Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl butų privatizavimo Įstatymo kai kurių normų

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d. nutarimas

DĖL BUTŲ PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO KAI KURIŲ NORMŲ

 Santrauka

Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Aukščiausiojo Teismo prezidiumas dėl Butų privatizavimo įstatymo normų, reguliuojančių aukštųjų mokyklų bendrabučių kambarių privatizavimą, atitikties Konstitucijai. Pareiškėjas teigė, kad aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, todėl atsiranda aukštosios mokyklos statuto ir Butų privatizavimo įstatymo normų konkurencija.

Konstitucinis Teismas nutarė, kad Butų privatizavimo įstatymo normos, nustatančios aukštųjų mokyklų bendrabučių kambarių privatizavimą, neprieštarauja Konstitucijai. Suteikus asmenims, aukštųjų mokyklų bendrabučiuose apgyvendintiems nuolatinių darbo santykių pagrindu, teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, visų pirma buvo siekiama išlaikyti vienodą nuostatą valstybės turto privatizavimo srityje.

 

Tezės

Aukštajai mokyklai garantuojama institucinė autonomija, t. y. tam tikras statusas, kuris reiškia, kad yra tam tikros laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės veiklos sritys, kurias nustato įstatymų leidėjas.

Akademinės autonomijos raidą visada lėmė supratimas, kad mokslas ir mokymas gali normaliai egzistuoti ir skatinti pažangą tik tada, kai yra laisvi ir nepriklausomi. Taip susiformavo akademinės laisvės principas, išreiškiantis siekį apginti nuo išorinės įtakos mokslininkų ir dėstytojų mokslinės minties ir jos išraiškos laisvę. Tradiciškai aukštosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, naudotis valstybės perduotu ir kitu įsigytu turtu, turėti teritorijos ir pastatų, kito turto, skirto mokslo ir studijų reikalams, neliečiamumo garantiją.

Valstybės teisė reguliuoti išorinius aukštosios mokyklos reikalus neprieštarauja autonomijai, jei tai nedaro poveikio aukštosios mokyklos mokslinės ir pedagoginės veiklos laisvei. Universitetui, kaip ir kiekvienai aukštajai mokyklai, galioja įstatymai, reguliuojantys bendruosius visuomeninius santykius.