Prašymo Nr. 1B-16/2019

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-510-1096/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03222-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 2.3.2.1.2.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K.,

teismo posėdyje nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2019 m. gegužės 9 d. priimto sprendimo.

Teismas

n u s t a t ė :

teisme priimtas pareiškėjo A. K. (toliau ir Pareiškėjas) skundas (toliau - Skundas), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą ir įpareigoti grąžinti A. K. teisę vairuoti B1, B kategorijos transporto priemones. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 24 straipsnio 7 dalies nuostatos, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai. Nurodė, kad praėjus trejiems metams nuo padaryto pažeidimo, yra antrą kartą nubaustas už tuos pačius pažeidimus specialiosios teisės atėmimu, tačiau skirtingų institucijų. Pareiškėjo teigimu, Įstatymo 24 straipsnio dispozicijoje nurodyta, kad specialiosios teisės negrąžinimo sankcija taikoma tiems, kas jau yra gavęs sankciją - vairavimo teisės atėmimą už vairavimą neblaiviam. Abiejų sankcijų prasmė yra vienoda - teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas tam tikrą laiką. Pažymėjo, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutarimu už 2015 m. balandžio 29 d. vairavimą neblaiviam atėmė teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams; Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 4 d. nutarimu atėmė teisę vairuoti transporto priemones dvejus metus. Anot administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo padaryti pažeidimai buvo įvertinti 2015 m. teismų priimtais sprendimais, parenkant atitinkamas nuobaudas. Todėl skundžiamu 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu, už padarytus nusižengimus, už kuriuos buvo taikytos nuobaudos, antrą kartą yra taikyta analogiška nuobauda - negalėjimas vairuoti transporto priemonių, tačiau kito viešojo administravimo subjekto ir kito įstatymo nustatytą terminą, skaičiuojamą nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo. Šiuo atveju sankcija vadinama ne teisės atėmimu, o teisės negrąžinimu, tačiau pasekmės ir esmė yra vienoda - neturėjimas teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnis nustato, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2019 m. liepos 2 d. atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu A. K. negrąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Sprendimas negrąžinti transporto priemonės priimtas vadovaujantis SEAKĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo pagrindus. Pažymėjo, jog A. K. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimus būdamas neblaivus. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos sprendimu teisė vairuoti A. K. nebuvo grąžinta, kadangi nuo paskutinio nutarimo atimti teisę vairuoti įsiteisėjimo dienos nebuvo praėję 10 (dešimt) metų.

2019 m. liepos 24 d. gautas pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą, ar SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai ir konstituciniam valstybės principui. Nurodo, kad analogiškas prašymas yra pateiktas Telšių apylinkės teismo ir šis prašymas yra priimtas nagrinėti (bylai suteiktas Nr. 7/2019). Taip pat prašo atidėti bylos nagrinėjimą, nes nėra galimybės jos nagrinėti, kol neišnagrinėta Konstitucinio teismo byla Nr. 7/2019. Tik išsprendus SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalies atitikimo Konstitucijai klausimą, galima priimti Konstitucijai neprieštaraujančiais įstatymais pagrįstą sprendimą byloje.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. K. palaikė skunde ir prašyme pateiktus reikalavimus. Nurodė, kad yra baudžiamas du kartus už tą patį. 2015 m. balandžio 29 nutarimu už tai, kad vairavo neblaivus buvo pripažintas kaltu ir paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams. 2015 m. birželio 4 d. nutarimu taip pat pripažintas kaltu už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, buvo skirta bauda ir atimta teisė vairuoti 2 metams. Administracinės nuobaudos - baudos yra nesumokėjęs, moka dalimis. Teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo funkcijų. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi. Tenka važiuoti pas klientus, t. y. objektuose statyti terasas, stogines, laiptus, lieptus ir pan. Serga genetine liga, dėl kurios anksčiau buvo nustatytas dalinis nedarbingumas, tai liga, dėl kurios stuburo slanksteliai kaulėja. Reikia dirbti, nes išlaiko 2 mažamečius vaikus, gydymas brangiai kainuoja. Pasibaigus specialiosios teisės uždraudimo laikui, kreipėsi į VĮ „Regitrą“, sumokėjo pinigus už mokymus, išsilaikė egzaminus ir tik po to VĮ „Regitra“ informavo, kad vairuotojo pažymėjimo neišduos. Mano, kad bausmę skirti gali tik teismas ir jis traktuoja Kelių policijos valdybos sprendimą kaip bausmę.

