Prašymo Nr. 1B-27/2018

Civilinė byla Nr. e2-19640-1080/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13820-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.7; 3.2.7.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovei AB “Energijos skirstymo operatorius” dėl piniginės kompensacijos už elektros linijas priteisimo,

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti piniginę kompensaciją iš atsakovės už įstatymų nustatytus servitutus 10 kv elektros linijų apsaugos zonų ribose, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė AB “Energijos skirstymo operatorius” su ieškiniu nesutinka ir prašo jį palikti nenagrinėtu, kadangi ieškovė nesilaikė šios kategorijoms byloms Elektros energetikos įstatyme nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti arba pripažinti ieškovės teisę gauti iš atsakovės vienkartinę kompensaciją už skirstomųjų tinklų eksploatavimui nustatytus servitutus, kompensacijos dydį apskaičiuojant Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka; kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Ieškovė pateikė teismui prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar 2018 m. liepos 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatyto metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika (toliau - Metodika) 16 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, numatančiam visų asmenų lygybę prieš įstatymą, teismą ir kitas valstybės institucijas ar pareigūnus, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, numatančiam, jog nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės teises saugos įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nurodė, kad įvertinus Metodikos 16 punkte vienkartinės kompensacijos apskaičiuojamą dydį matyti, jog nekilnojamųjų daiktų savininkams bus kompensuojama tik 10 procentų žemės sklypo dalies, kuriai taikomi suvaržymai, rinkos kainos. Palyginus Metodikos 19 punktą, nustatantį galimybę mokėti vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi sutartimi nustatytu žemės servitutu žemės, Metodikos 25 punktą, numatantį galimybę mokėti vienkartinę kompensaciją už nuostolius patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, bei Metodikos 24 punktą, kuriame numatyta vienkartinės kompensacijos dalis, mokama už iškertamą mišką ir jos apskaičiavimą, matyti, kad Metodikos 16 punkte nėra numatyta kompensuoti už iškirstą mišką, nepaisant to, kad miško žemėje yra nuolatos kertamas miškas ir formuojama properša elektros linijoms eksploatuoti. Ieškovės nuomone, Vyriausybė Metodikoje privilegijavo asmenis, kuriems servitutai nustatyti/nustatomi sutartimi, palyginus su kita asmenų grupe, kuriems servitutai nustatyti/nustatomi įstatymu. Diskriminacija, ieškovės nuomone, yra ženkli ir nėra pateisinta jokiais argumentais, kadangi asmenų, kurių atžvilgiu servitutai nustatomi jų žemės sklype sutarties pagrindu, turi teisę gauti nuo 0,5 iki 1 karto (koeficiento) žemės sklypo dalies (ploto), kuriai taikytina apsaugos zona, vertės kompensaciją, taip pat turi teisę gauti kompensaciją už iškertamą mišką, kai tuo tarpu asmenys, kuriems servitutas nustatytas/nustatomas įstatymo pagrindu, turi gauti už tokio paties/identiško žemės sklypo dalies (ploto) suvaržymus bei medžių nuolatinį iškirtimą tik 0,1 karto (koeficiento) kompensaciją. Tai yra akivaizdus lygybės prieš įstatymą pažeidimas. Metodikos 16 punkte numatyta kompensacija yra neproporcingai maža įvertinus aplinkybę, jog asmuo ta sklypo dalimi, kuriai yra įstatymu nustatytas servitutas, negali iš dalies ar bent visiškai naudotis pagal paskirtį, ir privati nuosavybė beveik paimama neatlygintinai, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos 29 straipsniui.

Atsakovė su ieškovės prašymu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nesutiko, nurodė, kad prašymas yra nepagrįstas, ieškovė turi teisę pasinaudoti gauti kompensaciją Metodikoje nustatyta tvarka.

Byla stabdytina.

Teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau - Konstitucija) neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) CPK straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

Teismas sprendžia, kad ieškovės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą pagrįstas, nes, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje taikytinas 2018 m. liepos 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatyto metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos (toliau - Metodika) 16 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (CPK 3 straipsnio 3 dalis, 163 straipsnio 7 punktas). Nepašalinus abejonių dėl Metodikos 16 punkto nuostatos atitiktiems Konstitucijai, ir pritaikius jas byloje, kyla grėsmė pažeisti ieškovės teises ir teisėtus interesus. Pagal Konstitucijos 105 straipsnį, Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 67 straipsnį, CPK 3 straipsnį, 163 straipsnio 7 punktą yra pagrindas šioje civilinėje byloje kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Ieškovė teigia, kad pagal Metodikos 16 punkte nurodytą formulę apskaičiuojamas vienkartinės kompensacijos dydis yra 10 procentų žemės sklypo dalies, kuriai taikomi suvaržymai rinkos kainos, taip pat sulyginus Metodikos 16 punktą su 24 punktu ir 25 punktu, matyti, jog Vyriausybė privilegijavo asmenis, kuriems servitutai nustatyti/nustatomi sutartimi.

Nuo 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi nauja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (tolia- EEĮ) 75 straipsnio 3 dalies redakcija, numato, kad elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą. Tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurių maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą, jo dalį ar kitą nekilnojamąjį turtą pagal pagrindinę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį praradimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatyto metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika (toliau - Metodika). Metodikos 1 punktas numato, kad maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodika (toliau - Metodika) nustato nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių (toliau - tinklų operatoriai) naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu (toliau - vienkartinė kompensacija), išmokėjimo tvarką. Metodikos 16 punktas numato vienkartinės kompensacijos už įstatymu nustatytą žemės servitutą dydį, kuris apskaičiuojamas pagal nurodytą formulę. Tuo tarpu Metodikos 18 punktas nurodo, kad vienkartinė kompensacija už sutartimi nustatomą servitutą išmokama pagal žemės sklypo savininko ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtinio ir tinklų operatoriaus sudaromą ir notarine tvarka tvirtinamą servituto nustatymo sutartį. Metodika numato atvejus, kai už sutartimi nustatytą servitutą gali būti mokama vienkartinės kompensacijos dalis, už iškertamą mišką, pagal nurodytą apskaičiuojamą formulę (Metodikos 24 punktas). Pagal Metodikos 25 punktą vienkartinės kompensacijos dalis, mokama už nuostolius, patirtus dėl prarastos galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (Nk), apskaičiuojama pagal nurodytą formulę; taip pat numato galimybę nekilnojamojo daikto savininkui kompensuoti dalį žemės sklypo dalies, kuriai taikomi suvaržymai, rinkos kainos, kai žemės sklypo iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir galimybę nekilnojamojo daikto savininkui kompensuoti viso žemės sklypo dalies, kuriai taikomi suvaržymai, rinkos kainos, kai žemės sklypo negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai. Konstitucijos 29 straipsnyje numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Palyginus Metodikos 16 punkto, 24 punkto ir 25 punkto nuostatas matyti, jog vienkartinė kompensacija už sutartimi nustatomą servitutą gali būti mokama dviem atvejais, kai žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, ploto, kurį užima šis servitutas, iš dalies negalima naudoti pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, tokiu atveju atlyginama 50 procentų į apsaugos zoną patenkančio žemės sklypo dalies vertės (Kn lygus 0, Kn - žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį laipsnis), ir kitas atvejis, kai elektros energetikos objektai ir (ar) įrenginiai tiesiami teritorijų planavimo dokumentu suformuotame ir jau esančiame inžinerinių tinklų koridoriuje arba nustatomas žemės servitutas patenka į kitų komunikacijų savininkams nustatyto servituto, suteikiančio teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, ribas, tuomet atlyginama 100 procentų vertės žemės sklypo dalies, kurioje nustatyti suvaržymai (Kn lygus 0). Tuo tarpu Metodikos 16 punktas, nustatantis 0,1 karto (koeficiento) vienkartinę kompensaciją už įstatymu nustatytą žemės servitutą, neišskiriant asmeniui žemės sklypo nustatytų suvaržymų lygio ar būdų. Metodikos 16 punktas taip pat nenumato galimybės asmenims, kurių žemės sklypuose įstatymu yra nustatyti servitutai, kompensuoti už iškirstą mišką, kai miško žemėje yra nuolat kertamas miškas. Taigi Metodikoje išskyrus žemės sklypuose nustatytų servitutų teisinį pagrindą (įstatymu, sutartimi) reglamentuojami skirtingi vienkartinių kompensacijų apskaičiavimo metodai, kurie esmingai skiriasi, kadangi asmenų, kurių atžvilgiu servitutai nustatomi jų žemės sklype sutarties pagrindu, turi teisę gauti nuo 0,5 iki 1 karto (koeficiento) žemės sklypo dalies (ploto), kuriai taikytina apsaugos zona, vertės kompensaciją, taip pat turi teisę gauti kompensaciją už iškertamą mišką, kai tuo tarpu asmenys, kuriems servitutas nustatytas/nustatomas įstatymo pagrindu, turi gauti už tokio paties/identiško žemės sklypo dalies (ploto) suvaržymus bei medžių nuolatinį iškirtimą tik 0,1 karto (koeficiento) kompensaciją.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad įstatymų leidėjo siekis asmenis, kad jiems būtų mokama vienkartinė kompensacija už patiriamus žemės sklypuose esančius servitutus, priklausomai nuo to, ar jie yra nustatyti įstatymu, ar sutartimi, yra neproporcingas nuosavybės teisės ribojimas Konstitucinio Teismo jurisprudencijos šiuo klausimu kontekste, todėl būtina ištirti, prieštarauja Metodikos 16 punktas Konstitucijos 29 straipsniui ar ne.

Taip pat Metodikos 16 punkte nurodytos vienkartinės kompensacijos dydis, kai asmuo dėl įstatymo nustatyto servituto negali iš dalies ar visiškai naudotis jam priklausančia nuosavybe - žemės sklypu pagal paskirtį sudaro situaciją, kai privati asmens nuosavybė naudojama už labai mažą vienkartinę kompensaciją palyginus su Metodikos 24 ir 25 punktuose nustatytą kompensacijos apskaičiavimo būdą ir dydį, teikia pagrindo išvadai, kad aptartų aplinkybių kontekste Metodikos 16 punktas gali prieštarauti Konstitucijos 23 straipsniui.

Įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus argumentus, pripažįsta, kad ieškovės abejonės dėl Metodikos neprieštaravimo Konstitucijos 23 ir 29 straipsniams pagrįstos. Nepašalinus abejonių dėl nurodyto įstatymo nuostatos konstitucingumo ir pritaikius ją nagrinėjamoje civilinėje byloje, kyla grėsmė pažeisti ieškovės teises bei teisėtus interesus. Dėl to teismas konstatuoja, kad tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą ir sustabdyti civilinę bylą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės klausimą dėl pirmiau nurodytų CK nuostatų atitikties Konstitucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 165 straipsniu, 290, 291 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašyti ištirti:

ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatyto metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos 16 punkto nuostata „vienkartinės kompensacijos dydis (Nk) apskaičiuojamas pagal formulę:

Nk = Sp x Vk x Kn,

čia:

Sp - žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais);

Vk - vidutinė 1 ha žemės sklypo ploto rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius 2017 m. lapkričio 1 d. duomenimis, parengtus Masinio žemės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (toliau - Masinio žemės vertinimo taisyklės), nustatyta tvarka;

Kn - lygus 0,1“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui ir 29 straipsniui.

Sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-19640-1080/2018 iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė