Prašymo Nr. 1B-10/2018

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIŲ GRUPĖ

Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Tel.: (8 5) 239 6273 / 239 6844

Seimo narių grupės atstovas(-ai):

Andrius Kubilius

Mantas Adomėnas

2018-03-27 Nr. S-2018-2332

Lietuvos Respublikos

Konstituciniam Teismui

Ginčijamą aktą priėmusi valstybės institucija:

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymas ištirti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 26 dalies (redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1025) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. sausio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr. XIII-1025), kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 24 d. (TAR, 2018-01-23, Nr. 1033). Seimas pakeitė Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstė taip: „26. Išorinio studijų vertinimo ir aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo procedūros pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą taikomos nuo 2018 m. kovo 1 d., o procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių įstatymų nuostatas. Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras".

Yra pagrindas manyti, kad įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostata „Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras" prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai - konstituciniams teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimui nustatyti teisės akto grįžtamąją galią, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

Teiginiai dėl Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 26 dalies prieštaravimo Konstitucijai grindžiami žemiau išdėstytais teisiniais argumentais.

1. Dėl Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatos prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. sausio 13 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymą (Nr.XIII-1025), kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 24 d. (TAR, 2018-01-23, Nr. 1033). Seimas pakeitė Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstė taip: „26. Išorinio studijų vertinimo ir aukštųjų mokyklų ir užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialų išorinio vertinimo ir akreditavimo procedūros pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą taikomos nuo 2018 m. kovo 1 d., o procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių įstatymų nuostatas. Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras".

Yra pagrindas manyti, kad nurodyta Įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai, konkrečiai - konstituciniams teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimui nustatyti teisės akto grįžtamąją galią, Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai.

Abejones dėl ginčijamos Įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai grindžiame šiais teisiniais argumentais.

Ginčijamoje įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia: pirma, įstatymų leidėjas suteikė švietimo ir mokslo ministrui teisę patvirtinti reikalavimus ir tvarką, pagal kurią bus įvertinamos studijų kryptys ir jos laikinai akredituojamos; antra, numatytas terminas, iki kada ministras turi nustatyti naujus reikalavimus studijų krypčių vertinimui ir įvertinti studijų kryptis - tai turi būti padaryta iki 2018 m. kovo 1 d.; trečia, nustatyta, kokie neigiami padariniai kils aukštajai mokyklai, jeigu įvertintos krypties studijos neatitiks švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų (taigi ir jo nustatytų naujų reikalavimų), - aukštoji mokykla negalės priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustatys švietimo ir mokslo ministras.

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose daug kartų yra konstatavęs, kad teisėkūros subjektai, leisdami įstatymus ir kitus teisės aktus, negali pažeisti konstitucinio teisinės valstybės principo, kurio neatskiriami elementai yra teisinis tikrumas ir teisinis saugumas, teisėtų lūkesčių apsauga. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas).

Aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose daug kartų yra konstatavęs, kad „įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris inter alia suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams iš anksto žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisės normos būtų nustatomos iš anksto " (Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs ir tai, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų, kurio privalo laikytis įstatymų leidėjas ir kiti teisėkūros subjektai, yra toks: „teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Taigi, pagal Konstituciją įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisės aktui būtų suteikta (galėtų būti suteikta) grįžtamoji galia, jeigu juo pabloginama teisinių santykių subjekto padėtis.

Ginčijamos įstatymo nuostatos formuluotė „Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką" reiškia, kad įstatymų leidėjas suteikė švietimo ir mokslo ministrui teisę jo išleistą teisės aktą taikyti atgal, t. y. įstatyme numatė teisės akto grįžtamąją galią, nes pagal įstatymą švietimo ir mokslo ministro nustatyti nauji reikalavimai studijų krypčių vertinimui bus taikomi vertinant šiuo metų vykdomas studijų kryptis, taigi, pagal švietimo ir mokslo ministro nustatytus naujus reikalavimus bus atliekamas praėjusio laikotarpio studijų krypčių vertinimas. Susidarys (gali susidaryti) ir tokia teisinė padėtis, kai studijų kryptis galės būti įvertinta kaip neatitinkanti naujai nustatytų reikalavimų t. y. reikalavimų, kurie anksčiau jai nebuvo nustatyti ir dėl to negalėjo būti žinomi atitinkamas studijas vykdančioms aukštosioms mokykloms.

Nekvestionuojame Seimo įgaliojimų įstatymu pavesti švietimo ir mokslo ministrui nustatyti naujus reikalavimus studijų krypčių vertinimui, taip pat neginčijame įstatyme įtvirtintos švietimo ir mokslo ministro teisės nustatyti naujus reikalavimus, tačiau pagal Konstituciją Seimas įstatymu negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo švietimo ir mokslo ministrui būtų suteikta teisė išleisti teisės aktą, numatantį naujus reikalavimus studijų krypčių vertinimui, kuris galėtų turėti grįžtamąją galią. Nauji reikalavimai gali būti taikomi tik į ateitį; Seimas, kaip minėta, įstatymu negali švietimo ir mokslo ministrui suteikti teisės jo išleistą teisės aktą taikyti atgal, vadinasi, ir ministro išleistas teisės aktas, numatantis naujus reikalavimus studijų krypčių vertinimui, negali turėti grįžtamosios galios. Įstatyme įtvirtinus ministro teisę nustatyti naujus reikalavimus studijų krypčių vertinimui, tame pačiame ar kitame įstatyme, mūsų nuomone, kartu turėjo būti nustatyta ir tai, nuo kada bus taikomi nauji reikalavimai. Kitaip tariant, įstatyme turėjo būti numatytas ir racionaliai pagrįstas (pakankamas) pereinamasis laikotarpis, per kurį aukštosios mokyklos turėtų realią galimybę pritaikyti naujus reikalavimus šiuo metu vykdomoms studijų kryptims ir studijų programoms arba jų atsisakyti, jeigu nėra galimybių užtikrinti, kad jos atitiktų naujus reikalavimus. Ir tik tuo atveju, jeigu iki įstatyme numatyto termino aukštosios mokyklos nesugebėtų studijų pertvarkyti taip, kad jos atitiktų švietimo ir mokslo ministro patvirtintus naujus reikalavimus, galėtų būti sprendžiama dėl studijų krypties laikino ar kitokio neakreditavimo, draudimo priimti studentus į atitinkamos krypties studijas ir kitų poveikio priemonių aukštosioms mokykloms taikymo.

Aukštosios mokyklos studijas vykdo pagal valstybės institucijų akredituotas studijų programas. Akredituodamos studijų programas, valstybės institucijos pripažįsta, kad jos atitinka valstybės nustatytus reikalavimus ir yra tinkamos studijoms. Aukštosios mokyklos turi pagrįstą lūkestį, kad tuo laikotarpiu, kuriam akredituotos studijų programos, jos galės vykdyti studijas būtent pagal tas programas. Aukštosios mokyklos taip pat turi pagrįstą lūkestį, kad jeigu valstybės institucijos nustatys naujus reikalavimus studijų programų, studijų krypčių akreditavimui, jie bus taikomi tik praėjus tam tikram laikotarpiui, - bus nustatytas racionaliai pagrįstas (pakankamas) pereinamasis laikotarpis, per kurį aukštosios mokyklos turės realią galimybę pertvarkyti savo studijų programas, studijų kryptis pagal naujus reikalavimus.

Minėta, kad akredituodamos studijų programas, valstybės institucijos pripažįsta, kad jos atitinka valstybės nustatytus reikalavimus ir yra tinkamos studijoms. Valstybės institucijos neturi teisės nutraukti jų akredituotų studijų programų vykdymo, kol nepasibaigs laikotarpis, kuriam jos buvo akredituotos. Akredituotų studijų programų vykdymas negali būti nutrauktas nei švietimo ir mokslo ministro įsakymu, nei Seimo priimtu įstatymu, nes tai pažeistų Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos principą, kuris reiškia ir tai, kad aukštosios mokyklos turi teisę vykdyti studijų programas, kurias akreditavo valstybės institucijos, kad akredituotas studijų programas aukštosios mokyklos turi teisę vykdyti visą laikotarpį, kuriam programos yra akredituotos. Prieš pasibaigiant jų akreditacijos terminui, jų vykdymą gali nutraukti patį aukštoji mokykla, o švietimo ir mokslo ministro įsakymu ar Seimo priimtu įstatymu jas galima nutraukti tik tada, kai aukštoji mokykla Seimo sprendimu yra reorganizuojama.

Pabrėžtina, kad iš konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų kyla inter alia tai, kad aukštosios mokyklos turi teisę iš anksto žinoti pagal kokius kriterijus, jų procentinę išraišką ir vertinamąsias sritis bus atliktas studijų krypčių vertinimas, turi turėti pakankami laiko įgyvendinti naujus reikalavimus.

Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną „įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris inter alia suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams iš anksto žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisės normos būtų nustatomos iš anksto". Pagal konstitucinį teisinės valstybės principą „teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Tai reiškia, kad Konstitucija draudžia įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisės aktui suteikiama grįžtamoji galia, jeigu taip pabloginama subjekto padėtis. Iš nurodytų Konstitucinio Teismo nutarimų, iš konstitucinės doktrinos, kurioje atskleista konstitucinio teisinės valstybės principo samprata ir jo turinys, kyla inter alia tai, kad Seimas, įstatyme numatydamas švietimo ir mokslo ministro teisę nustatyti naujus reikalavimus aukštųjų mokyklų veiklos (šiuo atvejų - studijų krypčių) vertinimui, įstatyme privalo nustatyti ir tam tikrą racionaliai pagrįstą (pakankamą) pereinamąjį laikotarpį, per kurį aukštosios mokyklos turėtų realias galimybes pertvarkyti studijų programas pagal naujus reikalavimus. Šio kreipimosi į Konstitucinį Teismą kontekste nurodyta konstitucinė doktrina reiškia ir tai, kad studijų krypčių vertinimas už tam tikrą praėjusį laikotarpį gali būti atliekamas tik pagal tuos kriterijus, kurie galiojo vertinamojo laikotarpio metu. Nauji studijų krypčių vertinimo kriterijai turi būti taikomi tik naujam vertinamajam laikotarpiui, kuris turi būti racionaliai pagrįstas (pakankamas), kad aukštosios mokyklos turėtų realias galimybes pertvarkyti studijų programas pagal naujus reikalavimus. Naujas vertinamasis laikotarpis negali būti nepagrįstai trumpas, - jis negali būti toks, kad aukštosios mokyklos neturėtų realių galimybių pertvarkyti studijų krypčių ir studijų programų pagal naujus reikalavimus. Deja, ginčijamoje įstatymo nuostatoje visiškai nepaisoma Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotų reikalavimų: nepaisoma teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principų; reikalavimo, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimą, kuris suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams iš anksto žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus; reikalavimo, kad pagal Konstituciją teisėkūros subjektams draudžiama teisės aktui suteikti grįžtamąjį galią, jeigu juo pabloginama teisės subjekto padėtis.

Pagal ginčijamą įstatymo nuostatą nauji reikalavimai studijų krypčių vertinimui turi būti nustatyti, o studijų kryptys pagal juos turi būti įvertintos labai greitai - iki 2018 m. kovo 1 d. Toks trumpas laikotarpis negali būti laikomas racionaliai pagrįstu (pakankamu) pereinamuoju laikotarpiu, per kurį aukštosios mokyklos turėtų realias galimybes pertvarkyti studijų kryptis ir studijų programas pagal naujus reikalavimus. Taip pažeidžiamas konstitucinis teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principas, taigi pažeidžiamas ir konstitucinis teisinės valstybės principas.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad ginčijamoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta ne tik švietimo ir mokslo ministro teisė nustatyti ir taikyti atgal naujus t. y. iki šiol studijų krypčių, studijų programų vertinimui netaikytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti studijų kryptys, kad jos būtų laikinai akredituotos. Ginčijama įstatymo nuostata numato ir tai, kokios neigiamos pasekmės kils aukštajai mokyklai, jeigu įvertintos krypties studijos neatitiks švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų (taigi ir jo nustatytų naujų reikalavimų), - aukštoji mokykla negalės priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustatys švietimo ir mokslo ministras. Vadinasi, ginčijamoje įstatymo nuostatoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį aukštosioms mokykloms iš švietimo ir mokslo ministro išleisto teisės akto, kuriam įstatymų leidėjas leido suteikti grįžtamąją galią, kils (gali kilti) neigiami padariniai, nors jos vykdė ir laikėsi visų iki tol teisės aktais nustatytų reikalavimų, jų nepažeidė. Toks teisinis reguliavimas akivaizdžiai nedera su konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, pagal kuriuos subjektas, kuris vykdė ir laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, dėl to negali patirti neigiamų padarinių. Iš nurodytų konstitucinių principų kyla ir tai, kad teisės subjektas negali patirti neigiamų padarinių ir dėl to, kad neįvykdė reikalavimų, kurie teisės aktais anksčiau nebuvo nustatyti. Minėta, kad Konstitucija draudžia įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisės aktui suteikiama grįžtamoji galia, jeigu taip pabloginama subjekto padėtis. Nauji studijų krypčių vertinimo kriterijai gali būti taikomi tik naujam vertinamajam laikotarpiui, kuris, kaip minėta, turi būti racionaliai pagrįstas (pakankamas), kad aukštosios mokyklos turėtų realias galimybes pertvarkyti studijų programas pagal naujus reikalavimus. Ir tik tuo atveju, jeigu iki įstatyme numatyto termino aukštosios mokyklos nesugebėtų studijų pertvarkyti taip, kad jos atitiktų švietimo ir mokslo ministro patvirtintus naujus reikalavimus, joms galėtų kilti įstatyme numatyti neigiami padariniai.

Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Ši konstitucinė nuostata reiškia, kad Seimas, leisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus, negali viršyti įgaliojimų, kuriuos jam suteikia Konstitucija, negali pažeisti Konstitucijos normų ir principų, taigi, ir konstitucinio teisinės valstybės principo, teisinio tikrumo, teisino saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, draudimo suteikti teisės aktui grįžtamąją galią principų. Ginčijamoje įstatymo nuostatoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuriuo nepaisoma nurodytų konstitucinių principų. Tai leidžia teigti, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalis, pagal kurią valdžios galias riboja Konstitucija.

Vadovaudamiesi aukščiau išdėstytais teisiniais argumentais, remdamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 ir 106 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 63, 64 ir 65 straipsniais, prašome ištirti:

1. Ar Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio 26 dalies (redakcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 13 d. priimto Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1025, (TAR, 2018-01-23, Nr. 1033)) nuostata „Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras" neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, konstituciniam draudimui nustatyti teisės akto grįžtamąją galią, taip pat Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, pagal kurią valdžios galias riboja Konstitucija.

Priedai :

1. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr.XIII-1025.

Seimo nariai:

1. Mantas Adomėnas

2. Andrius Kubilius

3. Edmundas Pupinis

4. Rasa Juknevičienė

5. Rimantas Jonas Dagys

6. Sergejus Jovaiša

7. Vytautas Juozapaitis

8. Arvydas Anušauskas

9. Andrius Kupčinskas

10. Paulius Saudargas

11. Virgilijus Alekna

12. Eugenijus Gentvilas

13. Vitalijus Gailius

14. Gintaras Vaičekauskas

15. Jonas Liesys

16. Julius Sabatauskas

17. Algimantas Salamakinas

18. Emanuelis Zingeris

19. Laurynas Kasčiūnas

20. Monika Navickienė

21. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė

23. Vytautas Kernagis

24. Mykolas Majauskas

25. Audronius Ažubalis

26. Andrius Navickas

27. Jurgis Razma

28. Antanas Matulas

28. Gintarė Skaistė

29. Ingrida Šimonytė

30. Stasys Šedbaras

31. Algis Strelčiūnas

32. Kęstutis Masiulis

33. Irena Degutienė

Trisdešimt trijų Seimo narių parašus tvirtinu:

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas

Viktoras Pranckietis

2018-03-27