Prašymo Nr. 1B-14/2019

Administracinė byla Nr. eA-1815-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03860-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.8; 52.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno technologijos universitetui, Vilniaus Gedimino technikos universitetui, Vilniaus universitetui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Lietuvos mokslo tarybai ir A. A. A. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas P. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau - Kontrolierius, Tarnyba) 2017 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. SP-22 „Dėl P. B. akademinės etikos pažeidimų“ (toliau - ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes yra nemotyvuotas, nėra atliktas faktinių aplinkybių tyrimas ir jų teisinis vertinimas, Kontrolierius nepagrįstai konstatavo akademinės etikos pažeidimus. Kontrolierius, peržengdamas savo kompetencijos ribas, vertino P. B. habilitacijos procedūrą ir nepagrįstai įpareigojo atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo, neužtikrino asmens teisės būti išklausytam, tyrimą atliko šališkai, pažeisdamas objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus. Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti ir apie kokius pažeidimus Kontrolierius informuoja įvardytus asmenis, t. y. iš Sprendimo visiškai neaišku, koks ir dėl kokių konkrečių P. B. veiksmų yra nustatytas akademinės etikos pažeidimas. Nors motyvacinėje Sprendimo dalyje Kontrolierius kėlė klausimus dėl įvairių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau - ir VGTU), Vilniaus universiteto (toliau - ir VU), P. B. veiklos aspektų (tiek susijusių su P. B. monografija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Monografija), tiek ir išeinančių iš tyrimo ribų), tačiau aiškaus ir tikslaus sprendimo nesuformulavo. Sprendimas, kuriuo konstatuoti akademinės etikos pažeidimai, nėra motyvuotas, kaip tai privaloma pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau - ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nesant motyvų, kurie pagrįstų, kokiais konkrečiais veiksmais asmuo pažeidė atitinkamą teisės normą, t. y. nustatytos pažeidimo sudėties ir jos ribų, nėra galimybės nuspręsti, ar teisės normoje įtvirtinta dispozicija ir (ar) sankcija yra taikytos tinkamai.

3. Kontrolieriui pripažįstant akademinės etikos pažeidimą ir plagijavimą, net nebuvo analizuojamos priežastys, kodėl galėjo atsirasti citavimo klaidų, nesiaiškinta, ar buvo padaryta teksto pakeitimų ruošiantis spausdinti Monografiją, redaguojant, kas juos padarė, ar galutinai redaguoti rankraščiai buvo pateikti P. B. ir pan. Kontrolierius Sprendime iš esmės tik įvardijo posėdžių su habilitacijos komiteto nariais selektyviai parinktas atkarpas, siųstų paklausimų turinį, atsakymų į juos chronologiją, teisės normas, ištraukas iš „Lietuvių kalbos žodyno“ ar užsienio leidinių, tačiau neatliko jokios nustatytų aplinkybių analizės, jų sąsajos su Monografijos rašymo ir pateikimo habilitacijos procedūrai metu galiojusiomis akademinės etikos pažeidimus reglamentuojančiomis normomis. Be to, Kontrolierius sprendime tik perrašė teismų sprendimų ištraukas, tačiau jų su nagrinėjamomis aplinkybėmis nesusiejo. Kontrolierius netyrė ir nenustatė faktinių aplinkybių, susijusių su P. B. moksline veikla, tačiau susikoncentravo į duomenų, kurie nepaaiškina ir neatskleidžia Sprendimo priėmimo motyvų, rinkimą. Kontrolierius nagrinėjo P. B. Monografiją. Ji buvo pateikta habilitacijos procedūrai 2002 m. rugpjūčio 10 d. Kontrolierius vardija dokumentus ir teisės aktus, priimtus vėliau, negu buvo išleista Monografija.

4. Kvalifikuodamas 2002 metų P. B. veiksmus pagal aktualias teisės normas, Kontrolierius pažeidė vieną pamatinių lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) teisės principą, nes teisės aktų nuostatas taikė veikai, kuri buvo padaryta iki jų įsigaliojimo. Po Monografijos išleidimo naujai iškelti reikalavimai nėra aktualūs ir negali būti taikomi vertinant leidinius, išleistus iki teisės akto įsigaliojimo, nes įstatymas negalioja atgal. Kontrolieriaus Sprendimas, pagrįstas vėliau priimtais teisės aktais, negali būti laikomas teisėtu.

5. Kontrolieriaus įgaliojimus apibrėžia Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau - ir Mokslo ir studijų įstatymas, MSĮ) 17 straipsnis, jo 1 dalis nustato, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius yra valstybės pareigūnas, nagrinėjantis skundus, pranešimus ir savo iniciatyva atliekantis tyrimus dėl galimų akademinės etikos ir procedūrų, įtvirtintų mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose, pažeidimų. Analizuojant šios teisės normos turinį, aišku, jog tyrimai gali būti atliekami tik dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų, įtvirtintų konkrečių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksuose. Įstatymas nesuteikia Kontrolieriui jokių įgaliojimų nagrinėti skundų, nesusijusių su akademinės etikos kodeksų pažeidimais. Kadangi habilitacijos procedūrų metu nebuvo galiojančių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų, Kontrolierius, remdamasis MSĮ 17 straipsnio 1 dalimi, neturėjo kompetencijos vertinti P. B. veiksmų. Atitinkamai, jei Kontrolieriui pateikiamas skundas dėl galimų akademinės etikos pažeidimų VGTU ar VU, jis neturi teisės remtis Kauno technologijos universiteto (toliau - ir KTU) akademinės etikos kodeksu. Nagrinėjamu atveju Sprendime kalbama apie habilitacijos procedūrą, atliktą VU ir VGTU, tačiau tyrimo metu nėra atliktas teisinis faktinių aplinkybių vertinimas VU ar VGTU etikos kodeksų kontekste, o remiamasi KTU etikos kodeksu. Vertinant P. B. veiksmus, suteikiant habilituoto daktaro laipsnį VU ir VGTU, tačiau taikant kitos mokslo įstaigos teisės normas, yra šiurkščiai pažeidžiami įstatymo viršenybės ir teisėtumo principai. Sprendimas priimtas Kontrolieriui viršijus savo įgaliojimus, nustatytus MSĮ 17 straipsnio 1 dalyje - nevertinus faktinių aplinkybių pagal tuo metu galiojančius akademinės etikos kodeksus.

