Prašymo Nr. 1B-25/2018

Administracinė byla Nr. eI-7582-644/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01946-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 36; 52.1.4.; 55.2.

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 10 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,

dalyvaujant pareiškėjo R. U. atstovui advokatui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. U. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Pareiškėjas R. U. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018-08-13 sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 18-IL-20-00929-e ir įpareigoti atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde bei atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas nepilnai ir neišsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes, netinkamai pritaikius teisės normas ir neatsižvelgus į teisės principus. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmenims keliamų reikalavimų, nes 2010-09-14 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį ir jam skirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Nors pareiškėjo teistumas išnyko, tačiau jam toliau nepagrįstai taikomi teisiniai apribojimai atsisakant išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo teigimu, teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą, todėl teistumui išnykus, asmuo laikomas neteistu ir pastarajam turi būti sudaromos realios galimybės integruotis į visuomenę, socializuotis joje bei nediskriminuojant naudotis asmenims priklausančiomis teisėmis. Asmeniui atlikus jam paskirtą bausmę ir išnykus jo teistumui, susiformuoja teisėtas lūkestis galėti būti pilnateisiu visuomenės nariu visą likusį gyvenimą po nusikalstamos veikos padarymo nejaučiant neigiamų teisinių pasekmių.

Pareiškėjas šiuo metu yra sėkmingai integravęsis į visuomenę, turi šeimą, tvirtus socialinius santykius, yra sukūręs savo verslą bei nepadaręs naujų teisės pažeidimų. Padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, vienkartinio pobūdžio, o paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Pareiškėjo pateiktame prašyme išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo nurodytas konkretus šio prašymo tikslas - medžioklei. Tačiau atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, minėtų aplinkybių nevertino, o apsiribojo tik tuo, kad pareiškėjas daugiau kaip prieš septynerius metus buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį.

Ginčijamu sprendimu pareiškėjui neteisėtai suvaržomos asmens laisvės, nepagrįstai primenama apie ankstesnį nusižengimą, po kurio pareiškėjas padarė tinkamas išvadas ir pasitaisė, integravosi į visuomeninį gyvenimą, tačiau jis negali jaustis pilnaverčiu esant tokiems apribojimams. Pareiškėjo nuomone, teismas turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata ta apimtimi, kad asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija tris metus laisvės atėmimo, yra nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Atsakovas atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte imperatyviai nurodyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, koks asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, t. y. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija tris metus laisvės atėmimo. Pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui nėra reikšmingas asmens teistumo išnykimas. Įstatymų leidėjas pasirinko formuluotę „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą“ neminėdamas šio pripažinimo momento laike, neminėdamas teistumo ar jo išnykimo.

Byla stabdytina.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas abejoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ta apimtimi, kad asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija tris metus laisvės atėmimo, šio asmens teistumui išnykus, jis ir toliau neapibrėžtą laikotarpį nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.

Pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus atsisakyta išduoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-08-13 sprendimu Nr. 18-IL-20-01929-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Įstatymas) (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IV skyriaus 16, 17 punktais (b. l. 8-9, 19).

Atsakovo sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Kauno apygardos teismo 2010-09-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-132-348/2010 buvo pripažintas kaltu padarius tyčinį apysunkį nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas buvo nuteistas, atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka aukščiau minėtame įstatyme įtvirtinto nepriekaištingos reputacijos reikalavimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kauno apygardos teismo 2010-09-14 nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams. Pareiškėjo atžvilgiu pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2011-05-09 nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas, taigi 2011-05-09 nuosprendis įsiteisėjo. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą pareiškėjo teistumas išnyko praėjus laikotarpiui, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas (1,5 metų).

Pažymėtina, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, galiojo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija), kurio 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo įtvirtina nuostata, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu buvo įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Teismas pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme iš esmės nustatytas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį atsiradus įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai, t. y., kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas padariusiu tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, leidimas laikyti (nešiotis) B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis asmeniui visais atvejais negali būti išduodamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015-05-28 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-877-143/2015 pasisakydama dėl skundo argumentų dėl pareiškėjo padaryto nusikaltimo nepripažinimo smurtiniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme, pažymėjo, kad nors nusikalstamos veikos priskyrimas smurtinių nusikaltimų kategorijai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nėra reglamentuojamas, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo prasme laikytinas smurtiniu nusikaltimu. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio prieš nukentėjusį asmenį naudojami veiksmai arba realus grasinimas juos panaudoti (psichinė prievarta) pagal savo pobūdį ir lingvistinę žodžio „smurtas“ sampratą neabejotinai laikytini smurtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-877-143/2015).

Nagrinėjamu atveju nekvestionuojamas faktas dėl pareiškėjo nuteisimo, ar aplinkybės, kad jo padarytas tyčinis nusikaitimas yra smurtinis, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjo teistumui išnykus, jis ir toliau nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, jam toliau neapibrėžtą laiką taikomi apribojimai įsigyti ginklą. Pažymėtina, kad pagal minėtą teisinį reguliavimą, atsiradus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytoms sąlygoms, teismui, sprendžiančiam, ar sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra teisėtas ir pagrįstas, užkertamas kelias įvertinti visas kitas administracinei bylai reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 1 punktą asmens teistumas jau yra išnykęs.

Teismui, įvertinusiam galiojantį teisinį reguliavimą ir bylos aplinkybes, kyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos, pagal kurią nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padariusiu tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, vertinant ją kartu su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, atitikimo ir neprieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog pagal šiame straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygybės principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia asmens teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, kurių padėtis skirtinga, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012-06-29, 2013-02-15, 2015-02-06, 2015-06-11 nutarimai).

Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris yra universalus ir kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2010-05-28, 2013-02-15, 2015-02-06 nutarimai). Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.“ Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia - tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi (Konstitucinio Teismo 2006-09-21, 2007-10-24, 2008-01-21, 2009-04-10 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (Konstitucinio Teismo 2008-03-15 nutarimas). Taigi pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis teise - Konstitucija, įstatymais ir kt., atsižvelgdamas į bylos aplinkybes priimti teisingus sprendimus, o iškilus abejonėms dėl taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai - kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos. Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (Konstitucinio Teismo 2011-01-31 nutarimas).

Pagal Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas).

Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos bei paisyti proporcingumo principo, nustatydamas sąlygas ribojančias asmenų teisę įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus bei šaudmenis.

Teismo vertinimu, ginčijamos normos sukeliamos teisinės pasekmės yra neproporcingos, kadangi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl nepriekaištingos reputacijos apskritai užkerta asmeniui, teistam už atitinkamą nusikaltimą, galimybę kada nors įsigyti ginklą. Tokiu atveju susiklosto situacija, kad net ir faktiškai po konkrečios nusikalstamos veikos padarymo pasikeitus asmens gyvenimo aplinkybėms bei jo asmenybei, asmuo ir toliau patirs nepagrįstus savo teisių ribojimus, bus ir toliau baudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, kurios bausmę jau yra atlikęs, o tai yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui - užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, apsaugoti nuo grėsmės patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį.

Nagrinėjamu atveju yra svarbi Konstitucinio Teismo pozicija, ar pats asmens nuteisimo faktas (biografijos faktas) gali būti pagrindas asmens teisių ir laisvių ribojimui, ir ar šio fakto pagrindu nustatytas ribojimas gali būti neterminuotas - iki gyvos galvos. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nenumato nei termino, nei galimybės iš naujo peržiūrėti reikšmingas aplinkybes dėl šio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų apribojimų, kas leidžia pagrįstai abejoti, ar šie apribojimai atitinka Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011-01-06 sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 34932/04, pažymėjo, kad „Atsižvelgiant į visas pirmiau minėtas aplinkybes, ypač į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, Teismas nustato, kad šis apribojimas yra neproporcingas, ir daro išvadą, kad buvo pažeistas 1 Protokolo 3 straipsnis“.

Nagrinėjamu atveju, toks apribojimas, t. y. nenustatant termino bei galimybės sprendimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklą priimančiai institucijai ir/ar teismui priimti sprendimą dėl šių apribojimų netaikymo, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja konstituciniams teisingumo bei teisinės valstybės principams, o tai, kad tam tikra kategorija asmenų tampa nelygiateisė prieš įstatymą - nepaisant jokių aplinkybių jie neterminuotai neturi teisės gauti leidimą įsigyti ginklą, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2003-03-04, 2013-02- 15, 2014-05-08, 2015-11-19). Nagrinėjamu atveju galiojančiam teisiniam reguliavimui nesuteikiant galimybės individualizuoti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos uždraudimo sankcijos, net jei jos tolimesnis taikymas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) (pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu asmens teistumas yra išnykęs, jis sėkmingai integravęsis į visuomenę, turintis tvirtus socialinius santykius, nepadaręs naujų teisės pažeidimų ir nekeliantis jokio pavojaus visuomenei) ir dėl to neteisingas, neleidžia daryti išvados, kad įstatymų leidėjui nustačius aukščiau minėtą teisinį reguliavimą buvo užtikrinti asmenų teisėti lūkesčiai, teisinis tikrumas, gerbiamos jų teisės ir teisėti interesai, t. y. sudedamieji konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Priešingai, asmuo, padaręs nusikalstamą veiką ir atlikęs jam paskirtą bausmę dėl šiuo metu galiojančios neproporcingos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, patiria nepagrįstus suvaržymus ir nors bausmės atlikimas bei teistumo išnykimas turėtų sąlygoti teigiamus pokyčius,

t. y. teisėtą ir pagrįstą lūkestį, jog asmuo galės būti pilnaverčiu ir pilnateisiu visuomenės, susiklosto situacija, kad asmuo ir toliau patiria ir galimai visą likusį gyvenimą patirs nepagrįstus jo teisių ribojimus.

Teismo vertinimu, toks teisinis reglamentavimas, kuriuo neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą, vertinamas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir tuo aspektu, kad ši negatyvi prevencinio pobūdžio priemonė („uždraudimo sankcija“) gali būti skiriama nepagrįstai neapibrėžtu laikotarpiu, tuo pažeidžiant teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą, esantį konstitucinio teisinės valstybės principo dalimi.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu išspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Jeigu kilus abejonių dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kad asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija tris metus laisvės atėmimo, vertinant jį kartu su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 3 dalimi, 101 straipsnio 3 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas ta apimtimi, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu asmuo pripažįstamas padariusiu tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, vertinant jį kartu su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies bei konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Sustabdyti administracinę bylą Nr. eI-7582-644/2018 pagal pareiškėjo R. U. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal šį prašymą ir įsigalios joje priimtas nutarimas (sprendimas).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Grauželis

Jolanta Medvedevienė

Asta Urbonienė