Prašymo Nr. 1B-15/2018

Administracinė byla Nr. eI-485-789/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03241-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.6.6; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,

dalyvaujant pareiškėjui D. S.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Kauno teritorinei darbo biržai, Lietuvos darbo biržai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Teismo 2018-01-15 nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis, kurioje jis teismo prašo:

1) panaikinti Kauno teritorinės darbo biržos (toliau - ir Teritorinė darbo birža) 2017-09-25 sprendimą Nr. VDD-2451 (toliau - ir 2017-09-25 sprendimas);

2) įpareigoti Teritorinę darbo biržą, Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Darbo birža), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių (toliau - ir Skyrius) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir Valdyba) atstatyti visus įrašus elektroninėse laikmenose ir registruose ir iš naujo įforminti visus dokumentus ir visus įrašus elektroninėse laikmenose ir registruose, kuriais yra reikalinga pareiškėjui sugrąžinti nuo 2017-09-01 panaikintą bedarbio statusą;

3) pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos pareiškėjui mokėjimą iki 2018-03-08;

4) įpareigoti sumokėti pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmokų įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki 2017-09-30 (privalėjo būti sumokėta vėliausiai iki 2017-10-20), nuo 2017-10-01 iki 2017-10-31 (privalėjo būti sumokėta vėliausiai iki 2017-11-20), nuo 2017-11-01 iki 2017-11-30 (privalėjo būti sumokėta vėliausiai iki 2017-12-20), nuo 2017-12-01 iki 2017-12-08 (privalės būti sumokėta vėliausiai iki 2018-01-20), 6 proc. metines palūkanas už vėlavimą sumokėti nedarbo socialinio draudimo išmokas dienos iki sumokėjimo dienos (imtinai);

5) iš atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 1 000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinę žalą už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt.;

6) iš atsakovų Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai priteisti atlyginti pareiškėjui šiuos patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą: procesiniams dokumentams - 2017-09-26 skundui, 2017-10-04 patikslintam skundui, 2018-01-08 patikslintam skundui - surašyti patirtas 400 Eur (40 val. x 10 Eur) išlaidas, patirtas 14 Eur kelionės iš Kauno į Vilnių ir atgal į teismo posėdį išlaidas (bilietas iš Kauno į Vilnių ir atgal kainuoja po 7 Eur), 2,44 Eur transporto išlaidas miesto transportu (Vilniaus miesto transportu du bilietai po 0,64 Eur, Kauno miesto transportu du bilietai po 0,58 Eur (šie duomenys - transporto įkainiai - yra oficialūs ir viešai skelbiami), papildomai 66 Eur (po 11 Eur už kiekvieną valandą, kurios buvo sugaištos atvykti į teismą Vilniuje ir sugrįžti iš teismo į Kauną, kur gyvena pareiškėjas (nuvykti ir sugrįžti trunka mažiausiai 6 valandas), po 11 Eur už kiekvieną valandą už dalyvavimą teismo posėdyje pagal faktinį laiką).

Pareiškėjas skunde taip pat pateikė procesinius prašymus kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau - ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šiame skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 21, 23, 29, 38, 39, 48, 52, 150 straipsnių normoms, kreiptis į ESTT ir į Konstitucinį Teismą dėl klausimų, susijusių su aukštųjų mokyklų autonomija ir asmens teise į mokslą, bei galimo Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto tiek, kiek jis nustato, kad jeigu asmuo yra priimtas studijuoti į nuolatinės formos valstybės biudžeto finansuojamas studijas Lietuvos universitetuose, jis yra automatiškai priskiriamas dirbančiajam, prieštaravimo Mokslo ir studijų įstatymo 1 ir 3 straipsniams, 4 straipsnio 21 daliai, 8 straipsniui, 52 straipsnio 4 daliai, 53 straipsnio 3, 4 ir 7 dalims, 58 straipsniui, 59 straipsnio 7 daliai, 62 straipsniui, 62 straipsnio 1 dalies 11 punktui, 75-78 straipsniams, 80, 83 straipsniams ir kt., Konvencijos 14-15, 17 straipsniams ir kt., Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau - ir Chartija) 13-14, 20-21 straipsniams ir kt., Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, 41 straipsnio 3 daliai ir kt.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 1994 metų dirbo Lietuvos Respublikoje ir įgijo beveik 21 metus darbo stažo. Nuo 2017-06-01 yra bedarbis. Valdybos 2017-06-12 sprendimu Nr. NI_SPl-3453 D. S. 6 mėnesiams iki 2017-12-08 buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Pareiškėjas iki 2017-09-25 yra gavęs nedarbo socialinio draudimo išmokų už laikotarpį nuo 2017-06-09 iki 2017-08-31, tačiau 2017-09-25 apsilankęs pas priskirtą konsultantą Teritorinėje darbo biržoje sužinojo, kad bus nutrauktas Valdybos 2017-06-12 sprendimu Nr. NI_SPl-3453 6 mėnesiams iki 2017-12-08 paskirtos nedarbo socialinio draudimo išmokos tolesnis mokėjimas, nes, pagal Darbo biržos turimus duomenis, pareiškėjas nuo 2017-09-01 yra (buvo) priimtas studijuoti į magistrantūros nuolatinės formos valstybės biudžeto finansuojamas studijas Lietuvos Respublikos universitetuose. Pareiškėjas teigia, kad tokiais valstybės institucijų veiksmais yra pažeista jo teisė į mokslą, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 14-15, 17 straipsniai ir kt., Chartijos 13-14, 20-21 straipsniai ir kt., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalis, 41 straipsnio 3 dalis. Teigia, kad pats savo lėšomis negali ir neturi objektyvių galimybių susimokėti kelis tūkstančius eurų už būtinas aukštojo universitetinio mokslo magistratūros studijų programas, be kurių įgyto išsilavinimo ir gauto diplomo negali gauti reikiamo darbo teisės ir vadybos srityse.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad studijuoja ne vienoje aukštojoje mokykloje ir mokosi labai gerai (balų vidurkis viršija 8,50), tačiau tiek dėl valstybės nustatyto reguliavimo, tiek ir dėl šiuo metu galiojančių universitetų ribotų finansinių galimybių negali gauti jokių valstybės išmokų studentams. Pažymi, kad paskutinius kelis mėnesius nedarbo socialinio draudimo išmoka buvo ir yra vienintelis jo ir jo išlaikomo mažamečio vaiko pragyvenimo pajamų šaltinis.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2017-12-04 Valdybai pateikė pareiškimą dėl susidariusio įsiskolinimo už 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesius padengimo ir nedarbo socialinio draudimo išmokos pratęsimo iki 2018-03-08, tačiau Skyrius pareiškėjo prašymo nepatenkino. Teigia, kad neturėjo galimybės pasirinkti studijų formos. Paaiškina, kad Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultete susidarė tik viena magistrantų grupė - Tarptautinio verslo teisės, jai universitetas nustatė nuolatinių studijų formą, o Vilniaus universiteto Kauno fakultete taip pat susidarė tik dvi magistrantų grupės - Tarptautinio verslo vadybos ir kita, kurioms pats universitetas irgi nustatė nuolatinių studijų formą. Nurodo, kad valstybės institucijos ignoruoja Konstitucinio Teismo nustatytą teisinį reguliavimą, jog negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę (šiuo atveju teisę į mokslą ir švietimą), netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę (teisę į socialinę apsaugą darbo netekimo atveju). Pareiškėjas skunde teigia, kad dėl valstybės institucijų neteisėto veikimo patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Skyrius atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad, pagal Darbo biržos pateiktus duomenis, pareiškėjas Teritorinėje darbo biržoje įsiregistravo (bedarbio statusas suteiktas) 2017-06-01. Skyrius, įvertinęs pareiškėjo turimą nedarbo socialinio draudimo stažą, 2017-06-12 sprendimu Nr. NI_SP1-3453 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ nedarbo išmoką paskyrė pagal teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad 2017-09-28 informacinėmis technologijomis iš Darbo biržos gavo informaciją apie pareiškėjo bedarbio statuso nutraukimą nuo 2017-09-01. Bedarbio statuso nutraukimo priežastis - pareiškėjas pradėjo studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą. Atsižvelgdamas į tai, Skyrius 2017-09-28 priėmė sprendimą Nr. NI_SP3-8052 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo nutraukimo“ nutraukti pareiškėjui nedarbo išmokos mokėjimą, kadangi teisę į nedarbo išmoką turi tik bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, todėl pareiškėjas, panaikinus jo bedarbio statusą, neteko ir teisės į nedarbo išmoką.