Pareiškėjo A. K. prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą tenkintinas

Teismo vertinimu, byloje yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau tekste - Konstitucija) 31 straipsnio 5 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės, konstitucinio teisingumo principams

Teismo prašymas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, kurio taikymo klausimas sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje, yra nustatyta:

„Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.“ (2013 m. birželio 13 d. įstatymas Nr. XII-360 (galioja nuo 2014 07 01) (Žin., 2013, Nr. 68-3401).

2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui 2015 metais surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai (pažeidimų data: 2015 m. kovo 4 d.; 2015 m. balandžio 29 d.). Pažymėtina, kad tuo metu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau - ATPK) buvo įtvirtinta kaip nuobauda už kelių eismo taisyklių pažeidimus (ATPK 21 straipsnio 4 punktas).

Atitinkamai ATPK 126 straipsnyje buvo reglamentuota:

„Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo - užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.“

3. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-621-239/2015 A. K. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta 724 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams; pripažintas padaręs pažeidimą pagal ATPK 124(1) straipsnį ir jam paskirta 8 Eur bauda. Galutinė bausmė paskirta - 724 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutarimu administracinėje byloje

Nr. A2.6-230-939/2015 A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 124(1) straipsnio 8 dalį paskiriant 7 Eur baudą, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskiriant 650 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Galutinė bausmė paskirta - 650 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Byloje nėra ginčo dėl teismo nutarimais paskirtų nuobaudų.

4. Specialiosios teisės atėmimas yra viena iš poveikių priemonių, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 28 straipsnis).

Taip pat uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme (Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 67 straipsnio 3 dalis).

5. ANK 686 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, asmeniui, kuriam ši specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienų metų terminui, specialioji teisė grąžinama tik po to, kai jis nustatyta tvarka užbaigia papildomą vairuotojų mokymą. Jei asmeniui teisė vairuoti transporto priemones atimta vieniems metams ir ilgiau, iš jo atimta specialioji teisė grąžinama tik pasibaigus šios specialiosios teisės atėmimo laikui ir kai jis perlaiko egzaminą ir nustatyta tvarka baigia papildomą vairuotojų mokymą.

ANK 686 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu specialioji teisė buvo atimta už tai, kad asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pasibaigus paskirtam specialiosios teisės atėmimo terminui ši teisė grąžinama tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.

6. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta vadinamoji prevencinio poveikio priemonė, kuri nėra visiškai prilyginama bausmei ar administracinei nuobaudai. Prevencinio poveikio priemonių esmė yra tam tikrų apribojimų taikymas asmeniui, kad šis asmuo nedarytų priešingų teisei veikų, kurias yra linkęs daryti ir darė, kol jam nebuvo pritaikyta atitinkama prevencinė priemonė, ir būtų apsaugotas viešasis interesas, kitų asmenų teisės.

Teisės vairuoti transporto priemonės grąžinamas ne anksčiau kaip po 10 metų SEAKĮ nėra expressis verbis apibrėžtas kaip prevencinio poveikio priemonė, tačiau ši sankcija, kaip ir kitos uždraudimo sankcijos, turi tokios priemonės požymių ir, atsižvelgiant į jo turinį bei paskirtį, gali būti traktuojama kaip prevencinio poveikio priemonė. Vis dėlto, nepaisant prevencinio poveikio priemonių specifikos, nėra pagrindo SEAKĮ nustatyto teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo tik praėjus apibrėžtam terminui apskritai nelaikyti sankcija, nes prevencinio poveikio priemonės, kaip ir „įprastinės“ bausmės ar administracinės nuobaudos, daro neigiamą poveikį atitinkamų asmens teisių įgyvendinimui.

