Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prašymo išankstinio tyrimo

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKAS

 POTVARKIS

DĖL PRAŠYMO IŠANKSTINIO TYRIMO

 2014 m. gegužės 28 d. Nr. 2B-126

Vilnius


Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi,

p a v e d u Konstitucinio Teismo teisėjai Danutei Jočienei iki 2014 m. birželio 11 d. atlikti išankstinį tyrimą ir reikalingus parengiamuosius veiksmus dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Vytenio Povilo Andriukaičio prašymo (Nr. 1B-40/2014) „išaiškinti:

- Ar sistemiškai vertinant Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. ir Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimų išvadas:

 - Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo konstatuojamosios dalies XIV skyriaus 4.3.1 punkto 1 ir 2 pastraipų Konstitucinio Teismo išvadą „<...> nustatant preliminarų valstybės finansuojamų <...> studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių <...> atsižvelgiama į <...> nustatytą valstybės finansuojamų studijų vietų <...> kriterijų - valstybės finansavimą, kurį Vyriausybė nustato kiekvienai studijų sričiai, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius bei valstybės finansines galimybes. <...> Taigi iš esmės <...> reguliuojamas valstybės užsakymas aukštosioms mokykloms parengti tam tikrų sričių (krypčių) specialistus: atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius bei valstybės finansines galimybes nustatomas preliminarus valstybės finansuojamų <...> studijų vietų aukštosiose mokyklose skaičius kiekvienoje iš studijų sričių arba studijų krypčių grupių.<...>“ ir Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimo konstatuojamosios dalies XIV skyriaus 4.6.3 punkto 2 pastraipos išvadą „<...> Konstitucija valstybės biudžeto lėšomis apmokamą aukštąjį mokslą laiduoja ne visiems <...> piliečiams, kad ir kokiomis sąlygomis jie buvo priimti studijuoti <...>, o tik tiems, kurie yra rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį; būtent jų studijoms finansuoti reikalingos lėšos turi būti numatytos valstybės biudžete <...>“,

   - Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo konstatuojamosios dalies IV skyriaus 1.1 punkto 2 pastraipos Konstitucinio Teismo išvadą „<...> valstybė rūpinasi žmonių sveikata, <...> žmonių sveikatos apsauga yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, o rūpinimasis žmonių sveikata - tai valstybės funkcija <...> ",

   - Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo konstatuojamosios dalies IV skyriaus 1.1 punkto 3 pastraipos išvadą „<...> valstybė rūpinasi žmonių sveikata, yra išreikštas konstitucinis principas, <...>, kuriuo turi būti grindžiama visa su žmonių sveikata susijusi valstybės veikla.",

   - Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo konstatuojamosios dalies IV skyriaus 1.3 punkto 2 pastraipos nuostatą „Vykdydamos <...> konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi: imtis priemonių visuomenės poreikiui turėti pakankamą kiekį aukštos profesinės kvalifikacijos sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų patenkinti, inter alia prognozuoti jų poreikį ateityje ir skirti jiems rengti būtinas valstybės lėšas; sudaryti sąlygas, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų visiems realiai prieinamos, taigi kad būtų sukurta reikiama infrastruktūra ir veiktų tiek ir taip paskirstytų įvairias sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų (tarp jų valstybinių) ir vaistinių, kad veiksmingą medicinos pagalbą bei kitas sveikatos priežiūros paslaugas būtų galima gauti laiku;

 laikytina, kad įgyvendinant minėtas Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. ir Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimų nuostatas, įstatymų leidėjas, turi pareigą sukurti reikiamą sveikatos priežiūros infrastruktūrą su tiek ir taip paskirstytomis sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiomis įstaigomis, nustatyti tokį sveikatos sistemos finansavimo ir sveikatos priežiūros specialistų rengimo planavimo ir realizavimo teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei šį finansavimą planuoti, o lėšas paskirstyti taip, kad būtų realizuota ir užtikrinta aukšta sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir pakankamas prieinamumas, taip pat finansavimas planuojamas ir realizuojamas tarpinstituciniu principu įvertinus sveikatos priežiūros įstaigose esamas realias darbo vietas, sveikatos priežiūros specialistų pasiūlą ir poreikį, taip pat įvertinant sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymo įstaigose netolygumus, jų trūkumą atitinkamuose šalies rajonuose ar regionuose, kai pagal valstybės užsakymą sveikatos priežiūros srityje, tokių specialistų tuose rajonuose ir regionuose būtina turėti, užtikrinant valstybės priedermę rūpintis žmonių sveikata, t. y. valstybės pareigų vykdymą garantuojant medicinos pagalbą ir sveikatos paslaugų prieinamumą, inter alia įstatymų leidėjas gali diferencijuoti ir nustatyti sąlygas, ribojimus ir pareigas, kurios, siekiant racionaliai ir efektyviai panaudoti ir paskirstyti turimus finansinius resursus, leistų optimizuoti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų tinklą, taip pat, nebūtų pažeidžiami Konstituciniai principai, nustatant išimtines teises ir pareigas sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams ir jas rengiančioms institucijoms, t. y. nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia specialų teisinį reguliavimą, tam tikrus draudimus, ribojimus, tokiu būdu realizuojant „visuomenės poreikį turėti" pakankamą kiekį specialistų, vertinant tai, kad pagal Konstituciją, valstybė formuoja ir vykdo aukštojo mokslo politiką, kuri turi atitikti viešąjį interesą, visuomenės poreikius, ši politika apima strateginių aukštojo mokslo vystymosi sričių (krypčių) nustatymą, valstybės poreikius ir galimybes atitinkančio aukštojo mokslo finansavimo modelio parinkimą, specialistų poreikio nustatymą, priemonių, leidžiančių užtikrinti studijų kokybę, nustatymą, valstybė turi prisiimti įsipareigojimus finansuoti tam tikro kiekio specialistų rengimą, o tokie įsipareigojimai turi būti iš anksto paskelbti, atitikti visuomenės ir valstybės poreikį turėti sveikatinimo išsilavinimą įgijusių specialistų, taip pat visuomenės ir valstybės galimybes finansuoti jų parengimą, inter alia vertinant pirmiau nurodytas Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo išvadas, įgyvendinant pirmiau nurodytas valstybės pareigas sveikatos srityje, „valstybinio užsakymo“ (rengiamų gydytojų, tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, taip pat finansuojamų ir (ar) kompensuojamų paslaugų tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų paslaugų poreikį ir kt.), sampratą galime analogiškai vertinti, taip, kaip šios sąvokos taikymo ir vertinimo sampratą formulavo Konstitucinis Teismas 2011 m. gruodžio mėn. 22 d. nutarimo pirmiau minėtose, ir kitose šio nutarimo išvadose.

 - Ar pagal Konstituciją valstybei rengiant ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojant, jos poreikius tenkinantį, nustatytą kiekį specialistų reiškia, kad tenkinant valstybės nustatytą poreikį ir šį kiekį vietų finansuojant iš biudžeto lėšų, tam tikrą laiką, vykdant valstybės užsakymo realizavimą, piliečiai, sutikę su iš anksto valstybės iškeltomis sąlygomis, realizuodami valstybės poreikius sveikatinimo srityje, pagal iš anksto nustatytose stojimo sutartyse įvardintas sąlygas, pagal valstybės užsakymą baigę atitinkamas studijas sveikatos priežiūros specialistai tam tikrą laiką, vykdytų prisiimtas pareigas, t. y. įgiję atitinkamą kvalifikaciją sveikatinimo srityje įsipareigotų ir užtikrintų valstybės funkcijų vykdymą, t.y. valstybės užsakymo realizavimą pagal Konstitucijos 53 str. 1 d. ir toks reguliavimas nebūtų laikytinas pažeidžiantis kitas Konstitucijos garantuojamas teises ir laisves.

 - Ar pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas gali pasirinkti tokį sveikatos priežiūros specialistų rengimo finansavimo reguliavimo modelį, pagal kurį, nepažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintų nuostatų, valstybei tenkinant atitinkamų sričių (krypčių) sveikatos priežiūros specialistų poreikį, ar visa apimtimi, ar tik tam tikra dalis rengiamo specialisto profesijos (valstybės finansuojama studijų vieta) finansavimo, būtų užtikrinama iš valstybės biudžeto, t.y. tuo atveju, jai Konstitucija ir šiame prašyme minimi nutarimai suponuoja įstatymų leidėjui teisę nustatyti ir dalinį studijų finansavimo modelį, tai ar kita dalis atitinkamos profesijos finansavimo galėtų būti dengiama iš kitų šaltinių (pvz. Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto lėšos, pačių studijuojančių asmenų mokėjimai ar kt.), inter alia, ar įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo studijuojančio asmens studijų krepšelio tam tikrą dalį finansuotų valstybė, o kita dalis būtų finansuojama iš kitų šaltinių (pvz. privačių lėšų), taip pat ar įstatymų leidėjas formuodamas valstybės užsakymą dėl sveikatos priežiūros specialistų rengimo gali nustatyti konkrečias šių specialistų specializacijas, parengiant pakankamą ir valstybės poreikius tenkinantį jų kiekį, inter alia minėtos Konstitucinio Teismo nuostatos aiškintinos kaip įtvirtinančios valstybės pareigą savo biudžeto lėšomis apmokamą mokslą (asmens sveikatos priežiūros specialistų rengimą) laiduoti tik tiems piliečiams, kurie yra rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, kartu nustatant šiems asmenims privalomąsias pareigas, už kurių nevykdymą įstatymų leidėjas gali nustatyti teisinius suvaržymus (išieškojimus, baudas ar kitas sankcijas).“

 

  1. e. Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas Dainius Žalimas

  

Potvarkį ir medžiagą gavau

Teisėja

 Danutė Jočienė

2014 m. gegužės 28 d.