Atsiliepime nurodo, kad Skyrius 2017-12-06 gavo pareiškėjo pareiškimą dėl nedarbo išmokos pratęsimo iki 2018-03-08 ir dėl susidariusio įsiskolinimo už 2017 m. rugsėjo ir spalio mėnesius padengimo. Išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą, Skyrius 2017-12-14 raštu Nr. (9.109)R3-49504 „Dėl D. S. nedarbo socialinio draudimo išmokos“ atsakė į jo pareiškime nurodytus prašymus ir pažymėjo, jog asmenų teisė į nedarbo išmoką bei jos dydis nustatomi pagal asmens įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje datą, t. y. datą, nuo kurios suteiktas bedarbio statusas. Darbo biržos duomenimis, teritorinėje darbo biržoje pareiškėjas registravosi 2017-06-01 ir 2017-06-02, pateikdamas prašymą skirti nedarbo išmoką. Darbo biržos duomenimis, bedarbio statusas pareiškėjui nutrauktas nuo 2017-09-01 pradėjus studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, todėl nuo 2017-09-01 nutrauktas nedarbo išmokos mokėjimas.

Atsakovė Valdyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pateikia iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir Skyrius. Papildomai paaiškina, kad Valdyboje, kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Skyriaus 2017-12-14 sprendimo Nr. (9.109)R3-49504, kuriame paaiškintas nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimas ir mokėjimas pagal Skyriaus 2017-06-12 sprendimą Nr. NI_SP1-3453, kuriuo pareiškėjui nedarbo išmoka paskirta 6 mėnesiams, ir dėl 2017-09-28 sprendimo Nr. NI_SP3-8052, kuriuo nuo 2017-09-01 nutrauktas jam nedarbo išmokos mokėjimas.

Atsakovė Darbo birža atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad, pagal Lietuvos darbo biržos informacinės sistemos (toliau - ir LDB IS) duomenis, nuo 2017-04-25 iki 2017-05-31 pareiškėjas buvo registruotas Kauno teritorinės darbo biržos Kauno miesto skyriuje ir jam buvo suteiktas dirbančio asmens statusas. Paaiškina, kad paskutiniai darbo teisiniai santykiai su UAB „Strategy and management group“ tęsėsi iki 2017-05-31. Duomenys apie darbo teisinių santykių pabaigą LDB IS gauti 2017-05-27. Kadangi pareiškėjo teisiniai darbo santykiai pasibaigė 2017-05-31, Teritorinės darbo biržos 2017-06-02 sprendimu Nr. VDD-1429 pareiškėjas registruotas Teritorinėje darbo biržoje, nuo 2017-06-01 jam suteiktas bedarbio statusas. 2017-06-27 pareiškėjui buvo numatytas apsilankymas Teritorinėje darbo biržoje pas priskirtą specialistą, taip pat buvo išduotas pasiūlymas įsidarbinti. Kito apsilankymo laikas Teritorinėje darbo biržoje pareiškėjui buvo numatytas 2017-09-25 11 val.

Atsiliepime nurodo, kad 2017-09-23 LDB IS iš studentų registro buvo gauti duomenys, kad pareiškėjas nuo 2017-09-01 studijuoja pagal nuolatinę studijų formą Vilniaus universitete, taip pat Vytauto Didžiojo universitete, o Aleksandro Stulginskio universitete studijuoja pagal ištęstinių studijų formą. Atsižvelgusi į LDB IS gautą informaciją, Teritorinė darbo birža 2017-09-25 sprendimu Nr. VDD-2451 panaikino pareiškėjui suteiktą bedarbio statusą, tačiau paliko jį registruotą Teritorinėje darbo biržoje ir suteikė besimokančio asmens statusą. Nurodo, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, asmenims, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose pagal nuolatinę studijų formą ir kuriems yra sustabdytos studijos arba suteiktos akademinės atostogos, bet studijų sutartis su aukštąja mokykla nenutraukta, bedarbio statusas negali būti suteiktas.

Atsakovė Teritorinė darbo birža atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir Darbo birža. Papildomai paaiškina, kad, apsilankęs Teritorinėje darbo biržoje, pareiškėjas patvirtino, kad studijuoja aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės formos studijų programas. Pažymi, kad darbo ieškančio asmens pirmojo apsilankymo kortelėje pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas, kad per 5 darbo dienas nuo toliau išvardytų aplinkybių atsiradimo dienos turi informuoti priskirtą specialistą apie pradėjimą mokytis pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba pradėjimą studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programas.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuriai atstovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip Teritorinė darbo birža ir Valdyba. Teigia, kad, atsižvelgus į galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjui bedarbio statusas panaikintas teisėtai. Mano, kad pareiškėjo prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą ir ESTT yra nepagrįsti. Pažymi, kad žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų ir (ar) jų darbuotojų neteisėtų veiksmų fakto bei priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytos žalos ir valdžios institucijos neteisėtų veiksmų įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjui. Pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų - valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Teisingumo ministerija atsiliepime teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad jis nesuformuluoja savo skundo dalyko ir pagrindo, nenurodo konkrečių reikalavimų, keliamų Teisingumo ministerijai, todėl Teisingumo ministerija negali tinkamai atsikirsti į pareiškėjo pateiktą skundą. Paaiškina, kad Teisingumo ministerija yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo skunde teisėjų veiksmų neteisėtumo klausimas nekeliamas, todėl Teisingumo ministerija nėra tinkamas atsakovės Lietuvos valstybės atstovas šioje byloje ir yra nepagrįstai įtraukta į bylos nagrinėjimą. Be to, Teisingumo ministerijos, kaip valstybės įstaigos, veiksmai ar jos priimtas individualus administracinis aktas neskundžiamas, todėl ji neturi galimybės pateikti motyvuoto atsiliepimo į pareiškėjo skundą, taip pat neturi jokių su skundu susijusių dokumentų.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos Seimas atsiliepime teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad Seimas negali būti laikomas tinkamu Lietuvos valstybės atstovu šioje byloje. Lietuvos valstybei turėtų atstovauti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Atsiliepime pažymi, kad Konstitucijos 67 straipsnis įtvirtina išimtinę Seimo teisę leisti įstatymus. Konstitucinius įgaliojimus leisti įstatymus Seimas įgyvendina priimdamas naujus įstatymus, įstatymais keisdamas ar papildydamas galiojančius įstatymus, pripažindamas įstatymus netekusiais galios. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad leisti įstatymus yra viena svarbiausių Seimo, kaip Tautos atstovybės, funkcijų, jo konstitucinė kompetencija.

Atsiliepime teigia, kad pareiškėjo ginčijami įstatymai buvo priimti ir įsigaliojo laikantis visų Seimo statute nustatytų įstatymo projekto svarstymo Seime stadijų procedūrų bei Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintų įstatymų skelbimo ir įsigaliojimo reikalavimų. Seimas, priimdamas anksčiau paminėtus įstatymus, įgyvendino jam Konstitucijos deleguotą diskrecinę valstybės valdžios įgyvendinimo funkciją. Svarstant ir priimant šiuos įstatymus, buvo laikomasi visų projekto svarstymo Seime stadijų procedūrų ir terminų, kurių paskirtis yra užtikrinti priimamo teisės akto pagrįstumą, proporcingumą ir reikalingumą reguliuojamų visuomeninių teisinių santykių požiūriu. Pažymi, kad Seimas, kaip ir bet kuri kita valdžios institucija, prieš priimdamas jo kompetencijai priklausančius sprendimus, svarsto keletą alternatyvų, atsižvelgia į daugybę įvairių socialinių, teisinių bei ekonominių faktorių ir nusprendžia, koks sprendimas yra tinkamiausias. Mano, kad Seimas nepadarė neteisėtų veiksmų, priimdamas pareiškėjo skunde nurodytas įstatymų nuostatas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui suteikto bedarbio statuso panaikinimo pradėjus studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą. Pareiškėjas skunde abejoja teisinio reglamentavimo, pagal kurį studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą asmuo negali būti laikomas bedarbiu ir gauti nedarbo draudimo išmoką, konstitucingumu.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Seimas atsiliepime teismo prašo pašalinti jį iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovų. Teismas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2010-05-13 nutarime pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau - ir ABTĮ) nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Šios nuostatos suponuoja išvadą, kad administraciniai teismai gali nagrinėti bylas dėl Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia (be kita ko), žalos atlyginimo. Apibendrindamas minėtas nuostatas, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies (2007-12-18 redakcija) nuostata, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos) veiklos, neužkerta kelio asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos dėl Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės veiklos, įgyvendinti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą. Taigi Konstitucinis Teismas, įvertinęs ABTĮ įtvirtintą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad bylas dėl ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje (2007-12-18 redakcija) nustatytų subjektų veiklos (neveikimo), kuria buvo (galėjo būti) pažeistos asmens teisės ar laisvės, rezultato ar jo padarinio, inter alia (be kita ko), žalos atlyginimo, administraciniai teismai nagrinėti gali. Teismas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, daro išvadą, kad Seimas gali būti atsakovės Lietuvos valstybės atstovas administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėjui bedarbio statusas panaikintas Teritorinės darbo biržos 2017-09-25 sprendimu Nr. VDD-2451, vadovaujantis 2016-06-21 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 4 punktu, o suteiktas - Teritorinės darbo biržos 2017-06-02 sprendimu Nr. VDD-1429, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-07-01) 2 straipsnio 3 dalimi, 4(1) straipsnio 1 dalimi.

Pažymėtina, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo suteiktas bedarbio statusas, galiojo Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalyje ir 4(1) straipsnio 5 dalies 4 punkte buvo įtvirtintos nuostatos, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ir kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas. Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2017-06-06 redakcija), 24 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu teisinis reguliavimas, susijęs su studijomis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, iš esmės buvo analogiškas tiek suteikiant bedarbio statusą, tiek jį panaikinant, taigi nauju teisiniu reguliavimu jo teisinė padėtis nebuvo pabloginta.

2016-06-21 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470, galiojančio nuo 2017-07-01 (toliau - ir Įstatymas), 22 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kada asmuo įgyja bedarbio statusą. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2017-06-06 redakcija) įtvirtinta sąlyga - asmuo nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 4 punktą, bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas.

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius; 2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleisti iš darbo ar valstybės tarnautojų pareigų nesant darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės, dėl nepriklausančių nuo darbuotojo ar valstybės tarnautojo aplinkybių ir darbdavio bankroto atveju; 3) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atitinka kitas Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas nedarbo draudimo išmokai gauti, išskyrus tai, kad jis negali būti laikomas bedarbiu.

Teismas pažymi, kad Užimtumo įstatyme iš esmės nustatytas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį darbo netekęs asmuo negali įgyti bedarbio statuso, jeigu jis studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, arba jį praranda, pradėjęs studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas.

Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiškėjas, turintis Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytą nedarbo socialinio draudimo stažą, neteko galimybės gauti nedarbo draudimo išmoką (buvo panaikintas jo bedarbio statusas) pradėjęs studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas. Pareiškėjas abejoja galiojančio teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijai tuo aspektu, kad asmuo, priimtas studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, netenka bedarbio statuso.

Teismas, įvertinęs galiojantį teisinį reguliavimą ir bylos aplinkybes, kelia abejonių dėl Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2017-06-06 redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, dėl 24 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyto teisinio reguliavimo tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, atitikties Konstitucijos 52 straipsniui, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, 29 straipsniui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui.

Konstitucijos 52 straipsnyje nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės socialinis pobūdis, o socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie negali dėl įstatymuose nustatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas; socialinės apsaugos priemonės išreiškia visuomenės solidarumo idėją; jos padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimų socialinių rizikų; pilietinėje visuomenėje solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą; tai yra svarbiausia laisvo žmogaus saviraiškos sąlyga; abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių žmogus vienas nepajėgtų įveikti; todėl valstybė kuria socialinio aprūpinimo sistemą, kuri padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, o prireikus suteiktų asmeniui būtiną socialinę pagalbą (Konstitucinio Teismo 1997-03-12 ir kiti nutarimai).

Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją kiekvienas žmogus turi teisę į aukštąjį mokslą, prieinamą pagal jo sugebėjimus; valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantys piliečiai turi teisę į nemokamą mokslą; žmogaus teisė siekti aukštojo mokslo (išsilavinimo) - svarbi įvairių jo teisių bei teisėtų interesų įgyvendinimo sąlyga; konstitucinė žmogaus teisė siekti aukštojo mokslo suponuoja valstybės pareigą sudaryti prielaidas šią teisę įgyvendinti (Konstitucinio Teismo 2002-01-14 ir kiti nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę (Konstitucinio Teismo 2000-06-30 nutarimas). Nagrinėdamas bylą, susijusią su senatvės pensijos mokėjimu ir galimybės dirbti ar užsiimti tam tikru verslu, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama senatvės pensija, būtent dėl to būtų suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, nors jis ir atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, kad dirbtų tam tikrą darbą arba verstųsi tam tikru verslu; galimybės laisvai pasirinkti darbą bei verslą suvaržymu laikytinas ir toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo negali darbo bei verslo laisvai pasirinkti dėl to, kad įgyvendinus šią teisę jam būtų nemokama paskirta ir iki tol mokėta senatvės pensija ar jos dalis (Konstitucinio Teismo 2002-11-25 nutarimas).

Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad aukštosios mokyklos vykdo svarbią socialinę funkciją - teikia aukštąjį išsilavinimą; aukštųjų mokyklų autonomija negali būti nesiejama su jų misija rengti aukštąjį išsilavinimą įgijusius įvairių sričių specialistus, atitinkančius visuomenės ir valstybės poreikius, taigi ir su didele aukštųjų mokyklų atsakomybe už aukštojo mokslo kokybę (Konstitucinio Teismo 2008-02-01 nutarimas).

Taigi, asmuo, siekiantis įgyti tam tikros srities aukštąjį išsilavinimą, turi turėti galimybę pasirinkti tokią sritį, kuri atitinka jo interesus, gebėjimus, profesinius siekius ir pan., neatsižvelgiant į tai, kokios formos nustatytos studijų programos.

Nagrinėjamu atveju taikytinas teisinis reguliavimas suponuoja tokią situaciją, kai asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę į aukštąjį mokslą, netenka teisės į nedarbo draudimo išmoką, nors pagal visus kitus nustatytus kriterijus jis tokia teise galėtų pasinaudoti. Kaip skunde nurodė pareiškėjas, jis neturi įtakos studijų programų formos nustatymui, jo pasirinktos studijų programos yra nustatytos kaip nuolatinės formos studijų programos pačių aukštųjų mokyklų ir jis neturi galimybės rinktis šių studijų programų kitokia forma. Taigi, teismo nuomone, minėtas teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nepagrįstai riboja asmens teisę į nedarbo draudimo išmoką, o kartu riboja ir asmens teisę į aukštąjį mokslą. Be to, teismui kyla abejonių, ar asmenys, studijuojantys pagal nuolatinės formos studijų programas, palyginti juos su asmenimis, kurie studijuoja pagal kitokios formos (ištęstinės) studijų programas, nėra diskriminuojami.

Konstitucijos 29 straipsnyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ši nuostata reikalauja, kad šalies teisėje būtų įtvirtintos pagrindinės teisės ir pareigos kiekvienam asmeniui lygiai su kitais, be jokių išimčių; šioje nuostatoje skelbiama formali visų asmenų lygybė (Konstitucinio Teismo 1996-03-15 ir kiti nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 1996-02-28 ir kiti nutarimai).

Teismas, palyginęs asmenų, kurie studijuoja pagal nuolatinės formos studijų programą, ir asmenų, kurie studijuoja pagal ištęstinės formos studijų programą, teisinę padėtį, nenustatė tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Ištęstinės formos studijų programos yra organizuojamos sesijomis, tai yra studentus kviečiant į tam tikros trukmės sesijas ar nedarbo dienomis, taigi jos sudaro galimybes asmenims derinti darbinę veiklą ir studijas. O nuolatinės studijos organizuojamos darbo dienomis. Taigi, vien pagal studijų formą galimybė derinti darbą ir studijas yra daug geriau užtikrinta studijuojantiems pagal ištęstinės formos studijų programas. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, siekdamas išlaikyti savo teisę į nedarbo draudimo išmoką, privalo rinktis tik ištęstinės formos studijų programą, ypač įvertinus tai, kad ne visos studijų programos yra siūlomos abiejų formų.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad minėtas teisinis reguliavimas tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, prieštarauja asmenų lygybės principui.

Teismui taip pat kyla abejonių, ar minėtas teisinis reguliavimas atitinka teisėtų lūkesčių principą.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją yra saugomi ir ginami ne visi iš bet kurio įstatymo ar kito teisės akto kylantys lūkesčiai, bet tik tie, kurie kyla iš pačios Konstitucijos ar iš įstatymų bei kitų teisės aktų, neprieštaraujančių Konstitucijai; tik tokie lūkesčiai gali būti laikomi teisėtais, tik tokie teisėti lūkesčiai yra saugomi ir ginami Konstitucijos; teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų; šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2003-03-04 ir kiti nutarimai).

Teismas pažymi, kad Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka nedarbo draudimu privalomai draudžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse, 6 straipsnio 1-4 dalyse nurodyti asmenys ir 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (2017-07-01) 4 straipsnio 1-4 dalyse nustatyti socialiniu draudimu draudžiami asmenys, inter alia (be kita ko), asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. Taigi asmuo, mokantis socialinio draudimo įmokas, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad prireikus jam bus suteikta tam tikra parama, nagrinėjamu atveju - nedarbo draudimo išmoka, ir nebus sudarytos prielaidos neproporcingai apsunkinti teisės gauti socialinę paramą nedarbo atveju įgyvendinimą.

ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu išspręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Jeigu kilus abejonių dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai teismas nesustabdytų bylos nagrinėjimo ir nesikreiptų į Konstitucinį Teismą, kad šios abejonės būtų pašalintos, ir byloje būtų pritaikytas teisės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai kelia abejonių, teismas rizikuotų priimti tokį sprendimą, kuris nebūtų teisingas (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas ir kt.).

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2017-06-06 redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, 24 straipsnio 4 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, neprieštarauja Konstitucijos 52 straipsniui, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, 29 straipsniui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui.

Bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas. Byla stabdytina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 81 straipsnio 9 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 3 dalimi, 101 straipsnio 3 punktu,

n u t a r i a :

Atnaujinti administracinės bylos Nr. eI-485-789/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03241-2017-3) nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2016 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-247022 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2017 m. birželio 6 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, 24 straipsnio 4 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus, 29 straipsniui, konstituciniam teisėtų lūkesčių principui.

Sustabdyti administracinę bylą Nr. eI-485-789/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03241-2017-3) pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Kauno teritorinei darbo biržai, Lietuvos darbo biržai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Seimo, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą pagal šį prašymą ir įsigalios joje priimtas nutarimas (sprendimas).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Egidija Puzinskaitė

Margarita Stambrauskaitė