Prašymo Nr. 1B-24/2018

Administracinė byla Nr. eI-3745-243/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00307-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.5.4;

52.1.4; 55.2

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 3 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

dalyvaujant pareiškėjos B. A. atstovui advokato padėjėjui Mariui Matiukui,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjos B. A. patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. VPE SP1-1131 „Dėl atsisakymo skirti mokslininkų valstybinę pensiją“ ir valdybos 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (6.5E) I- panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

n u s t a t ė:

Pareiškėja B. A. patikslintu skundu teismo prašo:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. VPE SP1-1131, kuriuo atsisakyta iš naujo paskirti mokslininkų valstybinę pensiją;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (6.5E), kuriuo paliktas nepakeistas teritorinio skyriaus sprendimas;

3) iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl mokslininkų valstybinės pensijos paskyrimo.

Skunde nurodo, jog jai nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. (kai sukako 63 metai) paskirta mokslininkų valstybinė pensija, skaičiuojant jos mokslininko darbo stažą iki 2009 m. rugpjūčio 28 d. Paskyrus mokslininkų valstybinę pensiją, ji dirbo mokslinį darbą Klaipėdos universitete, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis mokslininkų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalimi, nebuvo mokama mokslininkų valstybinė pensija, nes dirbančiam ir pajamas gaunančiam asmeniui pensija nemokama, tol kol jis turi pajamų. Nurodo, kad iki 2011 m. rugsėjo 21 d., kai jai sukako 65 metai, papildomai įgijo mokslininko darbo stažą, todėl prašė atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau - VSDFV Klaipėdos skyrius) perskaičiuoti mokslininkų valstybinę pensiją. VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. VPE_SP1-1131 nusprendė neperskaičiuoti ir iš naujo neskirti mokslininkų valstybinės pensijos, nes Laikinajame mokslininkų valstybinių pensijų įstatyme tai nėra numatyta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Fondo valdyba) 2018 m. kovo 20 d. sprendimu jos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Skundo reikalavimus grindžia tuo, jog Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad mokslininkų valstybinės pensijos skiriamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu (iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) (toliau - Pensijų įstatymas), todėl perskaičiuojant mokslininkų valstybinę pensiją turėjo būti vadovaujamasi ir šiuo įstatymu, numatančiu galimybę perskaičiuoti stažą pensijai gauti. Teigia, jog faktiškai negavo pensijos, nes turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl jai negali būti taikoma Laikinojo mokslininkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas. Pareiškėjos teigimu, Laikinojo mokslininkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis taikoma tik asmenims, kurie faktiškai gauna mokslininko valstybinę pensiją, todėl laikas, kurį ji po mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo dirbo, turi būti įskaitytas į mokslų daktaro stažą šiai pensijai apskaičiuoti. Argumentuoja jog mokslininkų valstybinės pensijos dydis tiesiogiai priklauso nuo mokslininko darbo stažo, todėl atsakovės teisės normos taikymas suvaržo galimybę tinkamai taikyti Laikinojo mokslininkų įstatymo 5 straipsnį, nes asmuo negaudamas mokslininkų valstybinės pensijos ir dirbdamas mokslininko darbą, nekaupia didesnio stažo ir praranda galimybę pasididinti skiriamos mokslininko pensijos dydį. Pareiškėjos teigimu, Pensijų įstatymo 9 straipsniu, 33 straipsniu, 40 straipsniu, pensinis stažas kaupiamas iki 65 metų, numatant galimybę perskaičiuoti pensiją pagal įgytą stažą, o atsakovo aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 ir 52 straipsniams, nes teisė reikalauti mokėti Konstitucijoje ir jai neprieštaraujančiuose įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, pagal Konstitucijos 23 straipsnį yra ginami šios teisės turtiniai aspektai. Akcentuoja, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę.

Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: ar Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. I-732, galiojanti nuo 1995 m. sausio 5 d.) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 52 straipsniui; ar Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. I-732, galiojanti nuo 1995 m. sausio 5 d.) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsniui ir 52 straipsniui.

Pareiškėjos atstovas patikslintą skundą prašo patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu arba kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikomo teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai nustatymo.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėja 2018 m. sausio 18 d. VSDFV Klaipėdos skyriui padavė prašymą dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. VPE-SP1-1131 atsisakė skirti pensiją iš naujo, nes pagal Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas. Argumentuota, kad asmeniui, gavusiam mokslininkų valstybinę pensiją ir po šios pensijos paskyrimo įgijus papildomą mokslinio darbo stažą, dirbant valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, nutraukus darbą, mokslininkų valstybinė pensija iš naujo neskiriama, o atnaujinamas paskirtos pensijos mokėjimas. Nurodo, jog pareiškėja dirba, todėl paskirta mokslininkų valstybinė pensija jai nemokama ir kad tai yra fiksuoto dydžio išmoka, apskaičiuojama pagal asmens mokslinio darbo stažo duomenis teisės gauti mokslininkų valstybinę pensiją įgijimo dieną. Teigia, kad asmenims, skiriant mokslininkų valstybines pensijas, taikomos tik tos Pensijų įstatymo normos, kurios reglamentuoja darbo laikotarpių įskaitymą į stažą, senatvės pensijos amžiaus nustatymą ir kt., tačiau ne taisyklės, kuriomis remiantis perskaičiuojamos mokslininkų valstybinės pensijos.

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė prašo pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal Laikinojo mokslininkų įstatymo 3 straipsnį, teisei į mokslininkų valstybinę pensiją įgyti asmuo turi atitikti Laikinojo mokslininkų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o skiriama ši pensija asmens prašymu, jeigu jis kreipimosi dėl pensijos skyrimo dieną neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba jeigu jis gauna ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokas. Atsakovės teigimu, Laikinojo mokslininkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatytas daktaro ir habilituoto daktaro stažo apskaičiavimo teisinis reglamentavimas, kad po mokslininkų valstybinės pensijos paskyrimo, įgijus daktaro ir habilituoto daktaro papildomą stažą, paskirtos mokslininkų pensijos neperskaičiuojamos, neleidžia asmenims, įgijusiems papildomą stažą po pensijos skyrimo, pensijas perskaičiuoti arba skirti iš naujo. Argumentuoja, jog pareiškėjai mokslininkų valstybinė pensija yra paskirta, buvo mokama įstatyme numatyta tvarka, todėl nepažeidžiamos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Administracinės bylos ginčo dalykas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. VPE SP1-1131 (toliau - skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo atsisakyta iš naujo pareiškėjai B. A. paskirti mokslininkų valstybinę pensiją, įgijus papildomą mokslinio darbo stažą, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (6.5E), teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.

Byloje taikomas Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas (1994 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. I-732 redakcija, galiojanti nuo 1995 m. sausio 5 d., su vėlesniais pakeitimais).

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 13P-3945 pareiškėjai nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. iki gyvos galvos paskirta mokslininkų valstybinė pensija. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 13P-4203 dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo mokslininkų valstybinės pensijos mokėjimas pareiškėjai nutrauktas nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėja 2010 m. liepos 21 d. prašymu dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama stažą pensijai skirti papildyti duomenimis apie 1991 m. vasario 12 d. - 1993 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu dirbtą mokslinį darbą Mokslinių tyrimų institute „Venta“. Prašymą patenkinęs VSDFV Klaipėdos skyrius 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. 13P-11039 nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. iki gyvos galvos paskyrė mokslininkų valstybinę pensiją. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (9.6) 13P-11498 pensijos mokėjimas nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. nutrauktas, nes pareiškėja turi draudžiamųjų pajamų. Pareiškėja 2018 m. sausio 18 d. VSDFV Klaipėdos skyriui padavė prašymą dėl mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo iš naujo. VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. VPE-SP1-1131 atsisakė skirti mokslininkų valstybinę pensiją iš naujo, nes laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas. Sprendime nurodyta, kad asmeniui, gavusiam mokslininkų valstybinę pensiją ir po šios pensijos paskyrimo įgijus papildomą mokslinio darbo stažą, dirbant valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, nutraukus darbą, mokslininkų valstybinė pensija iš naujo neskiriama, o atnaujinamas anksčiau paskirtos pensijos mokėjimas, vadovaujantis Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, nustatančia daktaro stažo skaičiavimą. Ginčas kyla dėl įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, kurioje nustatyta, jog laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas. Skundžiamame sprendime nurodyta įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, vertintina kaip apsirikimo klaida. Pareiškėja, nesutikdama su teritorinio skyriaus sprendimu, jį apskundė Fondo valdybai, kuri 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjai neperskaičiuojamos mokslininkų valstybinės pensijos pagrįstumo, įgijus papildomą mokslinio darbo stažą, dėl teisinio reglamentavimo, kuriuo Laikinajame mokslininkų valstybinių pensijų įstatyme apribota galimybė perskaičiuoti mokslininkų valstybinę pensiją už įgytą papildomą mokslinio darbo stažą, konstitucingumo.

Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas įtvirtina valstybinio pensinio aprūpinimo pagrindus, asmenims, kuriems skiriamos ir mokamos valstybinės pensijos, valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas. Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnį, prie valstybinių pensijų priskiriamos mokslininkų valstybinės pensijos, kurios skiriamos pagal specialųjį įstatymą - Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą. Valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinio socialinio draudimo pensijų: jos yra mokamos iš valstybės biudžeto, šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas); Valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas); įstatymu gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai; įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, gali nustatyti ir tam tikrus atvejus, kai valstybinė pensija asmeniui yra neskiriama (esant įstatyme numatytoms aplinkybėms); įstatymu, paisant Konstitucijos, galima nustatyti ir atvejus, kada paskirtoji valstybinė pensija nebemokama; valstybinių pensijų, skiriamų už tam tikrą tarnybą, už nuopelnus Lietuvos valstybei ar kaip kompensacija nukentėjusiesiems asmenims, atveju taip pat galioja nuostata dėl valstybės įstatymu prisiimto įsipareigojimo asmeniui, atitinkančiam įstatymo nustatytas sąlygas, paskirti ir mokėti atitinkamą pensiją ir to asmens teisės reikalauti, kad valstybė vykdytų šį įstatymu prisiimtą įsipareigojimą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).

Pagal Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, mokslininkų valstybinė pensija skiriama ir mokama šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems asmenims, kurie: 1) sukako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių arba yra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. - I ar II grupės invalidais); 2) turi ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro darbo stažą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims mokslininkų valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama tol, kol jie turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba jeigu jie gauna ligos (įskaitant ir darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo socialinio draudimo išmokas. Laikinojo mokslininkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog daktaro stažą sudaro asmens mokslinio darbo Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose laikas nuo daktaro laipsnio suteikimo dienos, o habilituoto daktaro stažą - mokslinio darbo minėtose institucijose laikas nuo habilituoto daktaro laipsnio suteikimo dienos, bet abiem atvejais ne ilgiau negu tam asmeniui sukaks 65 metai. Laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas. Laikinojo mokslininkų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog mokslininkų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu , Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, pagal valstybinių mokslo ir studijų institucijų išduotus dokumentus.

Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatyme nėra nustatyta, jog paskyrus mokslininkų valstybinę pensiją, įgijus papildomą mokslinio darbo stažą, ji galėtų būti iš naujo paskirta. Asmeniui, gavusiam mokslininkų valstybinę pensiją ir po šios pensijos paskyrimo įgijus papildomą mokslinio darbo stažą, laikas kuriuo asmuo gavo (nuo mokslininkų valstybinės pensijos paskyrimo) mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas. Nors Laikinojo mokslininkų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog mokslininkų valstybines pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu, Pensijų įstatymu , Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, tačiau minėtuose teisės aktuose nustatytos pensijų perskaičiavimo taisyklės netaikomos skiriant ir perskaičiuojant mokslininkų valstybinę pensiją, nes pagal valstybinių pensijų paskirtį ir tikslus, jų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatyta specialiuose įstatymuose, nagrinėjamu atveju - Mokslininkų valstybinių pensijų laikinajame įstatyme.

