Prašymo Nr. 1B-11/2018

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖ

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Tel.: (8 5) 239 6273 /239 6844

Seimo narių grupės atstovas(-ai):

Andrius Kubilius

Mantas Adomėnas

2018-03-27 Nr. S-2018-2333

Lietuvos Respublikos

Konstituciniam Teismui

Ginčijamą aktą priėmusi valstybės institucija:

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas ištirti Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu" atitiktį Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu" (toliau - Nutarimas). Šis Nutarimas įsigaliojo 2018 m. sausio 18 d. (TAR, 2018-01-17, Nr. 702).

Nutarime teigiama, jog: „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo", Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 95-09 ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. UTI-16-1, nutaria:

1 straipsnis. Pritarti Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu.

2 straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir Lietuvos sporto universitetui iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas.

3. straipsnis. Įpareigoti Seimo valdybą užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą dėl šiuo nutarimu svarstomo universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų."

Nors Nutarimo pavadinimas yra, „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu", tačiau vertinant visų jo straipsnių turinį manome, jog juo ne tik išsakomas pritarimas Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo būdu, bet sprendžiami ir jame nurodytų universitetų reorganizavimo klausimai.

Tad yra pagrindas manyti, jog šis Seimo Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai aukštosios mokyklos autonomijai, 38 straipsnio 1 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai.

Teiginiai dėl Seimo Nutarimo prieštaravimo Mokslo ir studijų įstatymui, Konstitucijai ir įstatymo prieštaravimo Konstitucijai grindžiami žemiau išdėstytais teisiniais argumentais.

1. Dėl Seimo Nutarimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymui, Konstitucijai

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. sausio 12 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu" (toliau - Nutarimas). Šis Nutarimas įsigaliojo 2018 m. sausio 18 d. (TAR, 2018-01-17, Nr. 702).

Nutarime teigiama, jog: „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo", Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 95-09 ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. UTI-16-1, nutaria:

1 straipsnis. Pritarti Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu.

2. straipsnis. Pasiūlyti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir Lietuvos sporto universitetui iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas.

3. straipsnis. Įpareigoti Seimo valdybą užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą dėl šiuo nutarimu svarstomo universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų."

Nors Nutarimo pavadinimas yra „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu", tačiau vertinant visų jo straipsnių turinį manome, jog juo ne tik išsakomas pritarimas Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo būdu, bet sprendžiami ir jame nurodytų universitetų reorganizavimo klausimai.

Dėl to yra pagrindas manyti, jog šis Seimo Nutarimas prieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai aukštosios mokyklos autonomijai, 38 straipsnio 1 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 daliai, 40 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai.

Teiginiai dėl Seimo Nutarimo prieštaravimo Mokslo ir studijų įstatymui, Konstitucijai grindžiami šiais teisiniais argumentais.

Aukštųjų mokyklų reorganizavimas reglamentuojamas Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę".

Pagal šią įstatymo normą sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas. Tokio sprendimo priėmimui būtinas valstybinio universiteto tarybos teikimas arba Vyriausybės teikimas. Esant Vyriausybės teikimui Seimas turi įvertinti universiteto tarybos nuomonę. Šia Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies norma jokiems kitiems subjektams nesuteikta teisė teikti Seimui teikimą dėl universitetų reorganizavimo.

Tai reiškia, kad įstatymu įtvirtinta Seimo sprendimo dėl valstybinių universitetų reorganizavimo priėmimo būtina sąlyga, kuri imperatyviai nustato, jog toks sprendimas gali būti priimamas tik esant valstybinio universiteto tarybos teikimui arba Vyriausybės teikimui. Tad Seimas turi įgaliojimą svarstyti valstybinio universiteto reorganizavimo klausimą tik esant vienai iš šių dviejų sąlygų - gavęs valstybinio universiteto tarybos teikimą (1) arba gavęs Vyriausybės teikimą (2). Svarstant Vyriausybės teikimą dėl universiteto reorganizavimo Seime turi būti įvertinta universiteto tarybos nuomonė.