6. Kontrolierius taip pat nusprendė įpareigoti VGTU atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos P. B. suteikimo. Iš Sprendimo turinio neaišku, dėl kokios aukštojo mokslo kvalifikacijos priimtas įpareigojimas. Nei tyrimo medžiagoje, nei Sprendime nėra duomenų, kaip buvo nustatyta tariama Monografijos neatitiktis originalumo ir naujumo kriterijams. Kontrolierius vertino nuorodų į kitus kūrinius tinkamumą (citavimo aspektus), tačiau netyrė Monografijos originalumo ir naujumo aspektų, t. y. nenustatė, kiek P. B. mokslinis darbas yra naujas (originalus), kokia jo vertė, palyginti su iki tol mokslininkų parašytais darbais. Kontrolierius nenagrinėjo, kokiomis sąlygomis galima įpareigoti panaikinti mokslo laipsnį, kokios apimties citavimo pažeidimai gali turėti įtakos tokiam sprendimui priimti. Be to, pats Kontrolierius nurodo, kad, įsigaliojus naujai MSĮ redakcijai, Kontrolieriaus kompetencija buvo susiaurinta, todėl „habilitacinė procedūra nebuvo vertinta“, tačiau neatsižvelgdamas į tai nusprendė, kad P. B. aukštojo mokslo kvalifikacija turi būti panaikinta.

7. Kontrolierius nusprendė informuoti Kultūros ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą apie asmenis, nukentėjusius nuo P. B. akademinės etikos pažeidimų. Nei Sprendimo rezoliucinėje, nei motyvacinėje dalyse nėra įvardyti jokie „nukentėję asmenys“, kurie turi būti informuojami. Sprendime nėra pateiktas nei tokių asmenų sąrašas, nei motyvuoti pagrindai, kodėl asmenys gali būti laikomi nukentėjusiais, neapibrėžiami konkretūs faktai ir teisiniai pagrindai, kurie leistų teigti, kad buvo padaryta žala konkretiems subjektams. Neaišku, apie kokius P. B. akademinės etikos pažeidimus kalbama, todėl toks sprendimas neatitinka aiškumo ir gero administravimo principo.

8. Kontrolierius, priimdamas Sprendimą, neužtikrino P. B. teisės į gynybą, taip pat teisės būti išklausytam, todėl priimtas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Kontrolierius nepateikė laiku P. B. su tyrimu susijusios informacijos, vengė suformuluoti konkrečius klausimus. Skundo, kuriuo remiantis pradėtas tyrimas, persiuntimas pareiškėjui jau po to, kai priimtas Sprendimas, yra nesąžiningas ir nesavalaikis, užkertantis kelią pateikti Tarnybai paaiškinimus, kurie itin svarbūs norint priimti objektyvų Sprendimą. Tyrimas buvo atliekamas tendencingai, atrenkant tik tam tikras aplinkybes, iškraipant faktus. Kontrolierius, priimdamas skundžiamą Sprendimą, nebuvo objektyvus, nes bet kokiomis priemonėmis siekė konstatuoti pažeidimą, taip pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį.

9. Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsakovas nurodė, kad Kontrolieriaus sprendimas yra informacinio pobūdžio, nesuponuojantis teisinės atsakomybės ir teisinės sankcijos, neturintis nubaudimo funkcijos. Kontrolierius, išnagrinėjęs skundą ar atlikęs tyrimą savo iniciatyva, sprendimu konstatuoja akademinės etikos ir (ar) procedūrų pažeidimus. Toks pažeidimų konstatavimas ir sprendimas informuoti apie pažeidimus nėra sankcija. Kontrolierius gali priimti informacinio arba rekomendacinio pobūdžio sprendimus, kurie patys savaime atsakomybės pažeidėjui nesukelia. Sprendimas informuoti apie akademinę etiką pažeidusius asmenis ir pažeidimus yra sąlyga kilti atsakomybei, kurią gali taikyti atitinkama mokslo ir studijų institucija, kad aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesai būtų suderinami; aukštųjų mokyklų autonomija turi būti derinama su jų pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - ir Konstitucija) ir įstatymų, atsakomybe ir atskaitomybe visuomenei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai). Taikyti sankcijų už akademinės etikos pažeidimus Kontrolierius neturi įgaliojimų. Sprendimas nėra privalomas nei pareiškėjams, nei mokslo ir studijų institucijai ir nesietinas su tiesioginėmis teisinėmis pasekmėmis ir teisine atsakomybe pareiškėjui.

11. Nagrinėdamas pranešimą ir atlikdamas tyrimą dėl jo akademinės etikos pažeidimo, Kontrolierius vadovavosi ne tik akademinės etikos kodeksais, bet ir kitais teisės aktais, o priimtame Sprendime konstatavo ne teisės normos, bet akademinės etikos pažeidimus, atsižvelgęs į užsienio šalių praktiką ir sistemiškai įvertinęs galiojantį ir galiojusį teisinį reglamentavimą. Nustatytos Kontrolieriaus veiklos organizavimo akademinės etikos pažeidimų atveju principinės nuostatos yra nukreiptos ne į atsakomybės pažeidėjui skyrimą, bet į akademinės etikos pažeidimo fakto konstatavimą ir priežiūrą bei kontrolę, taip užtikrinant siekį prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip mokslo ir studijų institucijos laikosi akademinės etikos kodeksų.

12. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1997 m. gegužės 30 d. patvirtintų VGTU doktorantūros, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo nuostatų (toliau - Doktorantūros, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų teikimo nuostatai) 57 punkte nustatyta, kad „Habilitacijos siekiantis mokslininkas turi parengti habilitacinį darbą, kuriuo apibendrinamos jo mokslo publikacijos. Vietoj habilitacinio darbo gali būti pateikta ne mažiau kaip 10 autorinių lankų monografija“. Kadangi pareiškėjas, siekdamas habilitacijos, pateikė monografiją, darytina išvada, kad habilitacinė procedūra buvo vykdyta monografijos pagrindu. Pareiškėjo 2002 m. sausio 21 d. prašymas, kuriame nurodyta, kad „prašau leisti ginti habilitacinį darbą (monografija) „Tarptautinio verslo vadybos principų taikymo ypatybės Vidurio ir Rytų Europos šalyse“, taip pat patvirtina, kad habilitacinės procedūros pagrindas buvo būtent monografija, todėl kiti mokslinės veiklos elementai vertintini nors ir kaip privalomi, tačiau antraeiliai. Atsakovas pažymi, kad joks teisės aktas nesuteikia Kontrolieriui teisės suteikti aukštojo mokslo kvalifikaciją, todėl ir joks teisės aktas nesuteikia Kontrolieriui teisės atšaukti sprendimo dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo. Tik pačios mokslo ir studijų institucijos valinis aktas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje suteiktą aukštosioms mokykloms autonomiją, gali lemti pareiškėjo teisinio statuso pasikeitimą. Kontrolieriaus sprendimas nėra sankcija. Jis konstatuoja akademinės etikos ir procedūrų pažeidimus, o nagrinėjamu atveju vykdydamas pareigą, t. y. vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 6 punktu, tik informavo teisėsaugos institucijas apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius.

13. Kontrolieriaus tarnyba, atlikdama tyrimą, privalo užtikrinti informacijos apie asmenis, kurie oficialiai suteikė tyrimui reikalingos informacijos, konfidencialumą (Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 16 punktas). Taigi, nei Kontrolieriui, nei Tarnybai nėra suteikta teisė leisti susipažinti su atliekamo tyrimo medžiaga. Kontrolierius savo veiklą grindžia teisėtumo, nešališkumo, teisingumo ir viešumo principais ir visuomet pabrėžia, kad, nagrinėdamas skundus ir atlikdamas tyrimus, vadovaujasi objektyvumo ir nešališkumo principais.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno technologijos universitetas atsiliepime paaiškino, kad neturi prieštaravimų dėl skunde išdėstytų faktinių aplinkybių ir pateiktų duomenų. Universitetas pažymi, kad teisingumo vykdymas yra teismų prerogatyva teisinėje valstybėje, todėl teismas turi priimti sprendimą savo nuožiūra.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. A. nurodė, kad skundžiamu Kontrolieriaus Sprendimu buvo konstatuoti ne tik pareiškėjo padaryti pažeidimai, bet ir priimtas Kontrolieriaus sprendimas pritaikyti su tuo susijusią tam tikrą poveikio priemonę, nustatytą MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 1-2 bei 5-6 punktuose, todėl laikytina, jog skundžiamas Sprendimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes ir kaip individualus administracinis teisės aktas gali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Sprendimas yra itin išsamus, nuosekliai pagrįstas objektyviais duomenimis (medžiaga), kurių analizė leido Kontrolieriui pagrįstai konstatuoti, jog pareiškėjas atliko Sprendime aptartus akademinės etikos pažeidimus. Įvertinęs gautą informaciją, Kontrolierius atliko A. A. A. pranešime nurodytų autorių leidinių palyginimą su Monografija ir parengė sutapčių analizę. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, susipažinus su sutapčių analize, akivaizdžiai matyti, jog ji atlikta itin kruopščiai, nuosekliai bei detaliai, todėl nėra jokio pagrindo abejoti joje pažymėtų faktų tikslumu ir (ar) patikimumu. Pareiškėjo Monografijoje aptikta akivaizdžių, didelės apimties plagijavimo atvejų. Ši pareiškėjo veika - sąmoningas svetimų idėjų pateikimas savomis Monografijoje - suprastina bei vertintina ne tik kaip teisės normų, apibrėžiančių mokslo darbams keliamus turinio reikalavimus, pažeidimas, tačiau kartu ir šiurkštus akademinės etikos, glaudžiai siejamos su moksliniu sąžiningumu, pažeidimas. Ginčijamas Kontrolieriaus Sprendimas laikytinas išsamiu, pagrįstu bei teisėtu tiek turiniu, tiek forma, o pareiškėjo argumentai dėl Sprendimo neatitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams atmestini. Kontrolierius ėmėsi visų jam prieinamų efektyvių priemonių, kad surinktų bei ištirtų faktines aplinkybes, kurios gali patvirtinti, paneigti ir (ar) papildyti Kontrolieriui pateiktą pranešimą apie pareiškėjo galimai atliktus akademinės etikos pažeidimus. Tik po to, kai Kontrolieriui prieinami šaltiniai pateikė turimą tyrimui reikalingą medžiagą, buvo pradėtas analizės procesas, leidęs prieiti prie tokių išvadų, kokios pateiktos Sprendime. Monografijoje aptikti ne pavieniai teksto, nenurodant originalaus šaltinio arba nurodant klaidingą šaltinį, atvejai, o ištisų pastraipų, lentelių, schemų pateikimo be nuorodų epizodai, kurie akivaizdžiai negali būti atsitiktiniai ir (ar) nulemti techninių (redakcinių) klaidų. Visa tai neabejotinai vertintina kaip pareiškėjo mokslinis nesąžiningumas objektyviąja prasme.

