Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Konstitucinio Teismo veiklos trečiasis dešimtmetis (2014 m. – iki dabar)

Informacija atnaujinta: 2020-07-14 13:36

Svarbiausios konstitucinės justicijos bylos

2014 metai buvo ypatingi dėl oficialiosios konstitucinės doktrinos, susijusios su konstitucinės santvarkos pagrindais, plėtojimo, todėl juos galima vadinti valstybingumo stiprinimo metais.

Konstitucinis Teismas, formuodamas oficialiąją Konstitucijos pataisų konstitucingumo doktriną, 2014 m. sausio 24 d. nutarime atskleidė iš Konstitucijos kylančius materialinius ir procesinius jos keitimo apribojimus – reikalavimus Konstitucijos pataisų turiniui ir priėmimui, kurių pagrindu pataisos gali būti pripažįstamos antikonstitucinėmis. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino Lietuvos valstybės vakarietiškos geopolitinės orientacijos principo turinį: šis principas reiškia draudimą jungtis į posovietines Rytų valstybių sąjungas, kuriamas buvusios SSRS pagrindu, taip pat šalies narystę Europos Sąjungoje (ES) bei NATO ir būtinumą vykdyti atitinkamus su šia naryste susijusius tarptautinius įsipareigojimus. Be to, nutarime konstatuota, kad visateisė narystė ES yra konstitucinis imperatyvas ir konstitucinė vertybė, kuri gali būti keičiama tik referendumu.

Šios doktrininės nuostatos toliau plėtojamos 2014 m. liepos 11 d. nutarime atskleidžiant Konstitucijos, kaip aukščiausiosios teisės, įpareigojančios ir pačią Tautą, sampratą, Lietuvos valstybės nepriklausomybės ir demokratijos principus kaip nekeičiamas pamatines konstitucines nuostatas, nes jų šaltinis yra suprakonstitucinės galios Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimtas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Šiame nutarime taip pat išsamiai išaiškintas konstitucinis referendumo institutas.

2014 metais Konstitucinis Teismas išsamiai išnagrinėjo ir keletą kitų Lietuvos valstybingumui svarbių klausimų. Kaip antai 2014 m. kovo 18 d. nutarime yra išaiškintas 1990 m. kovo 11 d. atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos Respublikos tęstinumas ir tapatumas Lietuvos valstybei, prieš kurią 1940 m. birželio 15 d. buvo pradėta SSRS agresija. Nutarime patvirtinta, kad Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai laikytini kariais savanoriais, organizuoti jų vienetai – besipriešinančios okupacijai Lietuvos Respublikos ginkluotosiomis pajėgomis, o jų vadovybė – aukščiausia teisėta Lietuvos Respublikos valdžia. Jame pažymėta, kad, atsižvelgiant į tarptautinį teisinį ir istorinį kontekstą, – SSRS totalitarinio komunistinio režimo ideologiją, SSRS represijų prieš Lietuvos Respublikos gyventojus mastą, – tam tikru laikotarpiu (1941 metais pradedant masinius lietuvių trėmimus į Sovietų Sąjungą ir vykdant sulaikytų asmenų neteismines egzekucijas, 1944–1953 metais vykstant partizaniniam karui) SSRS okupacinio režimo nusikaltimai galėtų būti laikomi genocidu, jeigu būtų įrodytas specialus tikslas sunaikinti Lietuvos Respublikos gyventojų politines ir socialines grupes (partizanus ir su pasipriešinimu okupacijai susijusias grupes) kaip tokią reikšmingą nacionalinės, etninės, rasinės ar religinės grupės dalį, kurios sunaikinimas turėtų įtakos visai atitinkamai nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei. Jeigu toks siekis nebūtų įrodytas, tai savaime neturėtų reikšti, kad asmuo už atliktus veiksmus prieš Lietuvos gyventojus (pvz., jų žudymą, kankinimą, trėmimą, prievartinį ėmimą į okupuojančios valstybės ginkluotąsias pajėgas, persekiojimą politiniais, nacionaliniais ar religiniais motyvais) nėra baustinas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir visuotinai pripažintas tarptautinės teisės normas. Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes turi būti vertinama, ar šiuose veiksmuose nėra tam tikrų nusikaltimų žmoniškumui ar karo nusikaltimų sudėties.

Šiame nutarime, atsižvelgiant į konstitucinį pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), atviros pilietinės visuomenės, teisės viršenybės principus, toliau plėtota Konstitucijos ir tarptautinės teisės santykio koncepcija, taip pat atskleistas tarptautinės ir nacionalinės teisės normų santykis, suformuluotas tarptautinės teisės, kaip minimalaus konstitucinio žmogaus teisių apsaugos standarto, principas.

 2015 metai buvo išskirtiniai dėl Lietuvos energetinei nepriklausomybei reikšmingų bylų. Jų tematiką nulėmė aktyvi valstybės veikla įgyvendinant strateginius energetikos projektus. Nagrinėtose bylose nuosekliai formuota oficialioji konstitucinė doktrina, atskleidžianti energetikos sektoriui aktualių Konstitucijos nuostatų turinį. Ypač pažymėtinas 2015 m. balandžio 3 d. nutarimas, kuriame spręsti suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto konstitucingumo klausimai. Iš jo aišku, kad ir energetikos srityje būtina laikytis Konstitucijoje įtvirtintos Lietuvos valstybės europinės ir transatlantinės geopolitinės orientacijos, kuri neatskiriama nuo pamatinės konstitucinės vertybės – valstybės nepriklausomybės. Valstybė privalo vykdyti iš Konstitucijos ir narystės ES kylančius įsipareigojimus užtikrinti energetikos sistemos saugumą ir patikimumą sudarant galimybes gauti energijos išteklių iš įvairių šaltinių (tiekėjų). Atitinkamai infrastruktūrai sukurti gali būti įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai, skirti valstybės ūkio priklausomybei nuo monopolinio tam tikrų energijos išteklių (konkrečiu atveju – gamtinių dujų) tiekėjo panaikinti.

