Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS

 POTVARKIS

DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO

 2014 m. gegužės 16 d. Nr. 2B-112

Vilnius


Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25, 84 straipsniais, 

p r i i m a m a s  pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 1B-33/2014) ištirti, ar:

–  Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. balandžio 23 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m liepos 31 d. Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 14,7 iki 12,94, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

–  Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis tiek, kiek jame laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 12,94 iki 11,97, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

–  Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio (2009 m. liepos 17 d. redakcija) III skirsnis (2011 m. gruodžio 21 d.) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento dydis sumažintas nuo 12,94 iki 11, 97, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

–  Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. liepos 17 d., 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 21 d. redakcijos), Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, buvo nustatyti neproporcingai sumažintų Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientų įsigaliojimo terminai, taip pat tiek, kiek tie terminai buvo pratęsiami, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui,

ir  byla  p r a d e d a m a  r e n g t i  Konstitucinio Teismo posėdžiui.

Bylai suteikiamas numeris 30/2014.

  1. Pareiškėjas taip pat prašo tiek, kiek jis nurodė, ištirti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, bei Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui.
  2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2008 m. spalio 14 d. sprendimai).

  1. Atlikus pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių abejonę dėl ginčijamos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) prieštaravimo Konstitucijai.

3.1. Šiuo pareiškėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo nustatytas ir atitinkamai atidėtas teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytas analogiškas iki pareiginių algų koeficientų sumažinimo nustatytajam, taigi nesumažintas, Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas (14,7), įsigaliojimo terminas.

3.2. Pareiškėjas savo pozicijai pagrįsti, be kita ko, remiasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime suformuota doktrina, inter alia jos nuostatomis, kad atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos; atliekančio sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos asmens atlyginimo dydis negali būti priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos asmens atlyginimo ar net suvienodintas su juo.

Tačiau pareiškėjas niekaip nesieja savo ginčijamų nuostatų, kuriomis nustatytas ir atitinkamai atidėtas dar neįsigaliojusio teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytas analogiškas buvusiajam iki sumažinimo Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas, įsigaliojimo terminas. Šiame kontekste pažymėtina, kad 2009 m. balandžio 23 d. priimtame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo, pasak pareiškėjo, buvo nepagrįstai sumažintas jo nurodytas koeficientas, atitiktį Konstitucijai atskirai prašoma ištirti prašymo rezoliucinės dalies 1 punkte.

3.3. Taigi pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, kuriais galėtų būti grindžiama jo pozicija, kad nustatant ginčijamą inter alia prokurorų darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, kuriuo tik nustatytas ir atidėtas dar neįsigaliojusio teisinio reguliavimo, kuriuo nustatytas analogiškas iki mažinimo nustatytajam Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas, įsigaliojimo terminas (t. y. dar neįsigaliojusio teisinio reguliavimo įsigaliojimo terminas), buvo pažeisti konstituciniai reikalavimai, taikomi įstatymų leidėjo nustatomam teisiniam reguliavimui, pagal kurį dėl valstybėje susidariusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties mažinami asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimai.

  1. Atlikus pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių abejonę dėl ginčijamų Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsniui.

4.1. Šio ginčijamo teisinio reguliavimo konstitucingumu pareiškėjas abejoja tik tiek, kiek juo, pasak pareiškėjo, buvo nustatyti neproporcingai sumažinto Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento įsigaliojimo terminai, taip pat tiek, kiek šie terminai buvo pratęsiami.

4.2. Pareiškėjas savo pozicijai pagrįsti, be kita ko, remiasi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime suformuota doktrina, inter alia jos nuostatomis, kad iš  Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstitucinių teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų išplaukia, jog atlyginimų mažinimas turi būti proporcingas, inter alia neturi būti pažeistos laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų skirtingų asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, kategorijų atlyginimų dydžių proporcijos.

Tačiau pareiškėjas niekaip nepaaiškina, kaip nustatant teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyti teisinio reguliavimo, kuriuo, pasak jo, neproporcingai sumažintas Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientas, įsigaliojimo terminai ir šie terminai pratęsti, buvo pažeisti iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys reikalavimai.

4.3. Taigi pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, kuriais pagrįstų savo abejonę dėl nurodyto ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek juo nustatyti, pasak pareiškėjo, neproporcingai sumažinto Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficiento įsigaliojimo terminai ir šie terminai buvo pratęsiami, atitikties Konstitucijos 23 straipsniui.

  1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti tiek, kiek jis nurodė, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d. 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatai „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat pareiškėjo prašymas ištirti tiek, kiek jis nurodė, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (2009 m. liepos 17 d., 2010 m. liepos 2 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio (2011 m. gruodžio 21 d., 2012 m. gruodžio 20 d. redakcijos) atitiktį Konstitucijos 23 straipsniui, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,

g r ą ž i n u  pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo dalį, kuria prašoma ištirti, ar:

– Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo, priimto 2009 m. balandžio 23 d., 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 23 d., 2010 m. birželio 30 d., 2011 m. lapkričio 22 d. redakcijos) neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 dalies nuostatai „įstatymui <...> visi asmenys lygūs“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– „Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2009-07-17 įstatymo Nr. XI-361, 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-980, 2011-11-22 įstatymo Nr. XI-1726 redakcijos), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio III skirsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis (2011-12-21 įstatymo Nr. XI-1834, 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-111 redakcijos) tiek, kiek juose buvo nustatyti neproporcingai sumažintų Generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pareiginės algos koeficientų įsigaliojimo terminai bei tiek, kiek šie terminai buvo pratęsinėjami“, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.

Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.

 

  1. e. Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas Dainius Žalimas