Tokia Mokslo ir studijų įstatymo nuostata dėl sprendimų valstybinių universitetų reorganizavimo klausimu priėmimo procedūros yra Seimui privaloma. Pačiam Seimui nesuteikta teisė svarstyti valstybinio universiteto reorganizavimą savo, Seimo komiteto, Seimo nario iniciatyva ar kitų subjektų, nenurodytų Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, teikimu ir priimti sprendimą dėl to.

Tai taip pat reiškia ir tai, kad sprendimo dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priėmimas Seime galimas tik pagal tą tvarką, kuri nustatyta Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje, nes kitokios tokio sprendimo svarstymo ir priėmimo procedūros įstatymai nenustato.

Seimo Nutarimo pavadinimas yra „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu", o jo 1 straipsnyje pritarta Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu.

Manome, kad šiuo Nutarimu nėra išsakoma Seimo nuomonė formaliai pritarianti Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu. Nutarimo straipsnių in corpore turinys ir jų analizė, Nutarimo pateikimo svarstyti Seime motyvai rodo, jog juo siekiama ne tiek pritarti Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo būdu, bet esmingai spręsti jame nurodytų valstybinių universitetų reorganizavimo klausimus.

Šią išvadą patvirtina Nutarimo 2 ir 3 straipsnių nuostatos. Antai Nutarimo 2 straipsnyje išdėstytas pasiūlymas universitetams parengti ir Seimui pateikti universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas. Tai reiškia pasiūlymą universitetams pradėti reorganizavimo procedūras parengiant reorganizavimui būtinus dokumentus ir juos pateikti Seimui iki nurodyto termino - 2018 m. kovo 1 d. Nutarimo 3 straipsnyje išdėstytas įpareigojimas Seimo valdybai užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą dėl šiuo Nutarimu svarstomo universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų. Tai reiškia, kad pavedama atlikti konkretų žingsnį reorganizavime procese - ekspertinį reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų vertinimą.

Pažymėtina, kad Nutarime nurodyti valstybiniai universitetai, kaip nurodytąją statutuose, yra viešieji juridiniai asmenys, veikiantys kaip viešosios įstaigos. Juridinio asmens reorganizavimo sąlygos ir reorganizavimo sąlygų įvertinimas yra juridinio asmens reorganizavimo proceso sudėtinės dalys, kurios aptariamos juridinių asmenų reorganizavimo klausimus detalizuojančiuose įstatymuose - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos VIII skyriuje bei Viešųjų įstaigų įstatymo 15 straipsnyje.

Tad Nutarimo 2 ir 3 straipsnių tekstas akivaizdžiai patvirtina, kad Seimas, pasiūlydamas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir Lietuvos sporto universitetui iki 2018 m. kovo 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Seimui universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas bei įpareigodamas Seimo valdybą užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą dėl šiuo nutarimu svarstomo universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų, akivaizdžiai sprendė konkrečius universitetų reorganizavimo klausimus tiksliai numatydamas kaip jie turi būti įgyvendinti.

Nuomonę, kad šiuo Nutarimu siekiama spręsti universitetų reorganizavimo klausimus, patvirtina ir Nutarimo projektą parengusio Seimui Švietimo ir mokslo komiteto motyvas išdėstytas šio komiteto 2017-12-20 išvadoje Nr.106-P-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu" projekto Nr. VIIIP-1499". Šioje išvadoje nurodoma: Komitetas atsižvelgdamas į tai, kad universitetų jungimosi procesas vyktų sparčiau siūlo papildyti šį nutarimą antru punktu ir jį išdėstyti taip:

„2. Pasiūlyti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir Lietuvos sporto universitetui iki 2018 m. kovo 1 dienos pateikti Lietuvos Respublikos Seimui universitetų reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas."

Tad iš šios Švietimo ir mokslo komiteto išvados teksto matyti, kad Nutarimu siekiama spartinti universitetų jungimosi procesą pasiūlant ir pavedant atlikti konkrečius tokio proceso veiksmus. Tai reiškia ne ką kitą, o reorganizavimo klausimų sprendimą.