Panašiai 2015 m. spalio 29 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti galimybę gauti energijos išteklius iš įvairių šaltinių, gali būti nustatytas ir toks viešųjų paslaugų elektros energetikos srityje teisinis reguliavimas, kuriuo pareiga atlyginti už šias paslaugas būtų nustatyta visiems elektros energiją vartojantiems asmenims.

Iš kitų 2015 metais Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų išskirtinas 2015 m. spalio 20 d. nutarimas, ypač svarbus visuomenės pasitikėjimui Seimo rinkimais. Esminis probleminis jo klausimas – lygios rinkimų teisės, kaip vieno iš visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų principų, užtikrinimas sudarant rinkimų apygardas. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad sudarant rinkimų apygardas turi būti užtikrinamas rinkėjų balsų lygiavertiškumas ir vienoda rinkėjų balsų reikšmė nustatant balsavimo rezultatus.

Veiksmingai savivaldai itin svarbiu laikytinas 2015 m. birželio 11 d. nutarimas, kuriame Konstitucinis Teismas nagrinėjo savivaldybių finansavimo konstitucingumo klausimus. Šiame nutarime pažymėta, kad įstatymų leidėjas privalo nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos savivaldybėms skiriama tam tikra jose surenkamo gyventojų pajamų mokesčio dalis ir lyginami savivaldybių raidos skirtumai. Tik tokiais kriterijais pagrįsta savivaldybėms skiriamų lėšų apskaičiavimo tvarka gali užtikrinti savivaldybių funkcijoms būtiną finansavimą, kartu ir deramą vietos bendruomenių interesų įgyvendinimą.

2016 metų jurisprudencinei veiklai būdinga tai, kad spręstos daugiausia konstitucinių asmens teisių apsaugai ir užtikrinimui reikšmingos bylos.

2016 m. birželio 27 d. nutarime Konstitucinis Teismas sprendė dėl baudžiamojo proceso nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui nesuteikiant galimybės apkaltintam asmeniui išsklaidyti abejones dėl savo kaltumo. Jame patvirtinta žmogaus teisė į teisingą teismą, kad būtų galima išsklaidyti jam pateiktus kaltinimus net suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminams. 2016 m. kovo 15 d. nutarimu dėl motinystės pašalpos dydžio ribojimo besirengiančioms gimdyti ir pagimdžiusioms motinoms dirbančios motinos apsaugotos nuo pajamų sumažinimo nėštumo ir gimdymo atostogų metu.

Kitos išskirtinos 2016 metais Konstitucinio Teismo spręstos bylos buvo susijusios su įvairiais valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos aspektais.

2016 m. vasario 17 d. nutarimu dėl įtariamo nusikalstamos veikos padarymu savivaldybės mero ar mero pavaduotojo laikino nušalinimo nuo pareigų nustatyta, kad savivaldybių merai, nors ir tiesiogiai rinkti teritorinių bendruomenių, baudžiamajame procese yra lygūs su kitais piliečiais ir neturi imuniteto nuo procesinių priemonių taikymo. 2016 m. spalio 5 d. nutarime dėl atlyginimo mokėjimo neatliekantiems savo pareigų Seimo nariams išaiškinta, kad neturi būti mokamas atlyginimas tokiems Seimo nariams, kurie be pateisinamos priežasties nelanko Seimo ir jo struktūrinių padalinių posėdžių. 2016 m. gruodžio 22 d. nutarime dėl Seimo pritarimo abejotino turinio Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvadai Konstitucinis Teismas konstatavo, kad atsakingai elgdamasis Seimas negali pritarti bet kokio turinio savo sudarytų laikinųjų tyrimo komisijų išvadoms. Išskirtinas ir 2016 m. liepos 8 d. nutarimas dėl Vyriausybės teisės aktų priėmimo tvarkos skaidrumo ir viešumo, pagal kurį be konstituciškai pateisinamų svarbių priežasčių Vyriausybė negali skubiai priimti deramai neparengtų ir neįvertintų teisės aktų.

2017 metais nagrinėtose bylose Konstitucinis Teismas sugrįžo prie savo ištakų – žmogaus teisių gynybos, tad ženkliai išsiskyrė asmenų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo, taip pat žmogaus orumo apsaugos ir asmens teisių garantijų teisiniame procese klausimai. Ne mažiau reikšmingi tapo ir su apkalta susiję klausimai. Konstitucinis Teismas turėjo galimybę išsamiau atskleisti atskirus apkaltos pagrindus ir jų skirtumus, apkaltos proceso stadijas ir apkaltos tyrimo ribas.

2017 metais atvertos žmogaus teisių problemos neabejotinai parodė, kad tampame atvira ir nebijančia kalbėti visuomene. Konstitucinis Teismas turėjo galimybę aiškiai patvirtinti, kad bet kokio pobūdžio priekabiavimas, ypač seksualinis, šiuolaikiniame pasaulyje yra netoleruotinas kaip nesuderinamas su pamatinėmis konstitucinėmis vertybėmis (2017 m. gruodžio 19 d. išvada).

Konstitucinis Teismas taip pat turėjo galimybę priminti, kad esame piliečių lygybės, o ne privilegijų visuomenė. 2017 m. liepos 4 d. nutarime jis išaiškino, kad tikėjimas nėra pagrindas piliečiams neatlikti pareigos valstybei – karo arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.