II.

16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą atmetė.

17. Teismas nustatė, kad ginčijamas Kontrolieriaus Sprendimas yra individualus administracinis aktas, kurio pagrįstumas ir teisėtumas gali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Kontrolierius Sprendimą grindė atsižvelgdamas į tuo metu galiojusius teisės aktus ir nustatė, kad, pagal tuo metu galiojusį Mokslo ir studijų įstatymo 39 straipsnio 5 dalies 1 punktą (galiojo nuo 2002 m. liepos 3 d. iki 2009 m. gegužės 12 d.), pareiškėjo veiksmai negalėjo atitikti profesinės etikos (akademinio sąžiningumo) principo, kuriame nustatyta, kad mokslininkai ir kiti tyrėjai privalo laikytis mokslinės ir profesinės etikos normų. Sprendime yra pripažinta, kad Monografija parengta pažeidžiant kitų autorių teises ir sprendime bei jo prieduose nurodytos konkrečios nuplagijuotos kūrinio vietos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sprendime aprašytos faktinės aplinkybės bei jų analizė yra susieta su teisės aktų normomis, apibrėžiančiomis konkrečius pareiškėjo atliktus akademinės etikos pažeidimus. Kontrolieriaus Sprendime yra aiškiai nurodyta, kokius pažeidimus atliko pareiškėjas bei kokios faktinės aplinkybės tą įrodo. Kontrolieriaus teisė kvestionuoti pareiškėjo galimai atliktus akademinės etikos pažeidimus kyla ne vien iš pareiškėjo nurodytos MSĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostatos ir (ar) konkrečios mokslo ir studijų institucijos akademinės etikos kodekso, tačiau iš bendrojo akademinio sąžiningumo principo, mokslinio darbo naujumo ir originalumo reikalavimų, kurie akademinės visuomenės buvo pripažinti ir vertinami gerokai anksčiau, nei buvo parengta bei habilitacinei komisijai pristatyta pareiškėjo Monografija.

18. Kontrolierius išnagrinėjo pranešimą ir priėmė sprendimą vadovaudamasis MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktais, t. y. nusprendė informuoti pareiškėją, P. B., Kauno technologijos universiteto steigėją, Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Vilniaus universitetą, Kauno technikos universitetą, Švietimo ir mokslo ministeriją apie nustatytus P. B. akademinės etikos pažeidimus. Vadovaujantis MSĮ 17 straipsnio 11 dalies 2 punktu, Kontrolierius tyrimą atliko surinkęs reikalingą medžiagą, ją nuosekliai išanalizavęs, veikė savo kompetencijos ribose įpareigodamas atšaukti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo. Sprendimas yra priimtas vykdant Kontrolieriui įstatymais suteiktus įgaliojimus, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad, atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes ir byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, teisėjų kolegijai nekilo abejonių dėl MSĮ 17 straipsnio 11 dalies antro punkto nuostatų konstitucingumo, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

III.

19. Pareiškėjas P. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą jo skundą tenkinti visiškai.

20. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo priimto sprendimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 87 straipsnio 4 dalies nuostatas. Dalis teismo motyvų sutampa su šalių argumentais, atkartojami atsakovo ir trečiojo asmens A. A. A. paaiškinimai, todėl darytina išvada, kad teismas vertino ir rėmėsi tik atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais, visiškai neanalizuodamas ir nepasisakydamas dėl pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų bei jų nevertindamas. Konstatuodamas akademinės etikos pažeidimus bei padarydamas išvadą, kad Kontrolieriaus sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, neatliko jokio savarankiško vertinimo, apsiribojo tik Sprendimo argumentų perrašymu ir konstatuojamųjų faktų pateikimu. Sprendime lakoniškai cituojamos teisės aktų nuostatos, nesiejant jų su ginčo faktinėmis aplinkybėmis, pateiktais įrodymais ir šalių argumentais, teismas nepateikė išsamių argumentų, kuriais remiantis padarė išvadas dėl pažeidimo požymių, atsakomybės senaties termino taikymo ir MSĮ nuostatų konstitucingumo.

21. Taip pat apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą ištirti ir pasisakyti dėl visų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių. Dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo reikalavimams buvo padarytos nepagrįstos išvados, neatsižvelgiant į tai, kad Kontrolieriaus Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokie pažeidimai buvo nustatyti, apie kokius pažeidimus Kontrolierius informuoja įvardytus asmenis, dėl kokios aukštojo mokslo kvalifikacijos priimtas įpareigojimas, adresuotas VGTU. Iš teismo sprendimo neaišku, koks akademinės etikos pažeidimas ir dėl kokių konkrečių P. B. veiksmų yra nustatytas. Kontrolieriui pripažįstant akademinės etikos pažeidimą ir plagijavimą net nebuvo analizuojamos priežastys, dėl kurių galėjo atsirasti citavimo klaidos, nesiaiškinta, ar buvo padaryti teksto pakeitimai Monografijos paruošimo spausdinimui, redagavimo metu, kas juos padarė, ar galutinai redaguoti rankraščiai buvo pateikti P. B. ir pan. Kontrolieriaus Sprendimo motyvacinėje dalyje dėstoma, kad Monografija ir jos pagrindu parengta santrauka negalėjo atitikti naujumo ir originalumo kriterijų. Vis dėlto nei tyrimo medžiagoje, nei Sprendime nėra duomenų apie tai, kokiu būdu buvo nustatytas tariamas Monografijos neatitikimas šiems kriterijams. Kontrolierius neatliko savarankiškos Monografijos teksto sutapties analizės, nes tiesiog perrašė A. A. A. skunde pateiktą sutapties analizę. Teismo sprendime nėra faktiniais duomenimis ir teisės normomis pagrindžiama, kodėl Monografijoje nustatyti plagijavimo požymiai. Kontrolierius priėmė neaiškų ir netikslų sprendimą, iš jo negalima suprasti Kontrolieriaus atliktų vertinimų bei duomenų, kuriais jis rėmėsi.

22. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Sprendimas grindžiamas po Monografijos išleidimo naujai iškeltais reikalavimais (KTU akademinės etikos kodeksu, citavo 2012 m. Lietuvos mokslininko kodeksą, užsienio autorių kūrinius, išleistus 2010 m., 2015 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintomis Mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų priėmimo, įgyvendinimo ir priežiūros rekomendacijomis). Habilitacijos procedūrų metu nebuvo galiojančių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų, Kontrolierius, remiantis MSĮ 17 straipsnio 1 dalimi, neturėjo kompetencijos vertinti P. B. veiksmus. Taip pat teismo sprendime ignoruotos ir nenagrinėtos aplinkybės, susijusios su Kontrolieriaus kompetencijos ribomis. Kontrolierius viršijo savo kompetencijos ribas, nes pats nurodė, kad nei VGTU, nei VU akademinės etikos kodeksų dar nebuvo patvirtinęs. VGTU etikos kodeksas patvirtintas tik 2003 m. kovo 26 d., VU - 2006 m. birželio 13 d. Įstatymas nesuteikia Kontrolieriui jokių įgaliojimų nagrinėti skundų, nesusijusių su akademinės etikos kodeksų pažeidimais. Kadangi habilitacijos procedūrų metu nebuvo galiojančių mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksų, Kontrolierius, remiantis MSĮ 17 straipsnio 1 dalimi, neturėjo kompetencijos vertinti P. B. veiksmus.

23. Dėl byloje taikytinos teisės konstitucingumo apeliaciniame skunde nurodoma, kad Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - ir Konstitucija) 40 straipsnio 3 daliai („Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija“), 42 straipsnio 1 daliai („Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi“), 5 straipsnio 2 („Valdžios galias riboja Konstitucija“) ir 3 dalims („Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“), Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Kontrolierius turi teisę priimti įpareigojimą aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo, tačiau toks teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas Kontrolieriui priimti vienasmenį sprendimą dėl mokslo laipsnio atėmimo, faktiškai neribojant tokios teisės jokiomis sąlygomis ir nepagrįstai išplečiant šios valstybės institucijos galias kitų asmenų teisių, teisėtų interesų ir lūkesčių sąskaita. Prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui, kuris jo netenkino, tinkamai nepateikdamas savo sprendimo argumentų.

24. Atsakovas Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Kontrolieriaus tarnyba iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Sprendimo vertinimu ir pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia svarbių priežasčių, kodėl pirmosios instancijos sprendimas turėtų būti naikinamas arba pakeičiamas. Priimdamas ginčijamą Sprendimą Kontrolierius veikė savo kompetencijos ribose ir gilinosi į habilitacijos procedūrą, tačiau tai darė tik tiek, kiek būtina siekiant objektyviam ir visapusiškam tyrimui atlikti bei teisėtam, nešališkam ir teisingam sprendimui priimti. Ginčijamas Kontrolieriaus Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, o MSĮ nuostatų konstitucingumo klausimas jau buvo išspręstas Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimu.

26. Tarnyba laikosi pozicijos, išdėstytos atsiliepime į skundą, kad Mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksai nėra teisės aktai, tai reiškia, kad nėra galimybės normomis pagrįsti Kontrolieriaus sprendimą, kuriuo konstatuojamas akademinės etikos pažeidimas. Kontrolieriaus sprendimas ta dalimi, kuria konstatuojamas akademinės etikos (ne teisės) akto pažeidimas, taikomos ne teisės, o akademinės etikos normos, todėl sprendimas negali būti vertintinas kaip individualus administracinis aktas, t. y. teisės taikymo aktas. Manytina, kad akademinės etikos normų pažeidimo nustatymo atveju negali būti pagal analogiją taikytinas teisės pažeidimo sudėties nustatymo kriterijus. Tuo atveju, jei mokslo ir studijų institucija nesutinka su Kontrolieriaus priimtu sprendimu ir mano, kad jį vykdyti yra neteisinga ar tai prieštarautų jų įsitikimams, proporcingumo principui, autonomijos teisei, - gali jo nevykdyti. Kontrolierius neturi jokių teisinių priemonių ar galimybės taikyti sankcijas ar kitu būdu užtikrinti, priversti mokslo ir studijų institucijas vykdyti jo rekomendacijas ar įpareigojimus. Taigi Kontrolierius, nors ir priėmė Sprendimą, kuriame konstatavo akademinės etikos pažeidimus ir įpareigojo VGTU atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne Kontrolieriaus sprendimas, o VGTU valinis aktas, todėl nagrinėjamas ginčas nepriskirtinas administraciniams teismams.

27. Atsakovas neprieštarauja pareiškėjo pozicijai, kad Kontrolierius nėra vadybos srities mokslininkas, o Tarnyba nėra įpareigota tirti mokslo darbų turinio, tačiau pažymi, kad net ir nevertinant Monografijos turinio prasme, pakanka tik pažinoti raides, kad atsirastų galimybė nustatyti simbolių panašumus ir skirtumus. Nustatytos sutaptys tarp Monografijos ir vadovėlio - plačios apimties, aptinkamos tapačios teksto dalys, paveikslai ir lentelės. Sutaptys nėra išskirtos kabutėmis ar kitais skiriamaisiais ženklais, neskiriamos naudojant kitokį šriftą ir / ar kitus stiliaus ir formatavimo įrankius. Sutaptys iš esmės pažodinės ir skiriasi tik skyryba, pavieniais simboliais, žodžių rašymo forma, t. y. lyginta Monografijos dalis perrašyta iš vadovėlių, todėl ir be vadybinio išsilavinimo bei ekspertinių kompetencijų turėtų būti suprantama, kad negali būti vertinama kaip naujas ir originalus kūrinys. Buvo atlikti palyginimai ir su kitų autorių tekstais, kurie patvirtino pažeidimų mastą ir sistemiškumą, paneigė Monografijos naujumą ir originalumą, todėl pagrįstai leido konstatuoti P. B. mokslinio nesąžiningumo atvejį.

28. Atsakovas nurodo, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Mokslo ir studijų įstatymo redakcijoje Kontrolieriaus kompetencija buvo susiaurinta, tačiau Kontrolierius, nagrinėdamas skundus (pranešimus) ar atlikdamas tyrimus, privalo vadovautis ne tik mokslo ir studijų institucijų akademinės etikos kodeksais, bet ir visais kitais teisės aktais, o tam, kad galėtų visapusiškai ir nuodugniai įsigilinti į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, privalo susipažinti ne tik su akademinės etikos kodeksais, bet ir su kitais mokslo ir studijų institucijų vidaus teisės aktais, tačiau pastebėjęs galimus procedūrų pažeidimus, dėl jų tyrimų neatlieka ir pažeidimų nekonstatuoja, o esant galimybei, pagal kompetenciją persiunčia kitoms institucijoms. Nagrinėjamu atveju buvo vertinama ne habilitacijos procedūra, o atliekamas tyrimas dėl galimų P. B. akademinės etikos ir intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo principų pažeidimų, rengiant ir pateikiant monografiją habilitacijai. Būtent pranešimą pateikęs asmuo surado galimus plagiato atvejus, nurodė konkrečias žiūrėtinas vietas. Tarnybos darbuotojai tik surinko leidinius, sudėjo į palyginimų lenteles, padarė atitinkamus žymėjimus, tai leido atlikti išsamią sutapčių analizę ir daryti atitinkamas išvadas, kurios išdėstytos Kontrolieriaus Sprendimo 17-ame puslapyje. Atsakovas neturėjo priėjimo prie informacijos šaltinių, nes mokslo institucijos vengia didinti elektroninių mokslo ir studijų dokumentų skaičių, KTU nepateikė būtinų tyrimui atlikti leidinių, tačiau dalį jų pavyko gauti, šios aplinkybės iš esmės išdėstytos Sprendime, kuris atskleidžia, kad habilitacinio komiteto nariai iš esmės neturėjo nei techninių, nei fizinių galimybių patikrinti sutaptis, todėl jie neturėjo objektyvių galimybių nustatyti, kad habilitacijai teikiama Monografija neatitinka naujumo ir originalumo kriterijų, pažeidžia autoriaus garantiją ir mokslinio nesąžiningumo principą.

29. Atsakovo nuomone, Kontrolieriaus santykis su mokslo ir studijų institucijomis iš esmės jau yra atskleistas Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2009 m. balandžio 30 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Kontrolieriui suteiktos teisės negali pažeisti mokslo ir studijų institucijų autonomijos teisės, tačiau autonomijos teisė nėra absoliuti, o Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesai turi būti derinami; aukštųjų mokyklų autonomija turi būti derinama su jų pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų, atsakomybe ir atskaitomybe visuomenei (Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai).

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. A. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

31. Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad Kontrolieriaus Sprendimas yra teisingas bei teisėtas. Teismas negali ir neprivalo vengti padaryti kokias nors išvadas sprendime vien dėl to, jog tokias išvadas jau padarė ar motyvus panaudojo kuris nors iš proceso dalyvių. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vertino ir pasisakė tiek dėl pareiškėjo, tiek dėl kitų proceso dalyvių pateiktų pagrindinių argumentų. Skundžiamame teismo sprendime pateikta aplinkybių visuma ir analizė leidžia teigti, jog byloje buvo priimtas nuoseklus, motyvuotas bei išsamus teismo sprendimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl MSĮ nuostatų atitikties Konstitucijai ištyrimo yra nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad teismas, atsisakęs kreiptis dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, neužkirto galimybės pareiškėjui apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

32. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2017 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. SP-22 teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Bylos duomenimis, 2002 m. sausio 21 d. pareiškėjas pateikė VGTU rektoriui prašymą leisti ginti habilitacinį darbą (monografiją) „Tarptautinio verslo vadybos principų taikymo ypatybės Vidurio ir Rytų Europos šalyse“ (Socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas - 3S)“. Prie prašymo pareiškėjas pridėjo 2002 m. sausio 21 d. autoriaus garantiją, kurioje nurodė, kad: Monografiją parengė pagal habilitacijos nuostatų reikalavimus; tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių mintys pažymėtos, pateikiant nuorodas į literatūrą. Habilitacinio komiteto sudėtis sudaryta ir patvirtinta Vilniaus Universiteto Senato 2002 m. birželio 6 d. posėdžio protokolu Nr. 12 ir VGTU Senato 2002 m. birželio 27 d. protokolu Nr. 14. Habilitacinio komiteto posėdis ir viešas habilitacijos gynimas įvyko 2002 m. spalio 11 d. VGTU, Monografijos pagrindu pareiškėjui suteikta habilitacija.

34. Habilitacijos suteikimo metu galiojusios redakcijos 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. I-1052 (2002 m. birželio 11 d. įstatymo Nr. IX-945 redakcija) 29 straipsnis, reglamentavęs mokslo laipsnius, be kita ko, nustatė: Lietuvos Respublikoje pripažįstami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai (1 d.); habilitacijos tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos ir Aukštojo mokslo tarybos siūlymus (3 d.). Habilituoto daktaro laipsnio suteikimo tvarka buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317 patvirtintuose Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendruosiuose nuostatuose.

35. Įsigaliojus 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui Nr. XI-242, 1991 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas Nr. I-1052 (su pakeitimais ir papildymais) neteko galios (2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 98 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317 patvirtinti Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrieji nuostatai neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 885. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys aukštojo mokslo kvalifikacijų ir mokslo laipsnių suteikimą ir pripažinimą, nenumatė habilituoto daktaro mokslo laipsnio.

36. Pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. A. A. 2017 m. rugpjūčio 28 d. pateiktą skundą dėl galimų P. B. įvykdytų akademinės etikos pažeidimų atlikęs tyrimą, Kontrolierius, įvertinęs P. B. Monografiją bei tyrimo metu surinktus duomenis, priėmė administracinėje byloje ginčijamą Sprendimą, kuriuo nuspendė: informuoti pareiškėją, Kauno technologijos universiteto steigėją, Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Vilniaus universitetą, Kauno technologijos universitetą, Švietimo ir mokslo ministeriją apie nustatytus pareiškėjo akademinės etikos pažeidimus; įpareigoti Vilniaus Gedimino technikos universitetą atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos pareiškėjui suteikimo; informuoti Kultūros ministeriją, Švietimo ir mokslo ministeriją, Teisingumo ministeriją ir Lietuvos mokslo tarybą apie asmenis, nukentėjusius autorius nuo pareiškėjo akademinės etikos pažeidimų; informuoti Generalinę prokuratūrą apie nustatytą P. B. veiką, turinčią nusikalstamos veikos požymių.

37. Nesutikdamas su šiuo Sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą. Byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose, grįsdamas savo reikalavimą panaikinti Sprendimą, pareiškėjas, be kita ko, reiškia abejones dėl byloje taikytinų teisės aktų, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto, atitikties Konstitucijos nuostatoms, reglamentuojančioms aukštųjų mokyklų autonomiją, akademinę laisvę, taip pat teisinės valstybės principui.

38. Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas nustato, kad išnagrinėjęs skundą (pranešimą) arba atlikęs tyrimą, kontrolierius priima sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią ir (arba) konkursą pareigoms eiti vykdžiusią instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo ir (arba) konkurso laimėtojo.

39. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, o 42 straipsnio 1 dalis - kad kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį, yra suformavęs plačią aukštųjų mokyklų autonomijos konstitucinę doktriną (inter alia Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 20 d., 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja akademinę ir institucinę autonomiją (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Aukštųjų mokyklų akademinė autonomija ir institucinė autonomija yra neatskiriamai susijusios, t. y. be akademinės autonomijos negali būti laiduojama institucinė autonomija - aukštosios mokyklos savivalda, o be institucinės autonomijos nebūtų užtikrinta akademinė autonomija, kylanti inter alia iš konstitucinės mokslo ir tyrimų laisvės (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Konstitucinė mokslo ir tyrimų bei dėstymo laisvės samprata suponuoja mokslo bendruomenės profesinį nepriklausomumą, neatsiejamą nuo aukštųjų mokyklų savivaldos, kuri yra viena esminių aukštosios mokyklos autonomijos įgyvendinimo sąlygų; siekiant užtikrinti konstitucinį akademinės laisvės principo įgyvendinimą ir visuomenės interesą, kad aukštosiose mokyklose būtų sudarytos sąlygos ugdyti visapusišką asmenybę, kad aukštosios mokyklos turėtų dėstymo, mokslinių tyrimų ir kūrybinės veiklos laisvę, aukštųjų mokyklų valdymo struktūroje turi būti įtvirtintos valdymo institucijos, įgyvendinančios aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas; tik taip būtų garantuotas iš Konstitucijos kylantis aukštųjų mokyklų autonomijos imperatyvas (Konstitucinio Teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimas). Tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įstatuose ar statute įtvirtinti savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, naudotis valstybės perduotu ir kitu įsigytu turtu, turėti teritorijos ir pastatų, kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo garantiją. Tuo tikslu aukštajai mokyklai garantuojama institucinė autonomija, t. y. tam tikras statusas, kuris reiškia, kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai, 2009 m. spalio 28 d. sprendimas). Kita vertus, aukštųjų mokyklų ir visuomenės interesai turi būti derinami; aukštųjų mokyklų autonomija turi būti derinama su jų pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų, atsakomybe ir atskaitomybe visuomenei (Konstitucinio Teismo 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai). Dėl to, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, valstybė neatleidžiama nuo konstitucinės priedermės užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą; todėl aukštųjų mokyklų autonomija nereiškia, kad jų veikla negali būti valstybės reguliuojama; priešingai, dėl to, kad yra susijusi su inter alia konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu, taip pat valstybės biudžeto lėšų naudojimu, ši veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima; tokia išvada darytina ir iš Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą; tačiau valstybės teisė reguliuoti išorinius aukštųjų mokyklų santykius neturi apriboti aukštosios mokyklos mokslinės ir pedagoginės veiklos laisvės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai, 2009 m. spalio 28 d. sprendimas).

40. Aukštosios mokyklos veikla, susijusi su aukštojo mokslo kvalifikacijos - kvalifikacinio laipsnio, mokslo daktaro laipsnio, meno daktaro laipsnio, taip pat kvalifikacijos, kurią suteikia aukštoji mokykla, turinti kompetentingos institucijos pritarimą tai kvalifikacijai teikti (Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 4 str. 5 d.) - suteikimu priskirtina jos (aukštosios mokyklos) veiklos sričiai, kuriai taikoma aukštųjų mokyklų akademinė ir institucinė autonomija, dėl ko ji gali būti reguliuojama bei prižiūrima tik jos (aukštųjų mokyklų akademinės ir institucinės autonomijos) iš esmės neribojant.

41. Tokio konstitucinio reguliavimo kontekste minėtos Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatos tiek, kiek jos įgalina Kontrolierių, viešojo administravimo subjektą (Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 str. 2 d.), priimti sprendimą įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, visų pirma, tikėtina, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai ir 42 straipsnio 1 daliai.

42. Be to, Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatos, įgalinančios Kontrolierių vienasmeniškai priimti sprendimą įpareigoti mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo, teisėjų kolegijos vertinimu, tikėtina, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui: šis principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, o šio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose; jo esmė - teisės viešpatavimas; konstitucinis teisinės valstybės principas - itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant. Pabrėžtina, kad visų teisėkūros subjektų diskreciją riboja aukščiausioji teisė - Konstitucija. Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigūnų sprendimai turi atitikti Konstituciją, jai neprieštarauti (Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2017 m. kovo 15 d. nutarimai).

43. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas).

44. Konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo, ir atvirkščiai. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų. Jis yra [viena] svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės [pagrindas]. Jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

45. Nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, kad Kontrolieriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis mokslo (meno) daktaro laipsnį ir vadovaujamo darbo patirties (Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 str. 6 d.). Pagal pareiškėjo habilitacijos metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1317 patvirtintų Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių sistemos bendrųjų nuostatų 66-67, 73 punktuose nustatytą reguliavimą, sprendimą suteikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį priima habilitacijos komitetas, kuris sudaromas iš septynių habilituotų daktarų, vienas iš jų skiriamas komiteto pirmininku. Habilitacijos komitetas sudaromas laikantis šių reikalavimų: komiteto pirmininkas ir ne mažiau kaip trys nariai turi būti tos mokslo krypties (šakos), kurioje siekiama habilituoto daktaro mokslo laipsnio; komiteto pirmininkas ir ne mažiau kaip du kiti komiteto nariai turi būti iš institucijų, turinčių bendrą habilitacijos teisę, ne mažiau kaip trys komiteto nariai turi būti iš kitų Lietuvos ar užsienio institucijų; jeigu habilitacijos teisė suteikta dviem mokslo ir studijų institucijoms kartu, į komiteto sudėtį turi įeiti abiejų institucijų mokslininkai; visi komiteto nariai turi būti aktyvūs mokslininkai (paskelbę atitinkamos krypties ar šakos mokslo darbų per pastaruosius penkerius metus); komiteto pirmininkas ir dar bent trys nariai negali turėti bendrų su habilitacijos siekiančiu mokslininku publikacijų, apibendrinamų habilitaciniame darbe. Habilitacijos komiteto sudėtį ir pirmininką institucijos taryba (senatas) patvirtina turėdama raštiškus numatomų komiteto narių sutikimus.

46. Taigi, atsižvelgiant į teisinės valstybės principo atskirų elementų, inter alia proporcingumo ir teisingumo, turinį, tvarka, kuria išsprendžiamas klausimas dėl habilituoto daktaro mokslo laipsnio atšaukimo, tiek procedūrine, tiek personaline prasme turi būti lygiavertė tokio laipsnio suteikimo tvarkai. Tuo tarpu pagal Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatas Kontrolierius yra įgaliotas vienasmeniškai priimti privalomą nurodymą aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusiai institucijai atšaukti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo.

47. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos procesiniuose dokumentuose nurodyti paaiškinimai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytas Kontrolieriaus sprendimas yra ne privalomojo, o rekomendacinio pobūdžio, prieštarauja tiek Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 11 dalies 7 punkto (nuo 2018 m. liepos 1 d. Mokslo ir studijų įstatymo 11 dalies 9 punkto (2018 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XIII-1368 redakcija) nuostatoms, pagal kurias Kontrolierius įgaliojamas kreiptis į teismą, jeigu nevykdomas šios dalies 2 punkte nurodytas kontrolieriaus įpareigojimas atšaukti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo, tiek lingvistiniam Mokslo ir studijų įstatymo 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto aiškinimui, nors bet koks aiškinimas negali būti pernelyg nutolęs nuo teisės normą sudarančių žodžių reikšmės. Lietuvių kalbos žodyne nurodyta galininkinio veiksmažodžio įpareigoti reikšmė - uždėti kokią pareigą ().

48. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas manyti, kad Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas ta apimtimi, kuria Kontrolierius yra įgaliotas vienasmeniškai priimti privalomą nurodymą aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusiai institucijai atšaukti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo, tikėtina, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

49. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegijai kyla abejonė, ar Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatos ta apimtimi, kiek jos įgalina Kontrolierių priimti sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo (arba Kontrolierių priimti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią mokslo ir studijų instituciją įpareigojantį sprendimą įpareigoti atšaukti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo) neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai ir 42 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

50. Konstitucijos 110 straipsnyje nustatyta, jog teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka Konstituciją. Pagal Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalį, joks įstatymas ar kitas aktas negali prieštarauti Konstitucijai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog, siekiant pašalinti kilusias abejones, yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punkto nuostatos ta apimtimi, kiek jos įgalina Kontrolierių priimti sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl kvalifikacijos suteikimo, neprieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai ir 42 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XII-2534 redakcija) 17 straipsnio 11 dalies 2 punktas ta apimtimi, kuria akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui suteikti įgaliojimai priimti sprendimą įpareigoti aukštojo mokslo kvalifikaciją suteikusią mokslo ir studijų instituciją atšaukti sprendimą dėl aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai ir 42 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Bylos nagrinėjimą sustabdyti iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Milda Vainienė