Kita vertus, Nutarimo 3 straipsnio teiginiai užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą dėl šiuo nutarimu svarstomo universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų taip pat tiesiogiai patvirtina, kad Nutarimu svarstomi konkretūs universitetų reorganizavimo klausimai - reorganizavimo planas ir reorganizavimo sąlygos.

Seimas šį Nutarimą priėmė nesant nei vieno jame įvardinto valstybinio universitetų tarybos teikimo, o taip pat ir nesant Vyriausybės teikimo. Tad šiuo atveju nebuvo įgyvendinta šio Nutarimo priėmimui Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta būtina sąlyga - nebuvo pateiktas valstybinio universiteto tarybos arba Vyriausybės teikimas dėl universiteto reorganizavimo.

Nors Nutarimo preambulėje nurodoma, kad jis priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo", Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 95-09 ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. UTI-16-1, tačiau nei vienas iš šių dokumentų nėra teikimas Seimui dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vyriausybė 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 947 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo" patvirtino valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones. Šiame Vyriausybės nutarime ir juo patvirtintame priemonių plane net neišreikštas Vyriausybės sprendimas dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo. Vyriausybės nutarimo 2 punkte išdėstytas tik siūlymas valstybinių universitetų taryboms kartu su senatais iki 2017 m. gruodžio 15 d. priimti sprendimus dėl šiuo nutarimu patvirtintose priemonėse pateiktų siūlymų dalyvauti valstybinių universitetų tinklo pertvarkoje ir pateikti juos Švietimo ir mokslo ministerijai. Todėl šis Vyriausybės nutarimas, nei savo forma, nei turiniu nėra teikimas Seimui reorganizuoti kokį nors universitetą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto senato 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. 95-09 ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. UTI-16-1 taip pat nėra teikimai Seimui dėl universiteto reorganizavimo.

Pabrėžtina ir tai, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryba ir/ar senatas negali spręsti kito universiteto - Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo klausimo. Lietuvos sporto universiteto tarvba nėra priėmusi sprendimo dėl šio universiteto reorganizavimo.

Šiuo atveju Seimas ginčijamą Nutarimą priėmė negavęs, neturėdamas, nei Lietuvos sporto universiteto tarybos, nei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tarybos, nei Vyriausybės teikimo dėl Nutarime nurodyto universiteto reorganizavimo.

Pažymėtina ir tai, kad Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies norma suponuoja nuostatą, kad visais atvejais sprendžiant valstybinio universiteto reorganizavimo klausimą, ar Seimas tai darytų universiteto tarybos teikimu, ar Vyriausybės teikimu, turi būti išsakoma universiteto tarybos nuomonė.

Tą akivaizdžiai patvirtina šios normos tekstas, nusakantis, kad Seimas sprendimą dėl valstybinio universitete reorganizavimo priima universiteto tarybos teikimu, kas savaime reiškia, kad tokiu atveju išsakoma universiteto tarybos nuomonė, arba Vyriausybės teikimu. Esant Vyriausybės teikimui Seime turi būti įvertinta universiteto tarybos nuomonė. Tai reiškia, valstybinio universiteto reorganizavimo svarstymas Seime ir pagal Vyriausybės teikimą galimas tik įvertinus universiteto tarybos nuomonę. Kokiu būdu ji turi būti gauta, sprendžiant reorganizavimą Vyriausybės teikimu, ši įstatymo norma nedetalizuoja. Tačiau akivaizdu, kad universiteto tarybos nuomonė turi būti gauta ir įvertinta Seime.

Tad visais atvejais Seimui svarstant valstybinio universiteto reorganizavimą turi būti žinoma ir įvertinama universiteto tarybos nuomonė reorganizavimo klausimu. Manome, kad toks reikalavimas kilęs iš universitetų autonomijos ir savivaldos. Apie tai bus pasisakyta žemiau.

Šiuo atveju priimant Nutarimą Seime Lietuvos sporto universiteto tarybos nuomonė nebuvo pateikta.

Visa ginčijamo Nutarimo priėmimo procedūra patvirtina, kad jis Seime buvo priimtas negavus, nei Lietuvos sporto universiteto teikimo, nei Vyriausybės teikimo, nežinant ir neįvertinus Lietuvos sporto universiteto nuomonės.