2017 m. gruodžio 15 d. nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Prezidento įstatymo nuostata, kuria įtvirtinta pareigas einančio arba kadenciją baigusio Respublikos Prezidento sutuoktinio (-ės) teisė į būstą, prieštarauja Konstitucijai, kitaip tariant, vien buvimas valstybės vadovo sutuoktiniu negali būti pagrindas tikėtis ypatingo valstybės išlaikymo.

2017 metais Konstituciniam Teismui teko priminti ir priesaikos valstybinę reikšmę. Priesaika valstybei nėra tušti žodžiai. Ji lemia pareigą būti lojaliam, o nesąžiningas elgesys valstybės paslapčių apsaugos srityje gali kelti grėsmę valstybės saugumui (2017 m. gruodžio 22 d. išvada).

2017 m. kovo 15 d. nutarimu, kuriame pripažinta, kad Baudžiamojo kodekso nuostata dėl baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą praturtėjimą neprieštarauja Konstitucijai, Konstitucinis Teismas turėjo galimybę pasakyti, kad atsakomybė už neteisėtą praturtėjimą baudžiamajame įstatyme nustatyta pagrįstai. Ji atitinka Konstituciją ir sudaro sąlygas kovoti su korupcija bei gali būti pavyzdžiu kitų šalių konstituciniams teismams, nagrinėsiantiems klausimus, susijusius su atsakomybe už neteisėtą praturtėjimą.

Kaip ne mažiau reikšmingas Europos kontekste paminėtinas ir Konstitucinio Teismo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, iš kurio tapo aišku, kad ES teisė gali ir turi būti Konstitucijos aiškinimo šaltinis. Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dviem klausimais byloje dėl Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Konstitucijai. Konstitucinis Teismas į šį teismą kreipėsi antrą kartą. Pirmas toks sprendimas buvo priimtas 2007 m. gegužės 8 d.

2018 m. Konstitucinio Teismo veikloje išryškėjo kelios tendencijos: per pastaruosius metus gaunamų prašymų skaičius stabilizavosi; nors tradiciškai daugiausia prašymų Konstituciniam Teismui pateikia teismai, pastaraisiais metais daugėja politikų (Seimo narių grupių) kreipimųsi; ženkliai sumažėjo vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė.

Palyginti su ankstesniais metais, padaugėjo bylų, kuriose konstatuotas tirtų teisės aktų (jų dalių) prieštaravimas Konstitucijai. Tikėtina, kad tai rodo prastėjančią šalies teisėkūros kokybę. Tai patvirtina kad ir byla, kurioje Konstitucinis Teismas pirmą kartą susidūrė su įstatymu, kurio neįmanoma įgyvendinti. Konstitucinis Teismas nutarime dėl studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo (2018 m. birželio 19 d. nutarimas) priminė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali reikalauti neįmanomų dalykų, o teisės aktai, kuriais to reikalaujama, niekam nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Kaip ir kasmet, 2018 m. Konstitucinis Teismas nagrinėjo daug bylų, susijusių su asmenų nediskriminavimu ir lygiateisiškumu įvairiose srityse.

Kad Konstitucija yra piliečių lygybės, o ne privilegijų aktas, Konstituciniam Teismui teko patvirtinti byloje dėl žalą padariusių valstybės pareigūnų materialinės atsakomybės (2018 m. kovo 8 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ministrai turėtų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti valstybės pareigūnai, materialiai atsakyti už žalą valstybei padariusius savo veiksmus. Taigi ministrams negali būti taikomos kitokios teisinės atsakomybės taisyklės, išskyrus Konstitucijoje numatytą imunitetą taikant baudžiamąją atsakomybę ar suvaržant laisvę, negu kitiems asmenims.

Paminėtinas ir nutarimas dėl sportininkių, kurios dėl nėštumo turi stabdyti savo profesinę veiklą anksčiau nei kitos moterys, teisės gauti motinystės išmoką (2018 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai visas savarankiškai dirbančias moteris, įskaitant sportininkes, diskriminavusį teisinį reguliavimą, nustatytą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Pagal šį teisinį reguliavimą darbą valstybės tarnyboje ar pagal darbo sutartį nutraukusios moterys dar metus galėjo pretenduoti į motinystės išmokas, o tokį pat socialinio draudimo stažą turinčios savarankiškai dirbančios moterys, taigi ir sportininkės, šios teisės netekdavo iškart, kai tik nutraukdavo darbinę (profesinę) veiklą.

Galiausiai kelias moterų ir neįgaliųjų diskriminacijai užkirstas išsprendus bylą dėl lygių galimybių užtikrinimo stojant į valstybės tarnybą (2018 m. birželio 6 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad teisiniu reguliavimu negalima suteikti pirmumo teisės būti priimtiems į pareigas asmenims, atlikusiems karo prievolę, palyginti su jos neatlikusiais vienodai įvertintais pretendentais.

2019 metais Konstitucinis Teismas pradėjo naują veiklos etapą: buvo priimtos ir įsigaliojo Konstitucijos pataisos, suteikusios teisę visiems asmenims tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo. Taigi konstitucinis teisingumas tapo realiai prieinamas žmogui, siekiančiam ginti savo teises. Kartu kiekvienas žmogus įgijo galimybę dar aktyviau dalyvauti valdant valstybę, nes byla pagal jo skundą gali turėti įtakos visai šalies teisės sistemai.

2019 metais Konstituciniame Teisme priimta šešiolika nutarimų, trylikoje iš jų konstatuota, kad tirtas teisės aktas (jo dalis) neatitinka Konstitucijos. Nors Konstituciniame Teisme nagrinėtų klausimų spektras labai platus, apibendrinant tų metų jurisprudenciją galima išskirti vyravusią temą – demokratiją.

