Prašymo Nr. 1B-17/2018

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI

Gedimino pr. 36, LT-01104, Vilnius

Pareiškėjas:

Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė

Gedimino pr. 53, 2002 Vilnius 2018 m. birželio 26 d.

Vilnius

Pareiškėjų atstovas:

Seimo nariai:

Julius Sabatauskas

Valerijus Simulik

Ginčijamus aktus priėmusios valstybės institucijos:

Lietuvos Respublikos Seimas

Adresas: Gedimino pr. 53, LT-01109, Vilnius

PRAŠYMAS IŠTIRTI TEISĖS AKTŲ ATITIKIMĄ

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

DĖL:

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5-1, 56-3 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS (IDENTIFIKACINIS KODAS: 2017-1208; PRIĖMIMO DATA: 2017-06-30; ĮSTAIGOS SUTEIKTAS NR.: XIII-592 PASKELBTA: TAR, 2017-07-12, NR. 12081)

ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo ((Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; Įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) - toliau - Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas) 11 straipsniu buvo pakeistas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnis, jį išdėstant taip:

„59 straipsnis. Švietimo įstaigos vadovo skyrimas, įgaliojimai, vertinimas, nušalinimas ir atleidimas

1. Valstybinės ar savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigybės aprašymą tvirtina, švietimo įstaigos vadovą viešo konkurso būdu į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo.

<...> 5. Švietimo ir mokslo ministras nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų kvalifikacinius reikalavimus, viešo konkurso švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti tvarką ir įgalioja įstaigą, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą.

6. Į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovų pareigas asmenys skiriami ir iš jų atleidžiami įstatymų nustatyta tvarka.

<...> 15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos (jo) įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos (jo) įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai - savivaldybės mero potvarkiu. Savivaldybės meras apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, švietimo įstaigos vadovo, kuriam pradėtas tarnybinis patikrinimas, nušalinimą nuo pareigų, švietimo įstaigos darbuotoją, paskirtą laikinai eiti tos įstaigos vadovo pareigas, nedelsdamas raštu informuoja savivaldybės tarybą.“

Šio įstatymo 15 straipsnio 1, 4, 5 dalyse nustatyta:

„15 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

<...> 4. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo penkerius metus ar trumpiau, toliau eina tos švietimo įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu švietimo įstaigos vadovas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis atleidžiamas iš švietimo įstaigos vadovo pareigų vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

5. Valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į švietimo įstaigos vadovo pareigas neterminuotai ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo ilgiau kaip penkerius metus, vieši konkursai švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti turi būti įvykdyti ne vėliau kaip:

1) iki 2019 m. sausio 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo trisdešimt ir daugiau metų;

2) iki 2020 m. sausio 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dvidešimt metų, tačiau ne daugiau kaip dvidešimt devynerius metus;

3) iki 2021 m. sausio 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip dešimt, tačiau ne daugiau kaip devyniolika metų;

4) iki 2022 m. sausio 1 d. - asmenims, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos pačios švietimo įstaigos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, tačiau ne daugiau kaip devynerius metus.“

Mums kyla pagrįstų teisinių abejonių, ar ginčijamas įstatymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal įtvirtintų normų turinį ir reguliavimo apimtį.

Todėl remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63, 64 ir 65 straipsniais, prašome ištirti ar:

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo (Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; Įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, jog švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams; (iii) šios normos taikomos tik valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams; pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies.

2. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo (Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; Įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) 11 straipsnio1 dalies 5 punktas, nustatantis, jog švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) vadovų kvalifikacinius reikalavimus nustato Švietimo ir mokslo ministras nederindamas su savivaldybės institucijomis; (iii) Švietimo ir mokslo ministras nederindamas su savivaldybės institucijomis įgalioja atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies.

3. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo (Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; Įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nustatantis, jog švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) laikantis skirtingų kvalifikacinių reikalavimų kandidatui į nevalstybinių ir valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovus; (ii) nenustatant, kad abejais atvejais taikomas ar netaikomas viešasis konkursas pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo.

4. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo (Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; Įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) 11 straipsnio 1 dalies 15 punktas, nustatantis, jog gavus bet kokio patikimumo lygio informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo.

5. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo (Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; Įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams; (iii) nustatant aiškius terminus, tačiau mažesnius nei 5 metai naujam viešam konkursui paskelbti ir įvykdyti, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies.

I. DĖL ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO KAI KURIŲ NUOSTATŲ KONSTITUCINGUMO

Ginčijamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose, 15 straipsnio 5 dalyje nustatoma, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams. 15 straipsnio 5 dalyje nustatoma, jog naujas viešas konkursas į švietimo įstaigos vadovus vyksta (priklausomai nuo jau dirbto laiko) tarp 1 ir 5 metų nuo įstatymo įsigaliojimo.

Mūsų nuomone, tai, kad viešas konkursas vyksta (priklausomai nuo jau dirbto laiko) anksčiau nei po 5 metų (tarp 1 ir 5 metų) nuo įstatymo įsigaliojimo, galimai pažeidžia teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo konstitucinius principus.

Dauguma valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovų 2018 m. sausio 1 d. dirbo pagal darbo sutartį. Todėl, pradėjus vykdyti ginčijamą įstatymą, švietimo įstaigų vadovams pasiūlyta savo noru pakeisti darbo santykių pobūdį (sudaryti naujas, terminuotas sutartis). Kitaip tariant, švietimo įstaigų vadovai verčiami sutikti dirbti pakeistomis darbo sąlygomis arba atsisakyti užimamų pareigų. Pastebėtina, jog ginčijamomis įstatymo nuostatomis numatomas visiškai naujas valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovo darbo pabaigos pagrindas - kadencijos pabaiga, taip sukuriama norma, kuri praeityje atsiradusį teisinį santykį tarp švietimo įstaigos ir jos vadovo, pastarojo teisių atžvilgiu, paveiktų neigiamai - jis netektų darbo arba būtų priverstas sutikti dirbti mažiau palankiomis sąlygomis. Pastebėtina ir tai, kad teisių sumažinimas ginčijamu įstatymu nėra niekaip kompensuojamas.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus; jo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose; šio principo esmė - teisės viešpatavimas; konstitucinis teisinės valstybės principas - itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, taip pat teisingumo (apimančio inter alia prigimtinį teisingumą) principo, turinį. Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo nepaisymas reikštų ir konstitucinio teisinės valstybės principo nepaisymą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai).

Konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia, kad <...> teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų; būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (2001 m, gruodžio 18 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2011 m. vasario 14 d. nutarimas, 2015 m. liepos 9 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimas <...> konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius.

Teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą. Kiek laiko prisitaikymui derėtų palikti kiekvienu konkrečiu atveju, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į daugelį aplinkybių: įstatymo paskirtį teisės sistemoje ir juo reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, subjektų, kuriems jis taikytinas, ratą ir jų galimybes pasirengti naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimui, kitas svarbias aplinkybes (2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d. nutarimai).

Darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. Asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (2013 m. vasario 15 d. nutarimas).

Taigi, be kompensacijos sumažinant asmenų dabar einančių valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovų pareigas teises, yra pažeidžiami jų, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, tuo pačiu ir teisinės valstybės, teisingumo konstituciniai principai.

Paminėtini kai kurie iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantys imperatyvai:

- Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (inter alia 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai);

- konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2010 m. kovo 22 d., 2010 m. lapkričio 9 d., 2013 m. balandžio 2 d., 2015 m. birželio 16 d. nutarimai).

Konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius valdžių padalijimo ir Konstitucijos viršenybės principus įtvirtinančioje Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (inter alia 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimas skelbia, jog <...> konstitucinio teisinės valstybės principo esmė - teisės viešpatavimas. Konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas reiškia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neišskiriant nė teisėkūros subjektų (2004 m. gruodžio 13 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai).

Konstitucijos 5 straipsnyje inter alia nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija (2 dalis), valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (3 dalis). Aiškindamas Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalį, Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Seimas, kaip įstatymų ir kitų teisės aktų leidėjas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir plačios diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai.

Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas (2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2004 m. lapkričio 5 d., 2010 m. spalio 27 d. išvados). Demokratinėje teisinėje valstybėje visos valstybės institucijos ir visi pareigūnai privalo vadovautis Konstitucija ir teise. Valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo; ji konstituciškai įtvirtinama nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, valdžios galias riboja Konstitucija (2004 m. kovo 31 d. išvada, 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2010 m. spalio 27 d. išvada).

Taigi, nustačius, jog ginčijamos įstatymo nuostatos pažeidžia teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo konstitucinius principus, kartu bus pažeistos ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 ir 3 dalys.

Todėl, mūsų nuomone, ginčijamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose, 15 straipsnio 5 dalyje nuostatos, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams bei 15 straipsnio 5 dalies nuostata, jog naujas viešas konkursas į švietimo įstaigos vadovus vyksta (priklausomai nuo jau dirbto laiko) tarp 1 ir 5 metų nuo įstatymo įsigaliojimo, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį galimai pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Ginčijamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 15 punktas nustato:

„15. Tais atvejais, kai švietimo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo arba savivaldybės meras gauna informaciją (asmens skundą, informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją) apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ši institucija arba jos įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo pradėti tarnybinį patikrinimą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar jos įgalioto asmens sprendimu arba atitinkamai - savivaldybės mero potvarkiu.“

Pagal šios normos turinį yra galima tokia situacija, kai apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos nuolat, reguliariai būtų teikiama nepatikima ar akivaizdžiai melaginga informacija. Tokiu atveju ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Akivaizdu, kad įstaigos darbas nesant realaus pagrindo būtų nuolat trikdomas.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai).

Akivaizdu, kad įstatymo leidėjui nustačius realią galimybę permanentiškai nepagrįstai trikdyti švietimo įstaigos funkcionavimą, bus pažeistas teisinės valstybės principas.

Sankcija dėl privalomo nušalinimo mažų mažiausiai yra neproporcinga ginčijamu įstatymu siekiamiems tikslams, teisiniam protingumo principui, o tuo pačiu ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Todėl, mūsų nuomone, ginčijamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 15 punktas nustatantis, jog gavus bet kokio patikimumo lygio informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą.

Ginčijamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustato, jog valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams;

Ginčijamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustato, jog valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) vadovų kvalifikacinius reikalavimus nustato Švietimo ir mokslo ministras nederindamas su savivaldybės institucijomis; (iii) Švietimo ir mokslo ministras nederindamas su savivaldybės institucijomis įgalioja atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą;

Ginčijamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nustato, jog valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) laikantis skirtingų kvalifikacinių reikalavimų kandidatui nei į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovus; (ii) viešo konkurso būdu, o į nevalstybinių švietimo įstaigų vadovus - nebūtinai;

Ginčijamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nustato, jog valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams; (iii) nustatomi aiškūs terminai, tačiau mažesni nei 5 metai naujam viešam konkursui paskelbti ir įvykdyti.

Mūsų nuomone šias ginčytinas nuostatas būtina analizuoti konstitucinių vietos savivaldos instituto bei savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principo atžvilgiais.

Konstitucijos 120 straipsnyje nustatyta, kad valstybė remia savivaldybes, taip pat kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šios nuostatos inter alia reiškia, jog tarp valstybės valdymo ir vietos savivaldos yra sąveika, pasireiškianti, be kita ko, tuo, kad centralizuotas valstybės valdymas administraciniuose teritoriniuose vienetuose yra derinamas su decentralizacija, kad įstatymuose yra įtvirtinamas centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimas, kad valstybė įvairiais būdais ir formomis remia savivaldybes, taip pat kad valstybė įstatymų apibrėžtomis formomis prižiūri savivaldybių veiklą ir koordinuoja valstybės ir savivaldybių bendrus veiksmus, kai yra siekiama reikšmingų socialinių tikslų (inter alia 2002 m. gruodžio 24 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai).

Savivaldybių savarankiškumas ir veiklos laisvė pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją - konstituciniai principai (2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. birželio 21 d, nutarimai). Ši Konstitucijos nuostata vertintina kaip vietos bendruomenių dalyvavimo valdant šias teritorijas garantija (inter alia 2001 m. birželio 28 d., 2002 m. sausio 14 d., 2005 m. liepos 8 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai).

Savivaldybių kompetencija Konstitucijoje yra expressis verbis apibrėžta: 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje inter alia nustatyta, kad savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti; 119 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus; 121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą; 121 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas; 122 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad savivaldybių tarybos dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą (2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas).

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje. Jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose tam tikros funkcijos yra priskirtos savivaldybėms, tai savivaldybės ir vykdo šias funkcijas ta apimtimi, kuria šios yra joms priskirtos. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan. (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas)).

Savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principas reiškiasi ne tik valstybei įvairiais būdais ir formomis remiant savivaldybes arba valstybei įstatymo apibrėžtomis formomis prižiūrint savivaldybių veiklą, bet ir koordinuojant bendrus veiksmus, kai siekiama reikšmingų socialinių tikslų (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad įstatymu apibrėžiant savivaldybių kompetenciją ir organizuojant valstybės valdymą savivaldybės teritorijoje būtina paisyti Konstitucijoje įtvirtintų savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtą kompetenciją, taip pat savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principų. Tad Konstitucijoje įtvirtinto savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principo negalima priešpriešinti konstituciniams savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principams.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies formuluotė „savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos“ ir 41 straipsnio 2 dalies formuluotė „savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos“, atsižvelgiant į Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies normą, reiškia, jog turi būti mokymo ir auklėjimo įstaigų, susietų su savivaldybėmis priklausomybės ryšiais. Tai, be kitų dalykų, suponuoja savivaldybių (jų institucijų) teisę steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, turėti kitas su jų steigimu, reorganizavimu, likvidavimu susijusias teises bei pareigas (2000 m. birželio 13 d. nutarimas).

Tačiau ši konstitucinė savivaldybių teisė nėra neribota. Nurodytos Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies formuluotės, atsižvelgiant į Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies normą, suponuoja įstatymų leidėjo teisę nustatyti nurodytų savivaldybių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo tvarką, reglamentuoti jų veiklą, reguliuoti kitus su šiomis įstaigomis susijusius santykius. Svarbu, kad atitinkamais įstatymais nebūtų paneigiama pati savivaldybių teisė steigti, reorganizuoti, likviduoti mokymo ir auklėjimo įstaigas, turėti kitas su jų steigimu, reorganizavimu, likvidavimu susijusias teises ir pareigas.

Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 13 d. nutarime pažymėjo, kad mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklos priežiūra apima Konstitucijos ir įstatymų laikymosi priežiūrą ir kontrolę; šiuo tikslu valstybė (jos institucijos) gali taikyti įvairius įstatymuose nustatytus kontrolės būdus ir formas. Valstybine mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklos priežiūra yra užtikrinamas vienodų švietimo ir išsilavinimo standartų laikymasis, garantuojama mokymo ir dėstymo turinio bei lygio atitiktis valstybės pripažįstamai kvalifikacijai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina:

1. Valstybine mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklos priežiūra yra užtikrinamas vienodų švietimo ir išsilavinimo standartų laikymasis, garantuojama mokymo ir dėstymo turinio bei lygio atitiktis valstybės pripažįstamai kvalifikacijai. Tačiau reikalavimas valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovą parinkti viešo konkurso būdu ir nuostata, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovas gali dirbti tik terminuotai (kadencijomis) neturi nieko bendro su švietimo proceso turiniu.

2. Jeigu manytumėme, kad nuostatos, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams - yra susijusios su švietimo proceso turiniu, jos turėtų būti taikomos ir ne valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovams. Kadangi taip nėra, tai ginčijamu teisniu reguliavimu nustatomi skirtingi reikalavimai kandidatui į nevalstybinių ir valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovus; valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovai yra diskriminuojami, taip pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

3. Jeigu manytumėme, kad nuostatos, jog; (i) valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kvalifikacinius reikalavimus nustato Švietimo ir mokslo ministras nederindamas su savivaldybės institucijomis; (ii) Švietimo ir mokslo ministras nederindamas su savivaldybės institucijomis įgalioja atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą; yra pagrįstai taikomos, tai jos turi būti taikomos ir ne valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovams. Priešingu atveju valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovai yra diskriminuojami, taip pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

4. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms realizuoti jų kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje.. Tai reiškia, kad tam tikra dalis savivaldybių kompetencijos turi būti įgyvendinama tiesiogiai, kad savivaldybių tarybų sprendimų, priimtų neperžengiant jų kompetencijos ribų, įgyvendinimas neturi būti saistomas kurių nors valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimų (leidimų, sutikimų ir pan.). Kaip bus vadovaujama bendrai valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigai, ar vadovas dirbs terminuotai (5 metų kadenciją), ar pagal neterminuotą darbo sutartį - ne įstatymo, bet bendro švietimo įstaigos steigėjų kompetencijos/susitarimo klausimas.

5. Kadangi Konstitucija nustato valdžios institucijų ir savivaldybių bendradarbiavimo principą sprendimai dėl to. kaip bus vadovaujama bendrai valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigai, ar vadovas dirbs terminuotai (5 metų kadenciją), ar pagal neterminuotą darbo sutartį - ne įstatymo, bet bendro švietimo įstaigos steigėjų kompetencijos/susitarimo klausimas, koordinuojant bendrus veiksmus.

Todėl mes manome, jog

1. Ginčijamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams; (iii) šios normos taikomos tik valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams; pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį pažeidžia Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2. Ginčijamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustatantis, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) vadovų kvalifikacinius reikalavimus nustato Švietimo ir mokslo ministras nederindamas su savivaldybės institucijomis; (iii) Švietimo ir mokslo ministras nederindamas su savivaldybės institucijomis įgalioja atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį pažeidžia Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Ginčijamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nustatantis, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovas į pareigas skiriamas (i) laikantis skirtingų kvalifikacinių reikalavimų kandidatui į nevalstybinių ir valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovus; (ii) nenustatant, kad abejais atvejais taikomas ar netaikomas viešasis konkursas pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą.

4. Ginčijamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams; (iii) nustatant aiškius terminus, tačiau mažesnius nei 5 metai naujam viešam konkursui paskelbti ir įvykdyti, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį pažeidžia Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies nuostatas.

PAREIŠKĖJŲ PRAŠYMAS

Atsižvelgdami į šiame prašyme išdėstytas aplinkybes, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63, 64 ir 65 straipsniais, prašome ištirti ar:

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo (Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams; (iii) šios normos taikomos tik valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams; pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies.

2. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo (Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; Įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) 11 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nustatantis, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) vadovų kvalifikacinius reikalavimus nustato Švietimo ir mokslo ministras nederindamas su savivaldybės institucijomis; (iii) Švietimo ir mokslo ministras nederindamas su savivaldybės institucijomis įgalioja atlikti kandidatų kompetencijų vertinimą, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies.

3. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo (Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) 11 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nustatantis, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovas į pareigas skiriamas (i) laikantis skirtingų kvalifikacinių reikalavimų kandidatui į nevalstybinių ir valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovus; (ii) nenustatant, kad abejais atvejais taikomas ar netaikomas viešasis konkursas pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo.

4. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo (Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) 11 straipsnio 1 dalies 15 punktas, nustatantis, jog gavus bet kokio patikimumo lygio informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tarnybinio patikrinimo laikotarpiu valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo.

5. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 5-1, 56-3 straipsniais įstatymo (Identifikacinis kodas: 2017-1208; Priėmimo data: 2017-06-30; Įstaigos suteiktas nr.: XIII-592 Paskelbta: TAR, 2017-07-12, Nr. 12081) 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, jog valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas (i) viešo konkurso būdu; (ii) penkeriems metams; (iii) nustatant aiškius terminus, tačiau mažesnius nei 5 metai naujam viešam konkursui paskelbti ir įvykdyti, pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį nepažeidžia konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių, Konstitucijos 40 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalies.

IV. PRIDEDAMA

1. LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 5-1, 56-3 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS (IDENTIFIKACINIS KODAS: 2017-1208; PRIĖMIMO DATA: 2017-06-30; ĮSTAIGOS SUTEIKTAS NR.: XIII-592 PASKELBTA: TAR, 2017-07-12, NR. 12081)

Seimo nariai:

1. Julius Sabatauskas

2. Valerijus Simulik

3. Algirdas Butkevičius

4. Naglis Puteikis

5. Agnė Bilotaitė

6. Linas Balsys

7. Aušra Papirtienė

8. Jaroslav Narkevič

9. Michal Mackevič

10. Kęstutis Bartkevičius

11. Remigijus Žemaitaitis

12. Algis Strelčiūnas

13. Algimantas Dumbrava

14. Leonard Talmont

15. Česlav Olševski

16. Jonas Liesys

17. Gintaras Vaičekauskas

18. Artūras Skardžius

19. Petras Čimbaras

20. Algimantas Salamakinas

21. Algirdas Sysas

22. Valentinas Bukauskas

23. Raminta Popovienė

24. Rasa Budbergytė

25. Juozas Olekas

26. Vanda Kravčionok

27. Česlav Olševski

28. Dovilė Šakalienė

29 Rita Tamašūnienė

30. Vitalijus Gailius

Tvirtinu Seimo narių parašus:

a) tvirtinamų parašų skaičius: dvidešimt devyni (29)

b) parašų tvirtinimo data: 2018-07-03

Seimo Pirmininkas (arba jo pavaduotojas)

(vardas, pavardė) Irena Šiaulienė (parašas)