Prašymo Nr. 1B-1/2019

Administracinė byla Nr. I-14-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00014-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 25.7; 25.8; 52.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 20 d,

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Julijai Krinickienei,

dalyvaujant pareiškėjui Lietuvos Respublikos Seimo nariui Stasiui Šedbarui, pareiškėjo atstovui advokatui Andrejui Novikovui,

atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovams O. P., S. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi norminę administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo nario Stasio Šedbaro pareiškimą ištirti, ar

- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 „Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 2 punktas ir šio įsakymo 1 punktu patvirtinto studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo 6, 7, 11 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principui, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai;

- Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento patvirtinimo" patvirtinto Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento 5 punktas, 23-25 punktai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo" patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento 2 priedas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-929 „Dėl duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo formos patvirtinimo" patvirtinta duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo forma, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-962 „Dėl universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo 2017 metais" 8 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai,

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys Stasys Šedbaras kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar 1) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 „Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 2 punktas ir šio įsakymo 1 punktu patvirtinto studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 6, 7, 11 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principui, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai; 2) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706 „Dėl palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento patvirtinimo" patvirtinto Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento (toliau - ir Palyginamojo vertinimo reglamentas) 5 punktas, 23-25 punktai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo" patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento (toliau - ir Kasmetinio vertinimo reglamentas) 2 priedas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-929 „Dėl duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo formos patvirtinimo" patvirtinta duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo forma (toliau - ir Forma), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-962 „Dėl universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo 2018 metais" (toliau - ir Įsakymas Nr. V-962) 8 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

2. Motyvuodamas savo abejonę tiriamo reguliavimo teisėtumu, pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad tiriamais norminiais administraciniais aktais yra neteisėtai nustatyti praėjusių laikotarpių studijų ir mokslo rezultatų vertinimo rodikliai. Taip pažeidžiamas konstitucinis draudimas nustatyti teisės akto grįžtamąją galią.

3. Kadangi byloje tiriami norminiai administraciniai aktai buvo priimti įgyvendinant Lietuvos Respublikos studijų ir mokslo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo nuostatas, pareiškėjas pareiškime prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau - ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo" pakeitimo" 2 punkto 1.2.2 papunktis (2017 m. rugpjūčio 9 d. redakcija) ir šio nutarimo 4 punkto 3.6. papunkčiu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo 2.2. papunktis ir 10 punktas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimui nustatyti teisės akto grįžtamąją galią, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - ir Konstitucija) 5 straipsnio 2 daliai; ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalis (2018 m. sausio 13 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimui nustatyti teisės akto grįžtamąją galią, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

4. Norminėje administracinėje byloje tiriamais švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706, 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747, 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-929 bei 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-962 buvo sureguliuota kasmetinio ir palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau - MTEP) ir meno veiklos vertinimo atlikimo tvarka. Šiuos aktus švietimo ir mokslo ministras priėmė įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 668, kuriuo buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašas.

5. Pirmasis palyginamasis ekspertinis vertinimas pagal šiuos aktus apima penkerių metų laikotarpį, t. y. 2018 m. bus įvertinta universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP veikla už 2013-2017 metus. Dėl to juose įtvirtintos normos bus taikomos atgal, nors universitetai ir mokslinių tyrimų institutai iki vertinamojo laikotarpio pabaigos, t. y. per tris mėnesius (nuo 2017 m. rugsėjo 26 d., kai buvo priimtas kriterijus nustatantis tvarkos aprašas, iki 2017 m. gruodžio 31 d., kai baigėsi vertinamasis laikotarpis) neturėjo galimybės pakeisti savo MTEP veiklos rezultatų taip, kad jie atitiktų naujus vertinimo rodiklius.

6. Prieš tiriamo teisinio reguliavimo priėmimą universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP veiklos vertinimas buvo atliekamas pagal švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymą Nr. V-1 128. Pagal šiuo įsakymu patvirtintą metodiką mokslo ir studijų institucijų mokslo darbai buvo vertinami kas trejus metus. Taigi pagal šią metodiką buvo įvertinti universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslo darbai už laikotarpius 2012-2014 metus ir 2015-2016 metus. 2017 m. rugsėjo 28 d. įsigaliojusiame palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamente nustatyti nauji reikalavimai bus taikomi vertinant mokslo produkciją už 2013-2017 m. Tai atliekant pagal švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706 patvirtintą Palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamentą bus vertinama turima institucijos MTEP infrastruktūra, jos naudojimo organizavimas ir planuojama jos plėtra, personalo struktūra (darbuotojų skaičius, pasiskirstymas pagal amžių ir t. t.), nors šie kriterijų pavyzdžiai ir daugelis kitų anksčiau Lietuvoje galiojusiose metodikose nebuvo nustatyti.

7. Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 patvirtintas Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamentas buvo priimtas likus mažiau nei trims mėnesiams iki vertinamojo laikotarpio pabaigos - 2018 m. kasmetinis MTEP vertinimas už 2017 m. atliekamas pagal švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. nustatytus rodiklius. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeidžiami institucijų teisėti lūkesčiai, paneigiamas teisinis tikrumas ir saugumas, pažeidžiamas esminis konstitucinis principas, kad teisės aktas negali būti taikomas atgal, jeigu tai pablogina subjektų padėtį.

8. Be to, 2018 metais, skiriant lėšas 2019 metams, gali susiklostyti paradoksali situacija ir teisinė kolizija, kai 2018 m. bus vertinamas praėjęs trejų metų laikotarpis pagal skirtingose metodikose numatytus skirtingus kriterijus, t. y. 2015-2016 m. duomenys buvo vertinti pagal švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-1128 patvirtintą Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką, o 2017 m. duomenys bus vertinami pagal švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 patvirtintame Kasmetiniame universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamente nustatytus kriterijus. Iš nustatyto teisinio reguliavimo nėra aišku kaip vertintini pagal skirtingas metodikas pasiekti vertinimo rezultatai ir kokias teisines bei finansines pasekmes jie turės universitetams ir mokslinių tyrimų institutams. Toks neaiškus teisinis reguliavimas lemia teisinį neapibrėžtumą universitetų ir mokslinių tyrimų institutų veikloje.

9. Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamento 2 priede yra pateikiamos mokslo darbų rūšys bei už tam tikros rūšies darbo mato vienetą skiriami taškai. Šiuo įsakymu buvo pakeisti mokslinės produkcijos įverčiai. Įgyvendinti pakeitimai nebuvo iš anksto žinomi aukštosioms mokykloms ir nauji vertinimo kriterijai pagal šį įsakymą taikomi į praeitį vertinant praėjusio vertinamojo laikotarpio mokslinę produkciją. Aukštųjų mokyklų 2017 m. ir ankstesnių metų leidybos planuose buvo numatyta mokslinė produkcija pagal iki tol galiojusius vertinimo rodiklius. Mokslininkų, kurie keletą metų sistemingai ir nuosekliai rengė mokslinius darbus, įdirbis, už kurį universitetai ir mokslinių tyrimų institutai jiems mokėjo atlyginimus ar kitokias finansines paskatas, pagal Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamentą tapo neįvertintas, nors aukštosios mokyklos ir mokslininkai, rašydami vadovėlius ar kurdami kitus pagal naują reglamentą nevertinamus mokslinius produktus, turėjo teisėtą lūkestį, kad tai bus įvertinta. Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamente socialinių mokslų atveju yra daug esminių pokyčių ir tuo pažeidžiami mokslininkų teisėti lūkesčiai, kad jų sukurti mokslinio darbo produktai bus įvertinti pagal tuo metu galiojusią sistemą.

10. Pareiškėjas taip pat išdėstė argumentus dėl švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 neteisėtumo, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad po pareiškimo pateikimo teismui Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išsprendė šio įsakymo teisėtumo klausimą, todėl pareiškimo dalies dėl švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 teisėtumo ištyrimo atsisakė.

11. Apibendrinant, pareiškime pažymima, kad aukštosios mokyklos turi teisę iš anksto žinoti pagal kokius kriterijus, jų procentinę išraišką ir vertinamąsias sritis bus atliktas mokslinės veiklos vertinimas, turi turėti pakankamai laiko įgyvendinti naujus reikalavimus. Dėl to mokslinės veiklos vertinimas už tam tikrą praėjusį laikotarpį gali būti atliekamas tik pagal tuos kriterijus, kurie galiojo vertinamojo laikotarpio metu. Nauji mokslinės veiklos vertinimo kriterijai gali būti taikomi tik naujam vertinamajam laikotarpiui, kuris turi būti racionaliai pagrįstas (pakankamas), kad aukštosios mokyklos turėtų realias galimybes pertvarkyti savo mokslinę veiklą pagal naujus reikalavimus.

II.

12. Rengiant nagrinėti norminę administracinę bylą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje, gautas atsakovo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atsiliepimas, kuriame prašoma tiriamus norminius administracinius aktus pripažinti teisėtais.

13. Atsiliepime atsakovas nurodė ir atsakovo atstovai teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjo abejonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo" pakeitimo" teisėtumu yra nepagrįstos. Šio nutarimo 2.2 ir 10 punktų nuostatos yra grindžiamos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikti įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarką pagal mokslo ir studijų institucijų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo rezultatus bei finansines galimybes. Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė neviršijo savo įgaliojimų ir jo nuostatos yra suderintos su kitais teisės aktais. Aptariamo nutarimo 1.2.2 papunktis įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas dėl švietimo ir mokslo finansavimo pertvarkos, kuri turėjo būti įgyvendinta 2017 m. IV ketvirtyje.