Konstituciniam Teismui teko priminti, kad Konstitucija yra antimažoritarinis aktas, ji gina individą. Tai reiškia, kad tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno žmogaus orumui, nepriklausomai nuo tam tikru laikotarpiu vyraujančių daugumos visuomenės narių nuostatų ar stereotipų, valstybė gali būti laikoma iš tikrųjų demokratine. Taigi negali būti konstituciškai pateisinamo pagrindo diskriminuoti asmenis, pavyzdžiui, vien dėl jų lytinės tapatybės ir (ar) seksualinės orientacijos. Tai Konstitucinis Teismas konstatavo spręsdamas bylą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui, kuris užsienyje teisėtai sudarė santuoką ar registravo partnerystę su tos pačios lyties Lietuvos Respublikos piliečiu (2019 m. sausio 11 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad, kitaip nei konstitucinė santuokos samprata, konstitucinė šeimos samprata yra neutrali lyties požiūriu, todėl negalima drausti šeimai susijungti atsižvelgiant į sutuoktinių ar partnerių lytį. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas gali būti tvirtas pagrindas Lietuvoje ugdyti vakarietiško lygio toleranciją.

Konstituciniam Teismui teko kartoti, kad demokratija negalima neužtikrinus valstybės institucijų veiklos ir teisėkūros viešumo ir skaidrumo. Tai reiškia, kad įstatymai negali būti priimami jų prieš tai deramai neaptarus, neįvertinus įvairių nuomonių ir argumentų. Lietuva išsiskyrė iš kitų Europos valstybių įstatymų, svarstytų skubos ir ypatingos skubos tvarka, skaičiumi – 2008–2016 metais tokia tvarka svarstyta beveik pusė įstatymų. Toks teisėkūros konvejeris sustabdytas Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutarimu, kuriame suformuluoti konstituciniai reikalavimai, teisėkūros procesui taikomi, kai įstatymai priimami skubos ir ypatingos skubos tvarka. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų projektų svarstymas skubos tvarka gali būti taikomas tik ypatingais atvejais, siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes. Svarstymas ypatingos skubos tvarka galimas dar rečiau – tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, kaip antai karo ar nepaprastosios padėties, mobilizacijos, ginkluoto užpuolimo, stichinės nelaimės ar esant kitoms ekstremalioms aplinkybėms, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus.

Konstituciniam Teismui 2019 metais teko pažymėti, kad demokratija nesuderinama su korupcija, pakertančia visuomenės pasitikėjimą valstybe, griaunančia konstitucinius demokratinės teisinės valstybės pagrindus. Todėl valstybės pareiga – imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje (2019 m. balandžio 18 d. nutarimas dėl kriminalinės žvalgybos priemonėmis surinktų asmens duomenų panaudojimo teisėtumo). Konstitucinis Teismas konstatavo, kad, teismui sankcionavus, slapta apie valstybės tarnautoją ar pareigūną surinkta informacija, atskleidžianti jo galimai padarytus teisės pažeidimus, gali būti panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus. Tai konstituciškai pateisinama siekiant apsaugoti visuomenės interesus, kitaip nebūtų užtikrintas tinkamas valstybės tarnybos funkcionavimas, jos skaidrumas ir viešumas.

Konstituciniam Teismui teko pabrėžti, kad Lietuva yra pliuralistinė parlamentinė demokratija. Ji neįmanoma be opozicijos, kurios paskirtis yra, be kita ko, siūlyti alternatyvią parlamentinei daugumai politinę programą ir ja grindžiamus politinius sprendimus, prižiūrėti parlamentinės daugumos politinę veiklą ir ją kritikuoti, taip laiduojant politinį pliuralizmą demokratinės teisinės valstybės parlamente ir sudarant prielaidas tokiam parlamentui vykdyti savo funkcijas (2019 m. gruodžio 18 d. nutarimas). Todėl turi būti užtikrinta veiksminga opozicijos teisių apsauga ir jos veiklos garantijos, o tam tikri sprendimai dėl Seimo struktūrinių padalinių sudarymo ar jų sudėties keitimo negalimi vien daugumos valia.

Tai, kad Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija, Konstituciniam Teismui teko pakartoti ir sprendžiant bylą, susijusią su žiniasklaidos laisve (2019 m. gegužės 16 d. nutarimas). Konstitucijoje įtvirtinta žiniasklaidos laisvė yra vienas iš pliuralistinės demokratijos pagrindų. Todėl įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti žiniasklaidos laisvės garantijas. Tačiau iš Konstitucijos kyla ir valstybės pareiga imtis veiksmingų priemonių prieš informacijos, kuri griauna pliuralistinės demokratijos pagrindus, skleidimą, kaip antai informacijos, kuria būtų kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija ar šmeižiama, sklaidą. Šiuolaikinės geopolitinės aplinkos kontekste itin svarbi valstybės pareiga imtis priemonių prieš dezinformaciją, ypač prieš organizuotą melagingos ar klaidingos informacijos skleidimą siekiant manipuliuoti visuomene ir darant žalą Konstitucijos ginamoms ir saugomoms vertybėms, ir prieš karo propagandą, ypač agresijos tarptautinių santykių srityje kurstymą.

Konstituciniam Teismui 2019 metais teko priminti ir tai, kad demokratinėje teisinėje valstybėje turi būti užtikrinama asmenų teisė į efektyvią teisminę gynybą (2019 m. kovo 1 d. nutarimas). Todėl konstitucinės teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą negali pasunkinti reikalavimas, kad apeliacinį skundą surašytų advokatas, o teisė turėti advokatą negali būti paversta konstitucinę teisę į efektyvią teisminę gynybą varžančia pareiga.