Tai leidžia teigti, jog šiuo Nutarimu sprendžiamas Lietuvos sporto universiteto, o taip pat ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, reorganizavimas, nesilaikant įstatymu nustatytos tokio klausimo sprendimo tvarkos, pažeidžiant Seimui suteiktas galias bei valstybinių universitetų ir Vyriausybės konstitucines teises.

Tad visa tai sudaro pagrindą manyti, jog Nutarimas prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 daliai.

Seimo nutarimai turi būti priimami laikantis visų įstatymų priėmimo procedūrų, taip pat ir jų pateikimo tvarkos.

Pabrėžtina, kad Konstitucijoje nustatyta, jog Seimo nutarimai negali prieštarauti įstatymui, Seimo galias riboja Konstitucija.

Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną Seimo nutarimas gali būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai pagal jo priėmimo tvarką, jeigu Seimo nutarimo projektą pateikė ne tas subjektas, kuris tokią teisę turi pagal įstatymą, o taip pat buvo kitų tokių teisės aktų leidybos pažeidimų.

Konstitucinis Teismas ne kartą savo nutarimuose yra akcentavęs, jog „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, valstybės valdžią vykdančios ir kitos valstybės institucijos turi veikti remdamosi teise ir paklusdamos teisei." (inter alia 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. spalio 8 d., 2013 m. balandžio 2 d. nutarimai).

Tad yra pagrindas manyti, kad Nutarimas prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 daliai, kartu prieštarauja ir Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai įtvirtinančiai valdžios institucijų, tame tarpe ir Seimo, galias bei 5 straipsnio 2 daliai ribojančiai Seimo ir kitų valdžios institucijų galias, Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai nustatančiai Seimo nutarimų priėmimo procedūras.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai kad, valstybinio universiteto taryba yra laisva apsispręsti, tiek dėl pačio universiteto reorganizavimo, reorganizavimo būdo pasirinkimo, reorganizavimo tvarkos, kitų su tuo susijusių klausimų sprendimo, tiek ir dėl teikimo Seimui.

Tokias universiteto teises garantuoja universiteto autonomija, kuri grindžiama savivaldos principu ir akademine laisve.

Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Aukštoji mokykla turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve."

Aukštųjų mokyklų autonomija įtvirtinta Seimo patvirtintuose aukštųjų mokyklų statutuose, tarp jų ir Lietuvos sporto universiteto bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statutuose, kituose teisės aktuose.

Antai Lietuvos sporto universiteto statuto 5 p. teigiama: „Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau - Mokslo ir studijų įstatymas) ir šiame statute."

Universiteto autonomija realizuojama per jo valdymo organus bei jų vykdomas funkcijas įgyvendinant savivaldą ir universiteto teises. Mokslo ir studijų įstatymas, universitetų statutai užtikrina universitetų taryboms savarankiškumą sprendžiant klausimą dėl universitetų reorganizavimo, o taip pat ir pateikiant dėl to teikimus Seimui.

Tai pagrindžia kitos Mokslo ir studijų įstatymo normos. Mokslo ir studijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, jog valstybinės aukštosios mokyklos taryba yra aukštosios mokyklos strateginių reikalų valdymo organas, kuris, suderinęs su senatu (akademine taryba), tvirtina aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui (Vyriausybei). Šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta, jog valstybinės aukštosios mokyklos senatas (akademinė taryba) svarsto ir teikia siūlymus tarybai dėl aukštosios mokyklos reorganizavimo arba likvidavimo planų.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos sporto universiteto statute, kuris patvirtintas Seimo 2012 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. XI-2309, bei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto statute, kuris buvo patvirtintas Seimo 2010 m. birželio 30 nutarimu Nr. XI-973, o Seimo 2012 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. XI-2147 patvirtinta jo nauja redakcija.