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įstatymui visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą teisėje pagrindinės teisės ir pareigos privalo būti įtvirtintos visiems vienodai (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti vertinamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų vertinami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodumas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2014 m. balandžio 14 d. nutarimai). Pagal Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, valstybinės pensijos - pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pareigūnui ar kariui, kuriam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, po jos paskyrimo ištarnavusiam ne mažiau kaip dvejus metus, pareigūnų ir karių valstybinė pensija jo prašymu gali būti paskirta iš naujo pagal naujus duomenis. Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo remiantis, po valstybinės pensijos paskyrimo, valstybinė pensija gali būti paskirta iš naujo, įgijus papildomą darbo stažą. Pensijų įstatymo 19 ir 33 straipsniuose nustatyta galimybė perskaičiuoti senatvės ir netekto darbingumo pensijas, įvertinant asmens po pensijos paskyrimo įgytą stažą. Socialinio draudimo pensijas ir kitas valstybines pensijas gaunantys asmenys, ir asmenys, gaunantys mokslininkų valstybines pensijas, yra iš esmės tokioje pat padėtyje, tarp jų nėra tokių skirtumų, kad būtų pateisinamas skirtingos jų galimybės į pensijos perskaičiavimą įgijus didesnės trukmės stažą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei šių grupių asmenų statusas, nei jų gaunamų socialinių išmokų rūšys nėra tokio pobūdžio, dėl kurių įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją, nustatytų tam tikroms asmenų grupėms taikytinas išimtis, t. y., kad vienai asmenų grupei mokslininkams pensijų perskaičiavimo nuostatos netaikomos.

Laikinojo mokslininkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis apriboja galimybę mokslininkų valstybinę pensiją perskaičiuoti, įgijus papildomą darbo stažą, todėl kyla abejonių dėl Laikinojo mokslininkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. I-732, be pakeitimų galiojanti nuo 1995 m. sausio 5 d.) atitikimo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, kad įstatymui visi asmenys lygūs.

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą socialinę apsaugą nedarbo atveju. Laikinojo mokslininkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatančioje, kad laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas, iš esmės riboja asmens teises į teisingą socialinę apsaugą nedarbo atveju, nes paskyrus mokslininkų valstybinę pensiją, asmuo, kuris dirba, ne tik, kad tuo laikotarpiu negauna mokslininkų valstybinės pensijos išmokos, tačiau ir neįgyja galimybės ateityje tikėtis didesnės mokslininkų valstybinės pensijos, įgijęs papildomą mokslinio darbo stažą. Teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar Laikinojo mokslininkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, nustatančiai kiekvieno žmogaus teisę gauti teisingą socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Dėl Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai teismui abejonių nekyla, nes joje įtvirtintos mokslininkų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo procedūros.

Teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (ABTĮ 4 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje taikoma Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, jog „laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas“ kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, todėl tikslinga kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 straipsnis).

Administracinė byla stabdytina, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės prašymą (ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 107 - 108 straipsniais,

n u t a r i a :

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

ar Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija Nr. I-732, be pakeitimų galiojanti nuo 1995 m. sausio 5 d.), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad „laikas, kuriuo asmuo gauna mokslininkų valstybinę pensiją, į daktaro ir habilituoto daktaro stažą neįskaitomas“ neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą socialinę apsaugą nedarbo atveju,

administracinę bylą (proceso Nr. 3-63-3-00307-2018-6) pagal pareiškėjos B. A. patikslintą skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. VPE SP1-1131 „Dėl atsisakymo skirti mokslininkų valstybinę pensiją“ ir valdybos 2018 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. (6.5E) I- panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus sustabdyti, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutė Jokubauskaitė

Aušrelė Mažrimienė

Vida Stonkuvienė