Demokratija neįmanoma be pilietinės visuomenės, o pilietinė visuomenė neturėtų ateities, jeigu joje nebūtų gerbiami vaiko interesai. Konstitucinis Teismas priminė, kad vaikystė Konstitucijoje yra įtvirtinta kaip ypač saugoma ir puoselėjama konstitucinė vertybė. Iš to kyla konstitucinis vaiko interesų pirmumo imperatyvas, reiškiantis, kad vaiko interesams turi būti teikiama pirmenybė jų kolizijos su kitomis konstitucinėmis vertybėmis atveju. Valstybė negali sudaryti prielaidų tuos interesus pažeisti. Todėl Konstitucinis Teismas konstatavo, kad vaiko interesai negali būti pažeisti vien dėl nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo išvykus iš Lietuvos (2019 m. lapkričio 8 d. nutarimas).

Tarptautinis bendradarbiavimas

Konstitucinis Teismas nuo 2014 metų, nelikdamas nuošalyje nuo užsienio ir saugumo aktualijų, ypač sustiprino tarptautinius ryšius.

2017 metai tarptautinio bendradarbiavimo srityje tapo išskirtinių galimybių metais. Juos galima vadinti šimtmečio metais konstitucinio teisingumo srityje, nes įvyko šimtmečio įvykis – Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) IV kongresas. Tai didžiausias teisminio bendradarbiavimo renginys per visą Lietuvos Respublikos istoriją ir pirmasis toks renginys Europoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tapęs šio renginio šeimininku, į Lietuvą sukvietė daugiau nei 400 konstitucinės justicijos institucijų, tarptautinių teismų ir organizacijų atstovų iš viso pasaulio.

PKJK IV kongresas Vilniuje vyko 2017 m. rugsėjo 11–14 d. Jo tema – „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“. IV kongrese dalyvavo atstovai iš 91 įvairių pasaulio valstybių konstitucinės justicijos institucijos, tarp jų – 85 PKJK nariai, dviejų konstitucinės justicijos institucijų, nepriklausančių šiai organizacijai, atstovai, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo) delegacijos, kiti svečiai.

Daugiau informacijos apie PKJK IV kongresą galima rasti jam skirtoje svetainėje lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, žr. http://www.wccj2017.lt/lt/.

2019 metais Konstitucinis Teismas patvirtino savo gebėjimą sutelkti tarptautinę konstitucinės teisės mokslininkų ir praktikų bendruomenę aktualiems tarptautiniams klausimams spręsti. Konstitucinis Teismas drauge su Rėgensburgo universiteto (Vokietija) profesoriumi Raineriu Arnoldu spalio 4–5 d. Vilniuje surengė XXII tarptautinį Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresą „Demokratijos samprata ir konstitucinė justicija“ (toliau – Kongresas).

Kongrese dalyvavo beveik devyniasdešimt konstitucinių teismų teisėjų ir konstitucinės teisės mokslininkų iš Albanijos, Baltarusijos, Belgijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Brazilijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Juodkalnijos, Kosovo, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Moldovos, Peru, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Sakartvelo, Slovakijos, Slovėnijos, Šiaurės Makedonijos, Švedijos, Turkijos, Ukrainos ir Vokietijos. Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresai, rengiami profesoriaus R. Arnoldo iniciatyva, pasižymi unikaliu formatu. Dvidešimt antrą kartą vykusio kongreso esmė – ne tik pristatyti įvairių šalių konstitucinių teismų jurisprudenciją ir teisės mokslininkų įžvalgas, bet ir iškelti problemas, ieškoti jų sprendimo būdų, pasitikrinti siūlomų sprendimų pagrįstumą.

BBCJ

2015 m. spalio mėn. Moldovos ir Lietuvos konstitucinių teismų iniciatyva įkurta Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacija (angl. Association of Constitutional Justice of the Countries of the Baltic and Black Sea Regions, BBCJ; toliau – Asociacija). Asociacijos steigimo deklaraciją pasirašė Lietuvos ir trijų ES Rytų partnerystės valstybių – Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – konstitucinių teismų pirmininkai. 2018 metais prie Asociacijos prisijungė Lenkijos Respublikos Konstitucinis Tribunolas.

Asociacijos steigimo deklaracijoje pabrėžiamas itin svarbus konstitucinių teismų vaidmuo užtikrinant konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą, garantuojant pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, deklaruojamas įsipareigojimas gerbti valstybių nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Asociacija taip pat patvirtina partnerių apsisprendimą solidariai ir vieningai atstovauti regiono konstitucinių teismų interesams pasaulio ir Europos konstitucinės justicijos organizacijose.

BBCJ veiklą vykdo Generalinė asamblėja ir generalinis sekretorius. Generalinę asamblėją sudaro konstitucinių teismų ir kitų konstitucinės justicijos institucijų, BBCJ narių, pirmininkai ar jų deleguoti atstovai. 2018 m. spalio 25 d. Vilniuje vykusioje Generalinėje asamblėjoje, atsižvelgiant į BBCJ plėtrą ir siekiant efektyvesnės informacijos apie veiklą sklaidos, patikslintas BBCJ statutas ir susitarta dėl dalijimosi informacija būdų.

Galiojančią BBCJ statuto redakciją ir BBCJ steigimo deklaraciją galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2019/03/deklracija-ir-statutas_bbcj-su-pakeit.pdf.  

Generalinę asamblėją šaukia BBCJ pirmininkas, o pirmininkauja nariai po vienus metus rotacijos tvarka pagal valstybių narių pavadinimus anglų kalbos abėcėlės tvarka. 2016 metais BBCJ pirmininkavo Moldovos, 2017 metais – Ukrainos, 2018 metais – Gruzijos (Sakartvelo) konstituciniai teismai. 2019 metais pirmininkavimą BBCJ perėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

Daugiau apie Asociacijos veiklą skaitykite http://www.lrkt.lt/lt/tarptautinis-bendradarbiavimas/daugiasalis-bendradarbiavimas/baltijos-ir-juodosios-juru-regionu-valstybiu-konstitucines-justicijos-asociacija/635

Batumio iniciatyva

Batumyje 2015 m. rugsėjo mėn. vykusiame Europos konstitucinių teismų konferencijos Pirmininkų susirinkimo posėdyje Lietuvos ir Ukrainos konstituciniai teismai iškėlė iniciatyvą pasmerkti Rusijos Federacijos konstitucinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriuo buvo atvertas kelias Ukrainos teritorijos dalies – Krymo – aneksijai. Dar kitaip ši iniciatyva vadinama Batumio iniciatyva. Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas kartu su Azerbaidžano, Gruzijos, Kipro, Lenkijos, Moldovos ir Ukrainos konstitucinių teismų pirmininkais parėmė ją – pasirašė bendrą pareiškimą dėl pagarbos teritoriniam valstybių vientisumui ir tarptautinei teisei įgyvendinant konstitucinį teisingumą.

2018 m. balandžio mėn. Tbilisyje (Gruzija) Gruzijos, Lietuvos, Moldovos ir Ukrainos konstitucinių teismų vadovai pasirašė pareiškimą, kuriuo pasmerkė agresiją, besitęsiančią Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos teritorijų okupaciją ir pabrėžė būtinybę persekioti už ją atsakingus asmenis, įskaitant prie Krymo okupacijos prisidėjusius asmenis, tarp jų – Rusijos Federacijos konstitucinio teismo teisėjus.

Pareiškimo tekstą galima rasti http://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2018/04/bbcj.-statement.lt-2018-04-04.pdf.

Tarptautiniai projektai

Konstitucinis Teismas kartu su Vokietijos tarptautinio teisinio bendradarbiavimo centru (IRZ) ir Varšuvos universiteto Vokietijos teisės mokykla (Lenkija) įgyvendino ES lėšomis finansuojamą teisinės paramos Moldovos Respublikos Konstituciniam Teismui projektą. Šio projekto tikslas – teikti teisinę ekspertų paramą šiam teismui tobulinant teisėjų kompetenciją aiškinti ir taikyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, perduoti ES konstitucinės kontrolės institucijų gerąją patirtį, kuri padės Moldovos Respublikos Konstituciniame Teisme įgyvendinti strategines reformas, susijusias su institucinių gebėjimų stiprinimu, vidaus procesų veiksmingumo didinimu, personalo administracinių gebėjimų ugdymu.

Nuosekliai stiprinant santykius su ES Rytų partnerystės šalių konstituciniais teismais, įgyvendinami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuojami projektai, kuriais siekiama, dalijantis Konstitucinio Teismo sukaupta patirtimi, stiprinti ES Rytų partnerystės šalių – Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos – konstitucinės justicijos institucijų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą.

Pirmasis projektas „Pagalba stiprinant Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą“ įgyvendintas 2015–2016 metais. Su ES Rytų partnerystės šalių konstitucinių teismų atstovais dalytasi gerąja ir aktualiąja patirtimi, vertinga stiprinant šių institucijų vaidmenį, užtikrinant vieno pamatinių ES principų – teisinės valstybės principo įgyvendinimą ir apsaugą. Įgyvendinant projektą buvo surengta tarptautinė Lietuvos ir šalių partnerių – Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos – konstitucinių teismų teisėjų konferencija (Vilniaus forumas).

Antrąjį projektą „Pagalba stiprinant Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą regiono iššūkių kontekste“, kuriuo siekiama tų pačių tikslų, kaip ir pirmuoju, pradėta įgyvendinti 2017 metais.

Pirmojo projekto pagrindu 2017 metais buvo išleistas leidinys anglų kalba, kuriame pristatyta apibendrinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialioji konstitucinė doktrina pagarbos tarptautinei teisei, teisės į teisingą teismą ir valdžių padalijimo principų įgyvendinimo užtikrinimo klausimais, pateikta aktualiausia užsienio partnerių šios srities patirtis. Jame taip pat pateiktos apibendrintos išvados dėl teisinės valstybės principo įgyvendinimo Gruzijoje, Moldovoje ir Ukrainoje ir įžvalgos dėl šių šalių konstitucinių teismų vaidmens šioje srityje.

Leidinį anglų kalba galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje http://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2016/12/31449_konstitucinis_teisines-valstybes.pdf.

2018 metais išleistas antrajame projekte dalyvavusių konstitucinių teismų jurisprudencijos pagrindu parengtas bendras leidinys. Jis pristatytas tarptautinėje Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos ir Lietuvos Respublikos konstitucinių teismų teisėjų konferencijoje (Vilniaus forume). 

Konstitucinis Teismas antrą kartą įgyvendino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuojamą projektą „Pagalba stiprinant Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą regiono iššūkių kontekste“.

Projekto tikslas – dalijantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sukaupta patirtimi, didinti Rytų partnerystės šalių – Gruzijos (Sakartvelo), Moldovos Respublikos, Ukrainos – konstitucinės justicijos institucijų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą.

Įgyvendinant šį projektą 2018 m. spalio 25–26 d. Vilniuje vyko tarptautinė konstitucinių teismų teisėjų konferencija, vadinamasis Vilniaus forumas. Jame dalyvavo Gruzijos (Sakartvelo), Moldovos Respublikos, Lietuvos Respublikos ir Ukrainos konstitucinių teismų pirmininkai, teisėjai. Svečio teisėmis konferencijoje dalyvavo Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo delegacija.

2017 metais Vilniuje susitikę projekto dalyviai apibrėžė Gruzijos (Sakartvelo), Lietuvos Respublikos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos konstituciniams teismams aktualiausius klausimus. Pagal juos parengus klausimyną, projekto dalyviai atsakė į jį. Todėl Vilniaus forume buvo diskutuojama visiems aktualiais klausimais, remiantis visų projekte dalyvaujančių konstitucinių teismų patirtimi.

Vilniaus forume pristatyta dalyvaujančių teismų praktika pagrįsta išsami iššūkių konstitucinių teismų nepriklausomumui analizė. Kitos Vilniaus forumo temos – atsakingo valdymo principas, saviraiškos laisvės užtikrinimas šalių konstitucijose, demokratijos standartų naudojimo prieš demokratiją problema.

Vilniaus forume Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas skaitė pranešimą „Konstituciniai teismų nepriklausomumo standartai: atsakas į kylančius iššūkius“, teisėja J. Stripeikienė – „Konstitucinis pagarbos tarptautinei teisei principas kaip teisės viršenybės principo elementas“, teisėja E. Baltutytė – „Konstituciniai atsakingo valdymo standartai“. Konstitucinio Teismo kanclerė I. Danėlienė ir teisėjo vyresnioji padėjėja I. Saudargaitė forumo dalyviams pristatė pranešimą „Teisės viršenybė konstitucinėje dimensijoje: naujausi kokybiniai pokyčiai Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos konstitucinių teismų praktikoje“.

Vilniaus forumo dalyviams pristatytas ir leidinys:

The Implementation and Protection of the Principles of the Rule of Law in the Context of Regional Challenges in Georgia, the Republic of Lithuania, the Republic of Moldova, and Ukraine. Vilnius, 2018, 208 p.

Šiame leidinyje spausdinami 2018 m. spalio 25–26 d. Vilniuje vykusios tarptautinės Gruzijos, Lietuvos Respublikos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos konstitucinių teismų teisėjų konferencijos (Vilniaus forumo) pranešimai ir kita aktuali medžiaga – atitinkama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos konstitucinių teismų jurisprudencija, taip pat naujausia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Leidinį galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje http://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2018/10/vilnius-forum-2018_vidiniai.pdf.

Kita veikla

2015 metai svarbūs tuo, kad pakeistas Konstitucinio Teismo įstatymas.

Įsigaliojus Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimams atsirado ne tik konstitucinės justicijos proceso, bet ir Konstitucinio Teismo veiklos organizavimo naujovių. Siekiant stiprinti Konstitucinio Teismo kolegialumą priimant nutarimus, išvadas ir sprendimus dėl Konstitucinio Teismo aktų išaiškinimo ar peržiūrėjimo nustatyta, kad šie aktai priimami visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma (anksčiau visi Konstitucinio Teismo sprendimai buvo priimami ne mažesne kaip pusės posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma).

Dar viena naujovė – nuo 72 iki 120 valandų pailgintas terminas paklausimams, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus, išnagrinėti.

Siekiant supaprastinti kreipimosi į Konstitucinį Teismą tvarką, numatyta galimybė paklausimus ir jų priedus pateikti elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma.

2015 metai Konstituciniam Teismui svarbūs ir tuo, kad įgyvendinti administracinės sistemos pakeitimai. Atnaujintame Konstitucinio Teismo reglamente nustatyta nauja aparato struktūra. Sumažinus vadovaujančiųjų pareigybių skaičių, sudarytos prielaidos optimaliai organizuoti Konstitucinio Teismo aparato (kanceliarijos) darbą.

Nuo 2016 metų labai sutrumpėjo bylų nagrinėjimo terminai. Iki 2013 metų bylų nagrinėjimo vidurkis kartais siekė beveik 1 000 dienų, o 2017 metais jis sutrumpėjo iki mažiau nei metų. Svarbu ir tai, kad, patobulinus Konstitucinio Teismo aktų (visų pirma nutarimų) struktūrą, jie tapo lengviau suprantami ir cituojami.

Konstitucinis Teismas, siekdamas didinti atvirumą visuomenei, veiklos viešumą, informacijos sklaidą, nuo 2015 metų skelbia metinius pranešimus apie praėjusių metų savo veiklą. Metiniai pranešimai pristatomi visuomenei ir dedami į Konstitucinio Teismo svetainę lietuvių ir anglų kalbomis.

2016 metais Konstitucinis Teismas pirmasis iš Lietuvos teismų pradėjo savo viešų posėdžių tiesiogines transliacijas internetu. Taip suteikiama galimybė kiekvienam gyvai stebėti konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimo procesą, tikruoju laiku gauti informaciją apie posėdžiuose priimtus sprendimus. Tiesiogines posėdžių transliacijas galima stebėti Konstitucinio Teismo interneto svetainėje www.lrkt.lt.

2017 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečio proga Konstitucinio Teismo fasadas pasipuošė atminimo lentomis, kuriose išgraviruoti Vasario 16-osios nutarimo tekstas, randamas Adolfo Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“, ir Kovo 11-osios akto, kurio originalas saugomas Lietuvos valstybės naujajame archyve, tekstas su signatarų parašais.

2017 metai išskirtiniai leidybos srityje. Lietuvių ir anglų kalbomis išleistos knygos „Oficialioji konstitucinė doktrina: svarbiausios nuostatos (1993–2016)“ ir „Selected Official Constitutional Doctrine: 1993–2016“. Siekiant daugybėje Konstitucinio Teismo aktų fragmentais išdėstytą gyvąją, jurisprudencinę Konstituciją padaryti lengviau aprėpiamą ir patogesnę taikyti, nuo 2010 metų išleisti trys leidiniai – atrinktų ir susistemintų jo 1993–2009, 2010–2013 ir 2014–2016 metų aktuose suformuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų rinkiniai. Šie leidiniai palankiai įvertinti ir paklausūs, tačiau Konstitucijos aiškinimas Konstituciniam Teismui nagrinėjant vis naujas bylas yra nuolatinis ir nesibaigiantis procesas, tad periodiškai tęsiant tokių rinkinių leidybą jais naudotis dėl vis didėjančios apimties tampa mažiau patogu. Atsižvelgiant į tai, atrinktos ir leidinyje pateiktos svarbiausios Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje 1993–2016 metais formuotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, atsisakius daugkartinio jų pakartojimo, taip pat necituojant tų nuostatų, kurios vėliau buvo gerokai išplėtotos arba, įsigaliojus atitinkamoms Konstitucijos pataisoms, neteko aktualumo, ir kt.

Be to, 2017 metais Konstitucinio Teismo svetainėje skelbiamos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos papildytos naujausia 2014–2016 metų doktrina.

Ne mažiau reikšminga 2017 metais Konstitucijos 25-mečio ir PKJK IV kongreso proga anglų kalba išleista knyga „Lithuanian Constitutionalism: The Past and the Present“.

2017 m. gegužės mėn. pradėjo veikti Konstitucinio Teismo muziejus. Jame eksponuojamos Lietuvos konstitucionalizmo raidai svarbių dokumentų kopijos, Konstitucinio Teismo istorijai reikšmingų įvykių nuotraukos.

2018 m., siekiant priminti, kaip Konstitucinis Teismas per savo 25 veiklos metus keitė valstybės – vadinasi, ir kiekvieno iš mūsų, gyvenimą, Konstitucinis Teismas ir naujienų portalas 15min įgyvendino bendrą projektą „Bylos, pakeitusios Lietuvą“. Penkis mėnesius – nuo 2018 m. birželio 4 d. iki spalio 25 d. – kiekvieną savaitę naujienų portale buvo pristatoma po vieną ryškiausią įtaką valstybės gyvenimui turėjusią arba didžiausią rezonansą visuomenėje sukėlusią bylą. Visos naujienų portale pristatytų bylų apžvalgos sudėtos į leidinį „25 Konstitucinio Teismo bylos, pakeitusios Lietuvą“. Elektroninį leidinį galima rasti ir parsisiųsti Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, skyrelyje Informaciniai leidiniai apie Konstitucinį Teismą http://www.lrkt.lt/lt/leidyba/kiti-leidiniai/informaciniai-leidiniai-apie-konstitucini-teisma/215.

Apžvelgiant 25-erius Konstitucinio Teismo veiklos metus, 2018 metais taip pat buvo sukurtas dokumentinis filmas „Konstitucinis Teismas: ketvirtis amžiaus su Konstitucija ir tauta“. Jame archyviniais dokumentais ir Konstitucinio Teismo steigime dalyvavusių bei dabartinių teisėjų pasakojimais pristatoma Konstitucinio Teismo istorija ir dabartis. Dokumentiniame filme kalbama apie Konstitucinio Teismo įsteigimą, darbo pradžią, pirmąsias bylas, Konstitucinio Teismo sudarymo principus, teisėjų atrankos kriterijus, apžvelgiama jo šiandieninė veikla, vertinama jo reikšmė valstybės gyvenimui. Trumpąją dokumentinio filmo versiją galima rasti Konstitucinio Teismo interneto svetainėje.

2018 metais Konstitucinis Teismas taip pat išleido knygą „Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis“. Joje skaitytojams glaustai pristatoma Lietuvos konstitucionalizmo raida nuo visuotinio įstatymų kodifikavimo pradžios XVI a. – Pirmojo Lietuvos Statuto iki XXI a. galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kuri gali būti apibūdinta kaip šiuolaikiška jurisprudencinė Konstitucija, jungianti kelių šimtmečių konstitucionalizmo tradicijas su dabarties reikalavimais. 

Išskirtinis 2019 metų komunikacijos bruožas – šviečiamoji veikla. Lietuvoje įtvirtinus individualaus konstitucinio skundo institutą, Konstitucinis Teismas suvokė, kad tai svarbi, tačiau nauja asmens teisių gynybos priemonė, todėl buvo imtasi aktyviai rengtis šiai svarbiai naujovei: Konstitucinio Teismo svetainė buvo pertvarkyta taip, kad joje dabar galima lengvai susirasti pavyzdinę tokio skundo pateikimo formą ir ją, čia pat užpildžius, pateikti vienu mygtuko paspaudimu. Be to, svetainėje glaustai ir paprastai pateikta svarbiausia informacija apie tai, ką būtina žinoti prieš rengiant individualų konstitucinį skundą.

Siekiant, kad visuomenei būtų paprasčiau ieškoti informacijos, pranešimai nuo šiol yra suskirstyti į penkias grupes: „Baigiamieji aktai“, „Prašymo priėmimas“, „Informacija apie posėdį“, „Atskiroji nuomonė“, „Informacija apie paskelbimą“. Kiekvienai grupei priskirtas atskiras simbolinis ženklas, kurį paspaudus galima matyti visus tik tos grupės informacinius pranešimus.

Svetainė nuo šiol patogesnė ir naudojantis mobiliaisiais įrenginiais – jos vaizdas prisitaiko prie naudojamo įrenginio ekrano formato.

Konstitucinio Teismo pastatas – kultūros paveldo objektas, todėl iki šiol nebuvo pavykę pasiekti sutarimo dėl jo pritaikymo judėjimo negalios žmonėms. Vis dėlto, tobulėjant technologijoms, 2019 metais pavyko rasti išeitį – buvo įsigytas neįgaliųjų vežimėlių keltuvas-laiptų kopiklis.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Konstituciniame Teisme veikia priimamasis. Jame lankytojai priimami Konstitucinio Teismo darbo laiku nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 7.30–17.00 val., penktadienį 8.00–15.45 val. Švenčių dienų išvakarėse darbo diena viena valanda trumpesnė. Priimamajame asmenys gali ne tik pateikti individualius konstitucinius skundus, bet ir gauti išsamią informaciją apie Konstitucinio Teismo veiklą.