Tad universiteto taryba, suderinusi su senatu, gali savarankiškai spręsti dėl universiteto reorganizavimo bei pasirinkti reorganizavimo būdą, o taip pat spręsti kitus su reorganizavimu susijusius klausimus ir teikti juos Seimui (Vyriausybei). Jokia valstybinė institucija negali varžyti tokios universiteto tarybos teisės bei jos sprendimo.

Pažymėtina, kad Nutarime aptartas ir nustatytas tik vienas reorganizavimo būdas - Lietuvos sporto universiteto prijungimas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, nors įstatymai numato jų daugiau ir suteikia teisę pasirinkti bet kurį iš jų. Nutarimo nuostatos pritariančios tik Lietuvos sporto universiteto prijungimui prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, siūlančios šių universitetų taryboms pateikti tik tokio konkretaus reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas, įpareigojančios Seimo valdybą užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą dėl šiuo Nutarimu svarstomo universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų tiesiogiai ir netiesiogiai nurodo Lietuvos sporto universiteto (o tuo pačiu ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) reorganizavimą spręsti tik jame aptartu būdu. Tokiomis nuostatomis suvaržoma, ribojama Lietuvos sporto universiteto tarybos teisė laisvai apsispręsti, tiek dėl pačio reorganizavimo iš esmės, tiek ir dėl galimybės pasirinkti kitokį reorganizavimo būdą bei spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, nes Nutarime išsakoma Seimo konkreti pozicija dėl universiteto reorganizavimo ir jo būdo, kuri nesuteikia galimybės spręsti kitaip.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kaip jau buvo minėta, kad pats Seimo pritarimas Lietuvos sporto universiteto prijungimui prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bei kitų klausimų sprendimas Nutarime yra išdėstytas nesant Lietuvos sporto universiteto tarybos sprendimo šiuo klausimu.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatas pirmiausia dėl valstybinio universiteto reorganizavimo turi priimti sprendimą universiteto taryba ir pateikti teikimą Seimui.

Seimas tik gavęs valstybinio universiteto tarybos teikimą gali svarstyti reorganizavimo klausimą. Tad nesant universiteto tarybos sprendimo ir teikimo yra paneigiama universiteto tarybos pirmumo teisė apsispręsti šiuo klausimu.

Seimas iš anksto, neturėdamas tam pagrindo, Nutarimu išsakydamas savo nuomonę, daro spaudimą universitetui ir jo tarybai. Tokia Seimo nuomone leidžiama suprasti, kad galimas tik toks reorganizavimo sprendimas, kuris numatytas Nutarime, ir dėl to universitetui nėra galimybės pasirinkti kitokį šio klausimo sprendimą. Nutarimo 2 ir 3 straipsniais aptariami konkretūs reorganizavimo procedūros veiksmai užkerta kelią universiteto tarybai priimti kitokį sprendimą reorganizavimo klausimu nei aptartas Nutarime. Tad Nutarimu Seimas suvaržė (atėmė) galimybę universiteto tarybai realizuoti savo teises laisvai apsispręsti šiuo klausimu.

Nutarimas priimtas net neišklausius Lietuvos sporto universiteto ir jo tarybos nuomonės. Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies normos įtvirtina nuostatą, kad priimant sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo tokio universiteto nuomonė turi būti pateikta ir įvertinta.

Tad yra pagrindas manyti, jog Nutarimas prieštarauja ir Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai aukštųjų mokyklų autonomiją.

Universiteto, kaip ir kitų aukštųjų mokyklų, autonomija garantuota konstiticine norma: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies nustatyta -„Aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija."

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį „aukštosios mokyklos turi ypatingą teisinį statusą - joms laiduojama autonomija; aukštosios mokyklos autonomija suprantamu inter alia kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įstatuose ar statute įtvirtinti mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus "

Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime pabrėžiama, kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja akademinę ir institucinę autonomiją.

Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarime akcentuojama, jog aukštųjų mokyklų akademinė autonomija ir institucinė autonomija yra neatskiriamai susijusios, t. y. be akademinės autonomijos negali būti laiduojama institucinė autonomija - aukštosios mokyklos savivalda, o be institucinės autonomijos nebūtų užtikrinta akademinė autonomija, kylanti inter alia iš konstitucinės mokslo ir tyrimų laisvės.

Konstitucinis Teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendime konstatavo, kad „...konstitucinė mokslo ir tyrimų bei dėstymo laisvės samprata suponuoja mokslo bendruomenės profesinį nepriklausomumą, neatsiejamą nuo aukštųjų mokyklų savivaldos, kuri yra viena esminių aukštosios mokyklos autonomijos įgyvendinimo sąlygų; siekiant užtikrinti konstitucinį akademinės laisvės principo įgyvendinimą ir visuomenės interesą, kad aukštosiose mokyklose būtų sudarytos sąlygos ugdyti visapusišką asmenybę, kad aukštosios mokyklos turėtų dėstymo, mokslinių tyrimų ir kūrybinės veiklos laisvę, aukštųjų mokyklų valdymo struktūroje turi būti įtvirtintos valdymo institucijos, įgyvendinančios aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas; tik taip būtų garantuotas iš Konstitucijos kylantis aukštųjų mokyklų autonomijos imperatyvas".

Tad Konstitucinio Teismo išaiškinimai patvirtina nuomonę, jog valstybinio universiteto reorganizavimo klausimų sprendimas be reorganizuojamo universiteto nuomonės, t.y. nesuteikiant universiteto tarybai teisės pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu, yra universiteto autonomijos pažeidimas. Universiteto tarybos nuomonės (kokia ji bebūtų) ribojimas ir įtakojimas pažeidžia Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintą universiteto, kaip aukštosios mokyklos, autonomiją bei savivaldą.

Todėl manytina, kad Seimo Nutarimas dėl aukščiau išdėstytų teiginių prieštarauja ir Konstitucijos 40 straipsnio 3 daliai, kuri įtvirtina aukštųjų mokyklų autonomiją.

Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teikimą Seimui dėl valstybinio universiteto reorganizavimo gali pateikti Vyriausybė. Esant Vyriausybės teikimui Seime turi būti įvertinta universiteto tarybos nuomonė.

Tad, sprendžiant valstybinio universiteto reorganizavimo klausimą pagal Vyriausybės teikimą, pirma dėl to turi nuspręsti Vyriausybė, o nusprendusi - pateikti teikimą Seimui. Seimas tik gavęs tokį Vyriausybės teikimą ir įvertinęs universiteto tarybos nuomonę gali priimti sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo.

Vyriausybė realizuodama teisę teikti teikimą Seimui dėl valstybinio universiteto reorganizavimo yra laisva, nesuvaržyta apsispręsti, tiek dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo, tiek ir dėl teikimo šiuo klausimu Seimui.

Vyriausybės galias apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai. Jos negali būti ribojamos ar perimamos kitų valdžios institucijų.

Vyriausybė dar nėra priėmusi savo sprendimo dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo ir pateikusi teikimą Seimui šiuo klausimu. Tad šiuo Nutarimu paneigiama Vyriausybės pirmumo teisė apspręsti valstybinio universiteto reorganizavimo klausimą.

Pažymėtina ir tai, kad Nutarimo nuostatos pritariančios tik Lietuvos sporto universiteto prijungimui prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, siūlančios šių universitetų taryboms pateikti tik tokio reorganizavimo planą ir reorganizavimo sąlygas, įpareigojančios Seimo valdybą užsakyti nepriklausomą ekspertinį vertinimą dėl šiuo nutarimu svarstomo universitetų reorganizavimo plano ir reorganizavimo sąlygų suvaržo Vyriausybės teises laisvai apsispręsti, tiek dėl pačio Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo, tiek ir dėl reorganizavimo būdo, nes tiesiogiai ir netiesiogiai nustato Lietuvos sporto universiteto reorganizavimą spręsti tik jame aptartu būdu.

Esant tokiam Seimo Nutarimui Vyriausybė savo sprendime yra suvaržyta jo nuostatų, nes Seimas jomis pasako ir numato, kad Lietuvos sporto universiteto reorganizavimas galimas tik tokiu būdu.

Todėl manome, kad ginčijamas Nutarimas, nepagrįstai pažeisdamas ir ribodamas Vyriausybės teises bei galias, prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, kurios įtvirtina kiekvienos valstybinės valdžios institucijos galias, nustato valdžių padalijimą ir pusiausvyrą, riboja valdžios institucijų, tame tarpe ir Seimo, galias priimti teisės aktus nepriskirtus jų kompetencijai.

Visa tai, kas išdėstyta aukščiau, leidžia teigti ir tai, kad Nutarimu pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas, taip pat konstitucinis valstybės valdžių padalijimo ir jų pusiausvyros principas, kurie inter alia reiškia, jog valstybinės valdžios institucijos negali perimti kitų valstybinės valdžios institucijų įgaliojimų, kiekviena jų turi teisę nevaržomai veikti savo nustatytų įgaliojimų ribose, Seimas, priimdamas nutarimus, turi vadovautis įstatymais, jo nutarimai, tiek pagal priėmimo tvarką, tiek ir turiniu neturi prieštarauti įstatymams, teisės aktai neturi pažeisti ir varžyti Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių.

Tokią nuomonę patvirtina ir konstitucinė doktrina: ,,Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas - universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, - yra itin talpus, apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų; neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas yra konstitucinis teisingumo principas, kuris gali būti įgyvendintas užtikrinus tam tikrą interesų pusiausvyrą.

Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, nes antraip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus (inter alia 2009 m. birželio 22 d., 2013 m. lapkričio 6 d. nutarimai).

Konstitucinis teisinės valstybės principas yra susijęs su konstituciniu valdžių padalijimo principu, įtvirtintu inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje, todėl Seimas neturi teisės pavesti Vyriausybei ar kuriai nors kitai institucijai įgyvendinti jo konstitucinę kompetenciją (2002 m. sausio 14 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. <...> nutarimai)."

Konstitucinio Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime pažymėta: „Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (2001 m. liepos 12 d., 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimai).”

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla toks imperatyvas - „Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo” (inter alia 2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai).

Todėl manome, kad aukščiau išdėstyti teiginiai patvirtina, jog Seimo Nutarimas prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai įtvirtinančiai aukštosios mokyklos autonomiją, 38 straipsnio 1 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 40 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai.

Vadovaudamiesi aukščiau išdėstytais teisiniais argumentais, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63, 64 ir 65 straipsniais, prašome ištirti:

1. Ar Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu" (TAR, 2018-01-27, Nr.702) neprieštarauja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai įtvirtinančiai aukštosios mokyklos autonomiją, 38 straipsnio 1 daliai, Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, nustatančioms valdžių galias, jų padalijimą ir pusiausvyrą, 40 straipsnio 3 daliai, 69 straipsnio 1 daliai.

Priedai :

1. Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu";

2. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2017-12-20 išvada Nr.106-P-57 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui jo prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu" projekto Nr. VIIIP-1499;

Seimo nariai:

1. Andrius Kubilius

2. Mantas Adomėnas

3. Edmundas Pupinis

4. Rasa Juknevičienė

5. Rimantas Jonas Dagys

6. Sergejus Jovaiša

7. Vytautas Juozapaitis

8. Arvydas Anušauskas

9. Andrius Kupčinskas

10. Paulius Saudargas

11. Eugenijus Gentvilas

12. Vitalijus Gailius

13. Gintaras Vaičekauskas

14. Jonas Liesys

15. Julius Sabatauskas

16. Algimantas Salamakinas

17. Emanuelis Zingeris

18. Laurynas Kasčiūnas

19. Monika Navickienė

20. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

21. Vytautas Kernagis

22. Mykolas Majauskas

23. Audronius Ažubalis

24. Andrius Navickas

25. Jurgis Razma

26. Antanas Matulas

27. Gintarė Skaistė

28. Ingrida Šimonytė

29. Stasys Šedbaras

30. Algis Strelčiūnas

31. Kęstutis Masiulis

32. Irena Degutienė

Trisdešimt dviejų Seimo narių parašus tvirtinu

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

Viktoras Pranckietis

2018-03-27