14. Palyginamojo vertinimo reglamentas, Forma ir Įsakymas Nr. V-962 taip pat yra teisėti ir neprieštarauja pareiškime nurodytoms Konstitucijos nuostatoms. Vadovaujantis šiais aktais palyginamojo ekspertinio vertinimo metu reikia įvertinti visų paskutinių penkerių metų institucijų MTEP veiklą ir kito palyginamojo ekspertinio vertinimo metu nereikia vertinti institucijų MTEP veiklos, kuri jau buvo įvertinta ankstesnio vertinimo metu.

15. MTEP veiklos vertinimo metodika buvo pradėta ruošti 2015 metais sudarius darbo grupę, į kurią įėjo mokslo ir studijų institucijų atstovai, visi darbo grupės posėdžiai buvo atviri, juose dalyvaudavo suinteresuotų institucijų atstovai. Apie pareiškime minimus Palyginamojo vertinimo reglamento pakeitimus buvo žinoma jau 2016 m. vasario mėnesį, o reglamento projektas su šiais pakeitimais buvo viešai paskelbtas 2016 m. birželio mėnesį.

16. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 patvirtinto aprašo 17 punktas nustato, kad pagal kiekvienų metų kasmetinių vertinimų rezultatus paskirstoma 1/3 visų lėšų, skirstomų pagal kasmetinių vertinimų rezultatus. Pagal Palyginamojo vertinimo reglamentą 1/3 šių lėšų bus paskirstyta pagal 2017 metų MTEP veiklos rezultatus, įvertintus vadovaujantis Kasmetinio vertinimo reglamentu, 1/3 - 2016 metų rezultatus, įvertintus vadovaujantis Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-1128, ir 1/3-2015 metų rezultatus, taip pat įvertintus vadovaujantis šia metodika.

17. Palyginamojo tyrimo metodika ir duomenų teikimo forma jau nuo 2015 m. buvo patalpintos MOSTA tinklalapyje, tad mokslo ir studijų institucijos žinojo, kokiais duomenimis naudojantis bus atliekamas palyginamasis vertinimas. Tarptautinėje MTEP vertinimo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vertinimo principai ir duomenys, kurie bus naudojami vertinimo metu, turi būti nustatyti iki duomenų teikimo vertinimui pradžios ir nekeičiami iki vertinimo pabaigos, kitaip sakant, kad institucijos MTEP veikla negali būti vertinama pagal duomenis, kuriuos pateikti institucija neturėjo galimybių. Palyginamasis ekspertinis ir kasmetinis vertinimai šią nuostatą visiškai atitinka. Reikalavimas, kad MTEP veiklos vertinimas būtų vykdomas praėjus 5 metams po vertinimo principų ir duomenų, kurie bus naudojami vertinimo metu, nustatymo, 5 metams įšaldytų šalies MTEP sistemą. Tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje aiškiai nurodoma pokyčių šalies MTEP sistemoje būtinybė dar šios Lietuvos Respublikos Vyriausybės kadencijos metu. Be to, tiriamais aktais negali būti bloginama atskirų sričių mokslininkų grupių padėtis, kadangi jais nėra mažinamas konkrečiai mokslo sričiai skiriamas finansavimas, todėl pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad ginčijami aktai gali pabloginti vertinimo subjektų padėtį.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

III.

18. Sprendžiamoje byloje yra nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Seimo nario pareiškimas dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Pareiškimu prašoma ištirti, ar

1) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V- 191 „Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 2 punktas ir šio įsakymo 1 punktu patvirtinto studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo (toliau - ir Aprašas) 6, 7, 11 punktai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimui nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principams, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai;

2) Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V- 706 „Dėl palyginamojo ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo reglamento patvirtinimo" patvirtinto Palyginamojo ekspertinio MTEP veiklos vertinimo reglamento (toliau - ir Palyginamojo vertinimo reglamentas) 5 punktas, 23-25 punktai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo" patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamento 2 priedas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-929 „Dėl duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo formos patvirtinimo" (2018 m. sausio 29 d. redakcija) patvirtinta duomenų apie universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą pateikimo forma (toliau - ir Forma), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-962 „Dėl universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo 2018 metais" 8 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimui nustatyti teisės akto grįžtamąją galią, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

19. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706 patvirtinto Palyginamojo vertinimo reglamento 5 punkte numatyta, kad vertinamieji vienetai vertinami pagal tokius vertinimo kriterijus: MTEP veiklos kokybė (svorio koeficientas 0,65); MTEP veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas 0,2); MTEP veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas 0,15). Šio reglamento 23-25 punktuose yra išdėstyti duomenys, kurie nagrinėjami vertinant MTEP veiklos kokybę, veiklos ekonominį ir socialinį poveikį bei perspektyvumą - pagal šiuos punktus vertinant MTEP veiklos kokybę nagrinėjami šie duomenys (pagal vertinamojo vieneto mokslo kryptis ir (ar) mokslo sritį): institucijų kasmetinio MTEP veiklos vertinimo kiekvienų paskutinių penkerių metų: mokslo darbų vertinimo duomenys; duomenys apie dalyvavimą tarptautinių MTEP programų projektuose; vertinamojo vieneto kiekvienų pastangų penkerių metų: geriausių mokslo darbų sąrašai; geriausių konferencijose užsienyje skaitytų pranešimų sąrašai; svarbiausių gautų nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų už MTEP veiklą sąrašai; duomenys apie doktorantūrą (gruodžio 31 dienai) apgintos disertacijos, nurodant publikacijas, kurių pagrindu parengta disertacija; 1-4 metų doktorantų skaičiai, išskiriant doktorantus iš užsienio; vertinamojo vieneto pastarųjų penkerių metų: geriausi mokslo darbai; geriausių konferencijose užsienyje skaitytų pranešimų sąrašas; svarbiausių gautų nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų už MTEP veiklą sąrašas; duomenys apie dalyvavimą konkursiniuose MTEP projektuose (23 p.); vertinant MTEP veiklos ekonominį ir socialinį poveikį nagrinėjami šie duomenys (pagal mokslo sritį): institucijų kasmetinio MTEP veiklos vertinimo kiekvienų paskutinių penkerių duomenys apie vykdytus: verslo sektoriaus (Lietuvos ir užsienio) MTEP užsakymus; šalies valstybės ir savivaldybės ir kitų viešojo sektoriaus institucijų įstaigų MTEP užsakymus; vertinamojo vieneto kiekvienų pastangų penkerių metų: atliktų didžiausią socialinį ir ekonominį poveikį turėjusių mokslo darbų ir verslo sektoriaus (Lietuvos ir užsienio) MTEP užsakymų sąrašai; svarbiausių vertinamojo vieneto tyrėjų dalyvavimo valstybės valdymo institucijų, valstybės ir savivaldybių įstaigų ir organizacijų, verslo subjektų sudarytose darbo grupėse ar komisijose atvejų sąrašai; svarbiausių vertinamojo vieneto visuomenei ar ūkio subjektams atvejai suteiktų konsultacijų sąrašai; svarbiausių vertinamojo vieneto organizuotų mokslinių konferencijų ir renginių sąrašai; svarbiausių vertinamojo vienetų tyrėjų narysčių mokslinių žurnalų redakcinėse kolegijose atvejų sąrašai; svarbiausių vertinamojo vienetų tyrėjų narysčių tarptautinėse darbo grupėse, asociacijose ir pan. sąrašai; svarbiausių mokslo populiarinimo veiklos rezultatų sąrašai; vertinamojo vieneto pastarųjų penkerių metų: reglamento 24.2.1-24.2.7 papunkčiuose nurodyti duomenys; duomenys apie mokslo-verslo bendradarbiavimo susitarimus, nurodant susitarimo šalis; susitarimo tikslą ir sritį; šalių įnašus (piniginius ir nepiniginius); gautų rezultatų pasidalijimo būdą; susitarimo galiojimo terminus (24 p.); vertinant MTEP veiklos perspektyvumą nagrinėjami šie duomenys (pagal mokslo sritį): turimos MTEP infrastruktūros, jos naudojimo organizavimo ir planuojamų (pageidaujamų) jos plėtros krypčių aprašymas, nurodant dalyvavimą nacionalinėse ir tarptautinėse MTEP infrastruktūrose; MTEP infrastruktūros, veikiančios atviros prieigos principu, naudotojai ir naudojimo trukmė (valandomis); personalo struktūra: mokslininkų (dėstytojų ir mokslo darbuotojų), kitų tyrėjų, mokslo doktorantų, kitų darbuotojų (toliau kartu vadinami darbuotojais) skaičiai; darbuotojų pasiskirstymas pagal amžių; per pastaruosius penkerius metus: priimtų mokslininkų skaičius; atleistų mokslininkų skaičius (pažymint išėjusius į pensiją); žmonių išteklių valdymo principai (priėmimo į darbą, paaukštinimas pareigose, skatinimas ir pan.), gali būti teikiamas keliems vertinamiesiems vienetams ar visai Institucijai bendras dokumentas; vertinamojo vieneto ar Institucijos strateginis veiklos planas; numatomų plėtoti MTEP krypčių aprašymas ir pagrindimas (25 p.).

20. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-962 „Dėl universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo 2018 metais" 8 punkte numatyta, kad universitetai ir mokslinių tyrimų institutai pateikia Lietuvos mokslo tarybai (toliau - ir Taryba) duomenis apie jų vertinamųjų vienetų: MTEP ir meno veiklą 2017 metais pagal Formos 1-4 punktus - nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. kovo 30 dienos; 5-8 punktus - nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. kovo 2 dienos; 9 ir 12 punktus - nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. gegužės 14 dienos; 10 ir 11 punktus - nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. birželio 1 dienos; MTEP veiklą 2013-2017 metais pagal Formos 13-16 punktus - nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. liepos 5 dienos.

21. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747 „Dėl kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamento patvirtinimo" patvirtinto Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP ir meno veiklos vertinimo reglamento 2 priede yra išdėstytos socialinių mokslų srities mokslo darbų rūšys bei už darbo mato vienetą skiriami taškai.

22. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-929 patvirtintoje Formoje yra nurodyta, kokius duomenis universitetai ir mokslinių tyrimų institutai apie savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklą teikia kasmetiniams universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimams bei palyginamiesiems ekspertinio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimams.

23. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-191 „Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" 2 punkte nustatyta, kad du kartus iš eilės neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų, taip pat aukštųjų mokyklų, kurios yra priėmusios sprendimus dėl studijų veiklos nutraukimo, visos studijų kryptys yra akredituojamos ribojamai; jei Aprašo 6 punkte nurodytų rodiklių konkrečioje studijų kryptyje neatitinka nei viena aukštoji mokykla, Centras gali laikinai su papildomomis sąlygomis akredituoti studijų kryptį ne daugiau kaip dviejose aukštosiose mokyklose, kurių rodikliai, nurodyti Aprašo 6 punkte, yra geriausi. Toks sprendimas gali būti priimamas, atsižvelgus į valstybės poreikį užtikrinti būtinų specialistų rengimą Lietuvoje arba įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus dėl aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo bei jų veiklos, taip pat toms studijų kryptims, kuriose aukštosios mokyklos vykdo jungtines studijų programas su užsienio aukštosiomis mokyklomis. Tokiu atveju aukštoji mokykla (aukštosios mokyklos) per švietimo ir mokslo ministro nustatytą terminą turi pateikti studijų krypties kokybės užtikrinimo per artimiausius 2 metus planą. Laikina tokios studijų krypties akreditacija su papildomomis sąlygomis įsigalioja, kai jos kokybės užtikrinimo planui pritaria švietimo ir mokslo ministras; studijų išorinio vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos, baigiamos pagal iki šio įsakymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Šio įsakymo 1 punktu patvirtinto Aprašo 6 punkte numatyta, kad studijų krypties studijos laikinai akredituojamos pagal šiuos rodiklius: universitetų vykdomos mokslo (meno) veiklos lygis (studijų ir mokslo krypčių atitikmenys nustatyti šio Aprašo priede). Pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir profesinių studijų atveju studijų kryptį atitinkančios mokslo krypties bent vienerių metų geriausių mokslo (meno) darbų ekspertinio vertinimo įvertis turi būti ne mažesnis nei 1,5 balo. Mokslo (meno) lygiui nustatyti naudojami Lietuvos mokslo tarybos atlikto 2015 ir 2016 m. mokslo (meno) veiklos vertinimo rezultatų penkių geriausių mokslo krypties darbų ekspertinio vertinimo suminiai svertiniai įverčiai. Jeigu aukštoji mokykla kreipiasi pakartotinai dėl laikinai akredituotos su papildomomis sąlygomis arba akredituotos ribojamai studijų krypties, tuomet mokslo (meno) lygiui nustatyti naudojami Lietuvos mokslo tarybos atlikto 2017 metų mokslo (meno) veiklos vertinimo rezultatai; aukštosios mokyklos vykdomų studijų krypties studijų programų, išoriškai įvertintų ir akredituotų 6 metams, dalis nuo visų aukštosios mokyklos vykdomų studijų krypties išoriškai vertintų studijų programų. Studijų krypties studijų atveju rodiklis tenkinamas, jei aukštoji mokykla toje studijų kryptyje vykdo ne mažiau kaip pusę studijų programų, kurios buvo įvertintos ir akredituotos 6 metų laikotarpiui. Jeigu studijų kryptyje vykdoma tik viena išoriškai įvertinta studijų programa, tuomet rodiklis tenkinamas, kai ji yra akredituota 6 metų laikotarpiui. Apskaičiuojant šį rodiklį neįtraukiamos studijų programos, kurios nebuvo vertintos kaip vykdomos, taip pat baigiamos vykdyti studijų programos, į kurias aukštoji mokykla nevykdo (nevykdys) studentų priėmimo ir yra apie tai informavę raštu Švietimo informacinių technologijų centrą ir Centrą. Apskaičiuojant rodiklį imami duomenys iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro ir Centro; Aukštosios mokyklos studijų krypties, profesinių studijų programų, akredituotų 3 metams 2 kartus iš eilės, skaičius studijų kryptyje. Rodiklis tenkinamas, jeigu aukštoji mokykla tos studijų krypties studijose nevykdo studijų programų, kurios yra akredituotos 3 metams 2 kartus iš eilės. Apskaičiuojant šį rodiklį neįtraukiamos studijų programos, kurios yra baigiamos vykdyti ir į kurias aukštoji mokykla nevykdo (nevykdys) studentų priėmimo ir yra apie tai informavę raštu Švietimo informacinių technologijų centrą ir Centrą. Apskaičiuojant rodiklį imami duomenys iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro ir Centro. Pagal Aprašo 7 punktą Centras, išnagrinėjęs kiekvienos aukštosios mokyklos vykdomos studijų krypties atitiktį Aprašo 6 punkte nustatytiems rodikliams, priima vieną iš šių sprendimų dėl aukštosios mokyklos krypties studijų laikinojo akreditavimo: laikinai akredituoti iki švietimo ir mokslo ministro nustatyto studijų krypties studijų išorinio išsamiojo ekspertinio vertinimo termino, jeigu aukštosios mokyklos studijų krypties studijos tenkina visus joms taikomus Aprašo 6 punkte nurodytus rodiklius; laikinai akredituoti su papildomomis sąlygomis iki švietimo ir mokslo ministro nustatyto studijų krypties studijų išorinio išsamiojo ekspertinio vertinimo termino, jeigu studijų krypties studijos: universitete tenkina Aprašo 6.1. papunktyje nurodytą rodiklį ir vieną iš Aprašo 6.2 ar 6.3 papunkčiuose nurodytų rodiklių; universitete Aprašo 6.1 papunktyje nurodyto rodiklio reikšmė yra ne mažesnė negu 3, bet netenkinami Aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodyti rodikliai; kolegijoje tenkina Aprašo 6.2 arba 6.3 papunktyje nurodytą rodiklį; laikinai akredituoti ribojamai, kai aukštosios mokyklos studijų krypties: universitete netenkina Aprašo 6.1 papunktyje nurodyto rodiklio arba netenkina Aprašo 6.2. ir 6.3 papunkčiuose nurodytų rodiklių (išskyrus Aprašo 7.2.2 papunktyje nurodytą atvejį); kolegijoje netenkina abiejų iš Aprašo 6.2 ir 6.3 papunkčiuose nurodytų rodiklių. Vadovaujantis Aprašo 11 punktu, jeigu laikinai akredituota studijų kryptis: su papildomomis sąlygomis - aukštosios mokyklos tos studijų krypties naujas studijų programas gali pradėti vykdyti tik po teigiamo išorinio naujos studijų programos įvertinimo pagal švietimo ir mokslo ministro tvirtinamą Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą; ribojamai - į aukštosios mokyklos tos studijų krypties studijas studentų priėmimas negali būti vykdomas ir aukštoji mokykla neturi teisės teikti registruoti šioje studijų kryptyje naujų studijų programų. Iki šio sprendimo priimtiems studentams sudaromos sąlygos baigti studijas. Naują paraišką dėl studijų krypties akreditavimo vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro tvirtinamo Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka aukštoji mokykla gali teikti Centrui ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo sprendimo akredituoti ribojamai įsigaliojimo. Vertinimas atliekamas pagal Studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą taikant ketinamoms vykdyti studijoms keliamus reikalavimus.