Paminėtina, kad įvairiuose įstatymuose nustatytų prevencinio poveikio priemonių (taikomų ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims) atitiktis Konstitucijai yra buvusi tyrimo dalykas ankstesnėse Konstitucinio Teismo nagrinėtose konstitucinės justicijos bylose (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1997 m. spalio 1 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai, 2008 m. sausio 21 d. nutarimas).

7. Pareiškėjas SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą prevencinio poveikio priemonę vertina kaip analogišką nuobaudą, kuri šiuo atveju vadinama ne teisės atėmimu, o teisės negrąžinimu, tačiau pasekmės ir esmė yra vienoda - neturėjimas teisės vairuoti transporto priemones. Teismo posėdžio metu parodė, kad traktuoja Kelių policijos valdybos sprendimą kaip bausmę ir mano, kad bausmę gali skirti tik teismas.

8. Teismo vertinimu, aptariamoji sankcija - teisė vairuoti transporto priemones grąžinimas ne anksčiau kaip po 10 metų daro neigiamą poveikį atitinkamų asmens teisių įgyvendinimui. Ji gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad asmuo padarė atitinkamą teisės pažeidimą neblaivus, apsvaigęs nuo tam tikrų medžiagų, ir tas teisės pažeidėjas - buvo už tai nubaustas du kartus teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Įstatymas imperatyviai nustato, kad vairuotojo pažymėjimas negali būti išduodamas įvardintiems asmenims SEAKĮ apibrėžtą laiką, t. y. minimas įstatymas nenumato jokių išimčių.

9. Teismo vertinimu, būtent šis nustatyto teisinio reguliavimo aspektas prieštarauja konstituciniam principui non bis in idem

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Taip pat nustatyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje, ANK 2 straipsnio 5 dalyje.

Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).

Aiškindamas Konstitucijos nuostatas atsakomybės taikymo už teisei priešingas veikas kontekste, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju, pasibaigus A. K. taikytos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui ir pareiškėjui įvykdžius ANK 686 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus reikalavimus, pareiškėjui, vadovaujantis SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalimi, negalima grąžinti teisės vairuoti transporto priemones, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar pareiškėjas už tą patį teisės pažeidimą nėra nubaudžiamas antrą kartą. Šiuo atveju taip pat kyla abejonė, ar SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nėra neproporcingai ir nepagrįstai apribojamos asmens teisės.

10. Kaip minėta, SEAKĮ 24 straipsnio 7 dalis nenumato išimčių, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl sprendimo negrąžinti teisės vairuoti transporto priemones pagal ANK normas, galėtų nuspręsti reglamentuotos poveikio priemonės netaikyti net tais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Tokios bylos nagrinėjimas teisme būtų tik formalus, vadinasi, būtų formali ir atitinkamo asmens teisė kreiptis į teismą ginčijant sprendimą negrąžinti teisės vairuoti transporto priemones pagal SEAKĮ.

Teismo vertinimu tai, kad SEAKĮ nėra nustatyti teismo įgaliojimai nuspręsti, kad ši sankcija (teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų) neturi būti taikoma net tais atvejais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nesiderina su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės imperatyvais.

11. Pažymėtina, kad Konstituciniame Teisme (bylai suteiktas numeris 7/2019) yra priimtas iš esmės analogiškas Telšių apylinkės teismo prašymas (nutartis administracinėje byloje Nr. II-41-671/2019).

Pareiškėjo A. K. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą tenkintinas

Teismas, vykdydamas teisingumą, turi vadovautis tik Konstitucija i neprieštaraujančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai .

Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą, prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. ANK nereglamentuoja kreipimosi į Konstitucinį Teismą proceso, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyta, kad tuo atveju kai įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, kol bus gautas Konstitucinio Teismo nutarimas, bylos nagrinėjimas atidedamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalimi,

110 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 5 punktu, 234 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 238 straipsniu,

n u t a r i a :

kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės, konstitucinio teisingumo principams.

Administracinio nusižengimo bylos Nr. II-510-1096/2019 nagrinėjimą atidėti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal šį prašymą ir įsigalios joje priimtas nutarimas (sprendimas).

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė