Prašymo Nr. 1B-9/2019

Administracinio nusižengimo byla

Nr. II-41-671/2019

Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00119-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 2.3.2.2.1.

„(S)“

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. gegužės 31 d.

Telšiai

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų (adresas: Kęstučio g. 13, Telšiai) teisėja Audronė Alčauskienė,

sekretoriaujant I. J.,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui G. D.,

Telšių apskrities vyriauiojo policijos komisariato atstovei A. K.,

teismo posėdyje nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo „Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo“ panaikinimo ir teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

teisme priimtas pareiškėjo V. N. skundas (toliau tekste - skundas) atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau tekste - Telšių AVPK), kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą ir grąžinti V. N. teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai. Nurodė, kad Telšių AVPK Kelių policijos skyrius „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu (toliau tekste - Sprendimas) atsisakė grąžinti V. N. teisę vairuoti transporto priemones, nesuėjus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau tekste - ir SEAKĮ) numatytam 10 metų terminui. Sprendimas grindžiamas tuo, kad nagrinėjant V. N. prašymą grąžinti teisę vairuoti transporto priemones, nustatyta, kad pastarajam specialioji teisė vairuoti transporto priemones laikotarpyje nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki prašymo pateikimo buvo atimta du kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam. Įvertinus tai, kad V. N. specialioji teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir vadovaujantis SEAKĮ (2000-10-12 Nr. VIII-2043) 24 straipsnio 7 dalyje išdėstytomis nuostatomis, pastarajam teisė vairuoti transporto priemones gali būti grąžinta tik po 10 metų, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. Vairuotojų pažymėjimų paėmimo ir grąžinimo tvarką nustato Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2009 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-418 (keistas 2015 m. vasario 19 d. įsakymu 1V-100 bei 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-510). Skundžiamas Sprendimas priimtas remiantis SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostata bei Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 punktu. SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostata bei Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 punkto nuostata prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

V. N. administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti „(duomenys neskelbtini)“ už vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 126 str. 1 d.) ir už vairavimą būnant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (ATPK 126 str. 4 d.).

Kelmės rajono apylinkės teismas „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, V. N. taikė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinio poveikio priemones ir paskyrė 350 Eur piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių laikotarpiui. Telšių rajono apylinkės teismas „(duomenys neskelbtini)“ už „(duomenys neskelbtini)“ vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, V. N. taikė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinio poveikio priemones ir paskyrė 579 Eur piniginę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metų laikotarpiui. Šiuo metu pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas yra suėjęs. Pareiškėjas per paskirtą vairuoti transporto priemones atėmimo 2 metų laikotarpį naujų administracinių nusižengimų nepadarė. Tuo pagrindu pareiškėjui VĮ „Regitra“ Telšių grupė suteikė teisę perlaikyti teorijos ir praktikos egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti. Pareiškėjas „(duomenys neskelbtini)“ išlaikė teorijos egzaminą, „(duomenys neskelbtini)“ išlaikė praktikos egzaminą B (mechaninė pavarų dėžė) kategorijos transporto priemonei. Pareiškėjas turi galiojančią teisę vairuoti transporto priemonę, tačiau pagal SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies nuostatą bei 2015 m. vasario 19 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. lV-100 patvirtintą Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 punktą, jam teisė vairuoti transporto priemones gali būti grąžinta tik po 10 metų, t. y. „(duomenys neskelbtini)“.

Pagal minėtų teisės aktų nuostatas pareiškėjas už tą pačią veiką, kuri yra tiesiogiai susijusi su vairavimu neblaiviam, yra baudžiamas du kartus, t. y. pirmą kartą baudžiamas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu atitinkamai 14 mėnesių ir 2 metų laikotarpiams ir antrą kartą baudžiamas pagal SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies bei Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 17 punkto nuostatas teisės vairuoti transporto priemones negrąžinant 10 metų laikotarpiui.

SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo ne anksčiau kaip po 10 metų terminas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas bei prieštarauja konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

Pareiškėjas yra santuokoje ir augina „(duomenys neskelbtini)“ nepilnamečius vaikus. Pareiškėjas neturėdamas vairuotojo pažymėjimo negali susirasti geriau apmokamo darbo ir gauti didesnių pajamų, kurios būtų skirtos šeimos ūkio ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Taip pat pareiškėjas nuosavybes teise valdo žemės paskirties žemės sklypus, kuriuos reikia apdirbti (suarti, apsėti, nuimti derlių ir pan.). Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo pareiškėjas yra priverstas samdytis kitus asmenis ir dėl to patiria papildomas išlaidas. Įstatyme numatytos nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes atsakomybėn patrauktam asmeniui. Dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų ir paskirtų nuobaudų pareiškėjas jau patyrė neigiamas pasekmes - negalėdamas vairuoti transporto priemonę jau daugiau kaip du metus jis ir jo šeimos nariai patyrė įvairius nepatogumus bei gavo mažiau pajamų. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjui teisė vairuoti transporto priemones bus grąžinta tik „(duomenys neskelbtini)“, kas neabejotinai sužlugdys pareiškėją tiek finansiškai, tiek dvasiškai.

Atsakovas Telšių AVPK atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ V. N. kreipėsi į Telšių AVPK Kelių policijos skyrių su prašymu dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo. „(duomenys neskelbtini)“ Telšių AVPK Kelių policijos skyrius priėmė sprendimą atsisakyti grąžinti V. N. teisę vairuoti transporto priemones, nesuėjus SEAKĮ numatytam 10 metų terminui. Minėtas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis SEAKĮ (2000-10-12 Nr. VIII-2043) 24 straipsniu, kuriame nurodoma, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų. V. N. nutarimai, kuriais jis neteko teisės vairuoti transporto priemones dėl vairavimo esant neblaiviam, priimti „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, t. y. teisės vairuoti V. N. neteko jau galiojant naujai SEAKĮ redakcijai, todėl Telšių AVPK Kelių policijos skyriaus sprendimas negrąžinti pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjo V. N. prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą tenkintinas.

Telšių apylinkės teismas šia nutartimi kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau tekste - Konstitucinis Teismas) dėl Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste - Konstitucija) 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucija i neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai .

Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau tekste - ANK) nereglamentuoja kreipimosi į Konstitucinį Teismą proceso, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad tuo atveju kai įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, - kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas, bylos nagrinėjimas atidedamas.

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Taip pat nustatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje, ANK 2 straipsnio 5 dalyje.

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos nacionalinės teisės konstitucinis principas. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas inter alia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau - ir Konvencija). Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Konvencija yra sudėtinė nacionalinės teisės dalis, kuria asmuo gali tiesiogiai remtis gindamas savo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-164/2008).

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės (inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).

Konstitucinio Teismo aktuose taip pat ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).

Šioje administracinio nusižengimo byloje taikytina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta norma, kurioje nustatyta, kad:

„24 straipsnis. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas

[...]

7. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.

KEISTA:

2013 06 13 įstatymu Nr. XII-360 (nuo 2014 07 01)

(Žin., 2013, Nr. 68-3401)

[...]“.

Šiuo metu galiojančio ANK 422 straipsnyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai:

„Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo

užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų“ (ANK 422 straipsnio 5 dalis).

ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta:

„Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienuolikos mėnesių iki vienų metų vieno mėnesio. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.“

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 281(1) straipsnyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo:

„281(1) straipsnis. Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo

1. Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

2. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.“

BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme“, o BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.“

Nagrinėjamu atveju pareiškėjui „(duomenys neskelbtini)“ buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai (pažeidimų data ir laikas: „(duomenys neskelbtini)“; „(duomenys neskelbtini)“). Tuo metu atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, buvo numatyta ATPK 126 straipsnyje.

„(duomenys neskelbtini)“ galiojusio ATPK 126 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:

„Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), - užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių“.

„(duomenys neskelbtini)“ galiojusio ATPK 126 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta:

„Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo - užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.“

Telšių rajono apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ V. N. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Kelmės rajono apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarimu administracinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ V. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dvejiems mėnesiams.

ANK 565 straipsnyje nustatyta, kad administraciniai nusižengimai tiriami ir administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos pagal procesines teisės normas, galiojančias procesinių veiksmų atlikimo metu.

ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą. Jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą“, o ANK 686 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pasibaigus paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui ši teisė grąžinama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos“.

SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas už ANK 422 straipsnyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 126 straipsnyje), BK 281(1) straipsnyje numatytus teisės pažeidimus prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas yra neproporcingas.

Nagrinėjamu atveju, pasibaigus pareiškėjui V. N. taikytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui ir pareiškėjui įvykdžius ANK 686 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, pareiškėjui, vadovaujantis SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalimi, negalima grąžinti teisės vairuoti transporto priemones. Kyla pagrįstos abejonės, kad pareiškėjas už tą patį teisės pažeidimą baudžiamas antrą kartą? Taip pat kyla abejonė, ar SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje nustatyta sankcija yra proporcinga pareiškėjo padarytam teisės pažeidimui?

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalimi, 110 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio

5 punktu, 234 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 238 straipsniu,

n u t a r i a :

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-41-671/2019 nagrinėjimą atidėti iki bus gautas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Audronė Alčauskienė