24. Pareiškėjas abejones išdėstytu teisiniu reguliavimu grindžia konstituciniais teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, draudimo nustatyti teisės akto grįžtamąją galią principais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija.

IV.

25. Pareiškėjo abejonės tiriamu teisiniu reguliavimu iš esmės grindžiamos tuo, kad tiriami norminiai administraciniai aktai numato naujus MTEP veiklos vertinimo kriterijus ir jie yra taikomi veiklai, kuri buvo vykdyta iki šių kriterijų paskelbimo, taip galbūt pažeidžiant konstitucinį teisės aktų netaikymo į praeitį (lex retro non agit) principą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnyje numatyta, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, todėl vertinant tiriamų norminių administracinių aktų teisėtumą, be kita ko, pirmiausiai turi būti patikrinama, ar nėra pagrindo manyti, kad byloje taikytini aukštesnės galios teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

26. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Aiškindamas šią nuostatą iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų kontekste, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos (Konstitucinio Teismo 2016 m. vasario 2 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai). Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia) teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

27. Teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Tam tikrais atvejais įstatymų leidėjas privalo numatyti pakankamą vacatio legis, t. y. laikotarpį nuo įstatymo oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį suinteresuoti asmenys galėtų pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimas).

28. Pareiškime abejonės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo ir juo patvirtinto Biudžeto lėšų skyrimo aprašo teisėtumu, be kita ko, grindžiamos ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, tačiau pareiškime išdėstyti argumentai yra susiję su draudimu teisę taikyti į praeitį, kuris kyla iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, pagal kurią galioja tik paskelbti įstatymai. Išplėstinė teisėjų kolegija nenustatė, kad šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktas galėtų prieštarauti Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar aptartos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo ir juo patvirtinto Biudžeto lėšų skyrimo nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai. Pareiškime taip pat yra prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu patvirtinto Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 10 punkto atitikties Konstitucijai. Šiame punkte numatyta, kad vertinamieji vienetai vertinami pagal tokius vertinimo kriterijus: MTEP veiklos kokybė (svorio koeficientas 0,65); MTEP veiklos ekonominis ir socialinis poveikis (svorio koeficientas 0,2); MTEP veiklos perspektyvumas (svorio koeficientas 0,15). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šio punkto nuostatos tiesiogiai nesuponuoja prievolės priimti nagrinėjamoje administracinėje byloje tiriamą teisinį reguliavimą ar taikyti šį reguliavimą į praeitį, todėl nėra pagrindo manyti, kad Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 10 punktas prieštarauja Konstitucijai.

29. Tiriamu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706, 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747, 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-929, 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-962 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 668 yra reglamentuojami kasmet vykdomi universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos formalieji vertinimai bei kas penkerius metus vykdomi palyginamieji ekspertiniai universitetų ir institutų MTEP veiklos vertinimai.

30. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 2 punktu buvo pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo" 1.2.1 ir 1.2.2 papunkčiai numatant, kad universitetų ir mokslinių tyrimų institutų 2015 ir 2016 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos formalusis vertinimas vykdomas 2017 metais; palyginamasis ekspertinis MTEP veiklos vertinimas pirmą kartą vykdomas 2018 metais.

31. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 668 patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo (toliau - ir Biudžeto lėšų skyrimo aprašas) 2.1 papunktį kasmet vykdomo universitetų ir institutų MTEP ir meno veiklos formaliojo vertinimo metu yra nagrinėjami praėjusių metų rezultatai. Šis vertinimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. V-747, 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. V-929, 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-962 nuostatomis.

32. Vadovaujantis Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 2.2 papunkčiu, palyginamojo ekspertinio universitetų ir institutų MTEP veiklos vertinimo metu yra nagrinėjami praėjusių penkerių metų rezultatai. Palyginamasis vertinimas yra reglamentuojamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. V-706, 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. V- 929, 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. V-962 nuostatomis.

33. Vadovaujantis šiomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro patvirtintų teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. 668, juo patvirtintas Biudžeto lėšų skyrimo aprašas ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. V-706, 2017 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. V-747, 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. V-929, 2017 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. V-962 turi būti taikomi vertinant universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP veiklą, kuri buvo vykdyta iki šių aktų priėmimo ir oficialaus paskelbimo, - nuo 2013 metų.

34. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje tiriami norminiai administraciniai aktai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas Nr. 668 bei juo patvirtintas Biudžeto lėšų skyrimo aprašas įtvirtina elgesio taisykles universitetams ir mokslinių tyrimų institutams, numatančias, už kokią MTEP ir meno veiklą jiems bus skiriamos lėšos. Vadovaujantis Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 16 ir 17 punktais, universitetams ir mokslo institutams lėšos yra paskirstomos pagal palyginamųjų ir kasmetinių vertinimų rezultatus, kurie atliekami vadovaujantis šiuo aprašu ir jį įgyvendinančiais nagrinėjamoje byloje tiriamais norminiais administraciniais aktais. Kadangi Biudžeto lėšų skyrimo aprašas ir nagrinėjamoje byloje tiriami norminiai administraciniai aktai įtvirtina materialiuosius vertinimo rodiklius (inter alia kokie įverčiai yra skiriami už skirtingas veiklas), šie aktai įtvirtina elgesio taisykles, kurių nesilaikantiems universitetams ir mokslo tyrimų institutams gali būti skiriama mažiau lėšų, negu anksčiau. Biudžeto lėšų skyrimo aprašas ir nagrinėjamoje byloje tiriami norminiai administraciniai aktai taikomi vertinant universitetų ir mokslinių tyrimų institutų MTEP veiklą, kuri buvo vykdyta iki šių aktų priėmimo ir priėmus tiriamą teisinį reguliavimą nebetaikomos iki tol galiojusios lėšų MTEP ir meno veiklai paskirstymo taisyklės, pagal kurias lėšos 2018 metams būtų paskirstytos kitaip, negu pagal nagrinėjamoje byloje tiriamą teisinį reguliavimą. 2013-2017 metais universitetų ir mokslinių tyrimų institutų veiklos vertinimui taikant vertinimo rodiklius, kurie buvo priimti ir paskelbti 2017 metais, bet ne tuos, kurie galiojo tuo metu, kada vertinama veikla buvo vykdoma, pažeidžiamas šių subjektų teisėtas lūkestis, kad jų veikla bus vertinama vadovaujantis tuo metu galiojusiomis teisės normomis. Kartu byloje tiriamu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 668 iš universitetų ir mokslinių tyrimų institutų yra reikalaujama neįmanomo - kad praeityje jų įvykdyta veikla atitiktų naujai paskelbtus reikalavimus. Tokioje padėtyje tiriamų norminių administracinių aktų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 bei juo patvirtinto Biudžeto lėšų skyrimo aprašo normų adresatai galėjo neturėti galimybės įgyvendinti iš teisės aktų kylančius reikalavimus, todėl yra pagrindo manyti, kad aptartu teisiniu reguliavimu pažeidžiami teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit), teisėtų lūkesčių apsaugos, teisingumo, protingumo, impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) ir lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) principai.

35. Nagrinėjamoje byloje tiriami švietimo ir mokslo ministro įsakymai buvo priimti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą Nr. 668 ir juo patvirtintą Biudžeto lėšų skyrimo aprašą: švietimo ir mokslo ministro įgaliojimai priimti Palyginamojo vertinimo reglamentą (patvirtintas 2017 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-706) yra įtvirtinti Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 8 punkte; įgaliojimai patvirtinti Kasmetinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir meno veiklos vertinimo reglamentą (patvirtintas 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-747) - Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 4.1.1. papunktyje; įgaliojimai patvirtinti Formą (patvirtinta 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-929) - Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 5 punkte.

36. Biudžeto lėšų skyrimo aprašo ir jį įgyvendinančių norminių administracinių aktų galiojimas laiko požiūriu apibrėžtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 1.2.1 ir 1.2.2 papunkčiuose - juose nustatyta, kad kasmetinis MTEP ir meno veiklos vertinimas pirmą kartą vykdomas 2017 metais ir palyginamasis MTEP veiklos vertinimas pirmą kartą vykdomas 2018 metais. Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 4.1.1, 5 ir 8 punktais švietimo ir mokslo ministras yra įgaliotas priimti nagrinėjamoje byloje tiriamus norminius administracinius aktus, kuriais yra pakeičiami MTEP ir meno veiklos vertinimo kriterijai.

37. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika, toks aukštesnės galios teisės aktas, kuriuo pavedama priimti norminį administracinį aktą, yra laikomas taikytinu norminėje administracinėje byloje ir norminę administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėto aukštesnės galios teisėtumo ištyrimo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą). Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 4.1.1, 5 ir 8 punktais švietimo ir mokslo ministras yra įgaliotas priimti nagrinėjamoje byloje tiriamus norminius administracinius aktus, kuriais yra pakeičiami MTEP ir meno veiklos vertinimo kriterijai, ir, tikėtina, neteisėtas šių aktų bei Biudžeto lėšų skyrimo aprašo galiojimas laiko požiūriu yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarime Nr. 668, todėl nagrinėjamoje byloje šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas ir Biudžeto lėšų skyrimo aprašas turi būti taikomi.

38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 1.2.1 ir 1.2.2. papunkčiai ir šiuo nutarimu patvirtinto Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 2.2, 4.1.1, 5 ir 8 punktai imperatyviai įpareigoja švietimo ir mokslo ministrą norminiais administraciniais aktais patvirtinti naujus MTEP ir meno veiklos vertinimo kriterijus, kurie būtų taikomi vertinant universitetų ir mokslinių tyrimų institutų veiklą iki šių norminių administracinių aktų priėmimo. Taip gali būti pažeidžiami universitetų ir mokslo institutų teisėti lūkesčiai, kad jų veikla būtų vertinama pagal tuo metu galiojančias teisės normas; taip pat keliami reikalavimai, kuriuos įgyvendinti gali būti neįmanoma, todėl išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimas ir juo patvirtintas Biudžeto lėšų skyrimo aprašas prieštarauja konstituciniam teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principui.

39. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas manyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimas prieštarauja Konstitucijai, todėl bylos nagrinėjimas atnaujinamas ir Konstituciniam Teismui teikiamas prašymas spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 (2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 redakcija) 1.2.1 ir 1.2.2 papunkčiai ir šiuo nutarimu patvirtinto Biudžeto lėšų skyrimo aprašo 2.2, 4.1.1, 5 ir 8 punktai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai.

Išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 81 straipsnio 9 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 116 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 149 (2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 668 redakcija) 1.2.1 ir 1.2.2 papunkčiai ir šiuo nutarimu patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir meno veiklai plėtoti skyrimo mokslo ir studijų institucijoms tvarkos aprašo 2.2, 4.1.1, 5 ir 8 punktai neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 daliai.

Bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė