Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl teisės keistis nuomojama gyvenamąja patalpa

Byla Nr. 4/2000

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 N U T A R I M A S

 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 1 priedo „Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis“ 3.2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos“ patvirtintų Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 348 straipsnio 1 daliai

 Vilnius, 2001 m. gegužės 15 d.

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Zigmo Levickio, Augustino Normanto, Vlado Pavilonio, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko, Teodoros Staugaitienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens atstovei – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Nataljai Lesiukovai,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, viešame Teismo posėdyje 2001 m. gegužės 9 d. išnagrinėjo bylą Nr. 4/2000 pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 1 priedo „Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis“ 3.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos“ patvirtintų Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 348 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjas – Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėjo bylą dėl Klaipėdos miesto valdybos 1999 m. gegužės 13 d. sprendimo leisti keistis gyvenamosiomis patalpomis panaikinimo. Teismas bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 1 priedo „Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis“ (Žin., 1991, Nr. 28-765, toliau – ir Tipinė sutartis) 3.2 punktas ir Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos“ patvirtintų Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių (Žin., 1992, Nr. 5-93) 2 punktas neprieštarauja Konstitucijai ir Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 348 straipsnio 1 daliai.

II

Pareiškėjas prašymą grindžia šiais argumentais.

CK 348 straipsnio 1 dalyje (1994 m. gegužės 17 d. redakcija) nustatyta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkas gali keistis nuomojama gyvenamąja patalpa su kitu savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininku. Šioje CK normoje nėra nurodyta, kad tokių patalpų nuomininkas gali keistis gyvenamąja patalpa su kitos patalpos savininku ar kitu patalpų subjektu. Tuo tarpu Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas arba savininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa su kitu nuomininku arba savininku toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, o Tipinės sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad nuomininkas turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su kitu nuomininku, gyvenamųjų namų kooperatyvo nariu arba gyvenamojo namo ar buto savininku.

Pareiškėjas teigia, kad minėtuose Vyriausybės teisės aktuose nėra apribojimų savivaldybei ar kitiems subjektams priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkui keistis gyvenamąja patalpa su kitos gyvenamosios patalpos savininku.

Pareiškėjas abejoja, ar Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punktas ir Tipinės sutarties 3.2 punktas neprieštarauja CK 348 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijai. Pareiškėjas nurodo, kad poįstatyminis aktas paprastai yra valdymo ir įstatymą įgyvendinantis aktas, įstatymo įgyvendinimo tvarka negali pakeisti paties įstatymo.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Vyriausybės atstovės N. Lesiukovos rašytiniai paaiškinimai.

  1. Suinteresuoto asmens atstovės teigimu, CK 348 straipsnio 1 dalyje reguliuojamas keitimasis gyvenamosiomis patalpomis, kai keitimosi subjektai yra tik šių patalpų nuomininkai. Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkte nurodyti keitimosi gyvenamosiomis patalpomis subjektai – ne tik tokių patalpų nuomininkai, bet ir gyvenamųjų patalpų savininkai.
  2. Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, siekiant nustatyti, ar ginčijami Vyriausybės nutarimų punktai atitinka CK ir Konstitucijos nuostatas, atsižvelgtina į keitimosi gyvenamosiomis patalpomis teisinio reguliavimo raidą. Antai iki 1992 m. spalio 19 d. CK skirsnį „Gyvenamosios patalpos nuoma“ sudarė tik vienas 318 straipsnis „Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis“. Tuo metu CK nenustatė keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos bei taisyklių, taikytinų tam tikriems su keitimosi gyvenamosiomis patalpomis procedūra susijusiems santykiams.

Vyriausybė, vykdydama Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gegužės 30 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo“, 1991 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“. 1991 m. lapkričio 29 d. Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos“. Nurodytuose Vyriausybės nutarimuose buvo nustatyta keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarka.

1992 m. spalio 20 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trisdešimtojo skirsnio pakeitimo“. Šiuo įstatymu CK 348 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindiniai reikalavimai, kai keitimosi gyvenamosiomis patalpomis šalys yra gyvenamųjų patalpų nuomininkai, nurodant gyvenamųjų patalpų priklausomybę jų valdytojų ir savininkų atžvilgiu.

  1. Suinteresuoto asmens atstovė nurodė, kad CK yra pateikti gyvenamosios patalpos nuomininko ir savininko sąvokų apibrėžimai, taip pat išvardytos jų teisės ir pareigos naudojant gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį. Gyvenamųjų patalpų savininkas, kaip ir gyvenamųjų patalpų nuomininkas, gyvena tam tikrose patalpose bei naudoja šias patalpas pagal paskirtį (CK 319 straipsnis). Gyvenamųjų patalpų savininko, kaip šių patalpų naudotojo, teisės ir pareigos apima gyvenamųjų patalpų nuomininko teises ir pareigas, išskyrus nuomos mokestį. Pasak suinteresuoto asmens atstovės, gyvenamųjų patalpų savininko ir gyvenamųjų patalpų nuomininko teisės naudojant šias patalpas pagal paskirtį sutampa.

Suinteresuoto asmens atstovės nuomone, gyvenamųjų patalpų nuoma yra nuosavybės teisių turinio (gyvenamųjų patalpų valdymas, naudojimas ir disponavimas jomis) realizavimo forma (CK 96 straipsnis). Gyvenamųjų patalpų nuomininkas nustatyta tvarka įgyja teisę naudotis nuomojamomis patalpomis; gyvenamųjų patalpų savininkas turi teisę jas valdyti, naudotis bei disponuoti jomis pagal įstatymus, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ar interesų. Kitaip tariant, nuoma bei jos pagrindu atsiradę teisiniai santykiai tam tikra prasme yra tik nuosavybės teisių sudedamoji dalis.

Keitimasis gyvenamosiomis patalpomis tarp nuomininkų arba nuomininko ir savininko vyksta Vyriausybės nutarimuose nustatyta tvarka.

  1. Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis santykių subjektai yra šių gyvenamųjų patalpų nuomininkai arba, jei keitimasis vyksta tarp nuomininko ir savininko, nuomininkas ir savininkas. Dėl tokio sandorio nesikeičia gyvenamųjų patalpų savininkai, keičiasi tiktai šių patalpų naudotojai. Pasak suinteresuoto asmens atstovės, gyvenamųjų patalpų nuomotojo teisės ir interesai tokiu atveju nepažeidžiami, keitimosi gyvenamosiomis patalpomis procedūra vyksta įprasta tvarka, t. y. vadovaujantis CK 348 straipsnio bei nurodytų Vyriausybės nutarimų nuostatomis.

Suinteresuoto asmens atstovės teigimu, galiojančių teisės aktų nuostatos nedraudžia gyvenamųjų patalpų savininkui būti keitimosi gyvenamosiomis patalpomis subjektu. CK 348 straipsnio 1 dalis reguliuoja tik vieną atvejį ir nereglamentuoja kitų galimų santykių. CK nustatyta, kad civilinės teisės bei pareigos taip pat atsiranda iš sandorių, nors įstatymuose ir nenumatytų, bet šiems neprieštaraujančių (4 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

IV

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti specialisto – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto doc. V. Staskonio rašytiniai paaiškinimai.

V

Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovė N. Lesiukova iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

Dėl Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 1 priedo Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis 3.2 punkto nuostatos atitikties Civilinio kodekso 348 straipsnio 1 daliai.

  1. Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 1 priedo „Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis“ 3.2 punkte įtvirtinta, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę „sutinkant visiems toje patalpoje gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, įskaitant laikinai išvykusius, nustatytąja tvarka keistis turima gyvenamąja patalpa su kitu nuomininku, gyvenamųjų namų kooperatyvo nariu arba gyvenamojo namo ar buto savininku“.

Pareiškėjas prašo ištirti, ar Tipinės sutarties 3.2 punktas neprieštarauja CK 348 straipsnio 1 daliai. Nors pareiškėjas nurodo visą Tipinės sutarties 3.2 punktą, tačiau iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, jog jis abejoja, ar CK 348 straipsnio 1 daliai neprieštarauja ne visas Tipinės sutarties 3.2 punktas, bet šio punkto nuostata, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su gyvenamojo namo arba buto savininku.

Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į prašyme išdėstytus argumentus, tirs, ar Tipinės sutarties 3.2 punkto nuostata, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su gyvenamojo namo arba buto savininku, neprieštarauja CK 348 straipsnio 1 daliai.

  1. CK 348 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Savivaldybių, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, įskaitant laikinai išvykusius, raštišką sutikimą ir nuomotojui sutikus, gali keistis nuomojama gyvenamąja patalpa su kitu savivaldybių, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų nuomininku.“

Iš nurodytos įstatymo normos turinio matyti, kad keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties šalimi gali būti tik fiziniai asmenys, kurie vienas kitam perduoda nuomojamas gyvenamąsias patalpas. Šios sutarties dalykas yra gyvenamosios patalpos, kuriomis abi sutarties šalys naudojasi remdamosi gyvenamosios patalpos nuomos sutartimis. Pagal CK 348 straipsnio 1 dalį keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties dalyku negali būti vienam asmeniui nuosavybės teise priklausanti gyvenamoji patalpa ir kito asmens nuomos sutarties pagrindu naudojama gyvenamoji patalpa.

  1. Vyriausybės nutarimas yra poįstatyminis teisės aktas, jis negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybės nutarimu patvirtinta Tipinė sutartis yra sudedamoji Vyriausybės nutarimo dalis.

Tipinės sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo patalpos nuomininkas turi teisę keistis šia patalpa ne tik su kitu nuomininku, bet ir su gyvenamojo namo kooperatyvo nariu, taip pat su gyvenamojo namo ar buto savininku. Taigi Tipinėje sutartyje nustatytas platesnis subjektų, su kuriais valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas gali keistis gyvenamąja patalpa, ratas, palyginti su tuo, kuris yra nustatytas CK 348 straipsnio 1 dalyje, kartu numatytas ir skirtingas keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties dalykas.

  1. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 1 priedo „Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis“ 3.2 punkto nuostata, jog valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su gyvenamojo namo arba buto savininku, prieštarauja Civilinio kodekso 348 straipsnio 1 daliai.

II

Dėl Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 496 Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos patvirtintų Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkto nuostatos atitikties Civilinio kodekso 348 straipsnio 1 daliai.

  1. 1990 m. gruodžio 6 d. priimtu įstatymu „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos butų kodekso straipsnių pakeitimo“ buvo pakeisti Butų kodekso straipsniai, reguliavę keitimąsi gyvenamosiomis patalpomis. Įstatymu Vyriausybei buvo pavesta nustatyti keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką atsižvelgiant į įstatymu padarytus pakeitimus ir papildymus.

Vyriausybė 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos“ patvirtino Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisykles, kurios nustatė keitimosi gyvenamosiomis patalpomis valstybinio, visuomeninio, gyvenamųjų namų statybos ar gyvenamųjų namų kooperatyvų butų fondo namuose, taip pat vienai iš keitimo šalių asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose namuose ar butuose tvarką.

Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkte nustatyta: „Gyvenamosios patalpos nuomininkas arba savininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa su kitu nuomininku arba savininku toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, gavęs kartu su juo gyvenančių šeimos narių, įskaitant ir laikinai išvykusius, sutikimą.“

Pareiškėjas prašo ištirti, ar Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punktas neprieštarauja CK 348 straipsnio 1 daliai. Nors pareiškėjas nurodo visą Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punktą, tačiau iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, jog jis abejoja, ar CK 348 straipsnio 1 daliai neprieštarauja ne visas minėtų taisyklių 2 punktas, bet šio punkto nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa su gyvenamosios patalpos savininku.

Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į prašyme išdėstytus argumentus, tirs, ar Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkto nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa su gyvenamosios patalpos savininku, neprieštarauja CK 348 straipsnio 1 daliai.

  1. Vyriausybės nutarimu patvirtintos Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklės yra sudedamoji Vyriausybės nutarimo dalis. Minėta, kad Vyriausybės nutarimas yra poįstatyminis teisės aktas, jis negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis.

Pagal Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punktą bet kurio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa tiek su kitu gyvenamosios patalpos nuomininku, tiek su gyvenamosios patalpos savininku. Taigi Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklėse nustatytas platesnis subjektų, su kuriais valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas gali keistis gyvenamąja patalpa, ratas, palyginti su tuo, kuris yra nustatytas CK 348 straipsnio 1 dalyje, kartu numatytas ir skirtingas keitimosi gyvenamosiomis patalpomis sutarties dalykas.

  1. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos“ patvirtintų Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkto nuostata, jog gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa su gyvenamosios patalpos savininku, prieštarauja Civilinio kodekso 348 straipsnio 1 daliai.

III

Dėl Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 1 priedo Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis 3.2 punkto nuostatos ir Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 496 Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos patvirtintų Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkto nuostatos atitikties Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktams.

  1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Tipinės sutarties 3.2 punktas ir Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punktas neprieštarauja Konstitucijai. Nors pareiškėjas nurodo visą Tipinės sutarties 3.2 punktą, tačiau iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, jog jis abejoja, ar Konstitucijai neprieštarauja ne visas Tipinės sutarties 3.2 punktas, bet šio punkto nuostata, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su gyvenamojo namo arba buto savininku. Pareiškėjas taip pat nurodo visą Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punktą, tačiau iš prašyme išdėstytų argumentų matyti, jog jis abejoja, ar Konstitucijai neprieštarauja ne visas Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punktas, bet šio punkto nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa su gyvenamosios patalpos savininku.

Pareiškėjas prašyme nenurodo konkrečių Konstitucijos straipsnių, kuriems, jo nuomone, prieštarauja ginčijamos poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Iš prašyme nurodytų argumentų matyti, kad pareiškėjas abejoja dėl ginčijamų poįstatyminių teisės aktų nuostatų atitikties Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktams.

Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į prašyme išdėstytus argumentus, tirs, ar Tipinės sutarties 3.2 punkto nuostata, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su gyvenamojo namo arba buto savininku, bei Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkto nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa su gyvenamosios patalpos savininku, neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktams.

  1. Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

„2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; <…>

7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai.“

  1. Pažymėtina, kad tuo metu, kai Vyriausybė 1991 m. liepos 31 d. nutarimu patvirtino Tipinę sutartį ir 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu patvirtino Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisykles, keitimosi gyvenamosiomis patalpomis santykius reguliavo Butų kodeksas. 1992 m. liepos 15 d. buvo priimtas įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso trisdešimtojo skirsnio pakeitimo“. Pagal šį įstatymą keitimosi gyvenamosiomis patalpomis santykius pradėjo reguliuoti ir CK 348 straipsnis. Butų kodeksas nustojo galioti 1998 m. liepos 1 d.
  2. Sprendžiant, ar ginčijamų teisės aktų normos neprieštarauja Konstitucijai, pažymėtina, jog Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktų normos, nustatančios, jog Vyriausybė vykdo įstatymus, taip pat vykdo kitas pareigas, kurias jai paveda Konstitucija ir kiti įstatymai, interpretuotinos ir kaip nustatančios Vyriausybės pareigą pakeisti bei papildyti savo anksčiau priimtus aktus, kad jie atitiktų vėliau priimtą įstatymą, arba panaikinti savo anksčiau priimtus aktus, jeigu juose nustatytos teisės normos prieštarauja įstatymo normoms (Konstitucinio Teismo 2000 m. balandžio 5 d. nutarimas).

Vadinasi, pasikeitus įstatyminiam keitimosi gyvenamosiomis patalpomis santykių reguliavimui, Vyriausybei atsirado pareiga užtikrinti, kad jos anksčiau priimti teisės aktai neprieštarautų CK 348 straipsniui.

  1. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime jau konstatuota, jog Vyriausybės nutarimu patvirtintos Tipinės sutarties 3.2 punkto nuostata, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su gyvenamojo namo arba buto savininku, taip pat Vyriausybės nutarimu patvirtintų Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkto nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa su gyvenamosios patalpos savininku, prieštarauja CK 348 straipsnio 1 daliai. Konstatavus Vyriausybės nutarimu patvirtintų ginčijamų teisės aktų nuostatų prieštaravimą vėliau priimtam įstatymui, kartu konstatuotina, kad yra neįvykdyti Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktuose nustatyti reikalavimai.
  2. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, jog Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 1 priedo „Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis“ 3.2 punkto nuostata, kad valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su gyvenamojo namo ar buto savininku, ir Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos“ patvirtintų Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkto nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa su gyvenamosios patalpos savininku, prieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktams.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 53, 54, 55, ir 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

  1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintų Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių 1 priedo „Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis“ 3.2 punkto nuostata, jog valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis turima gyvenamąja patalpa su gyvenamojo namo arba buto savininku, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 348 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktams.
  2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl keitimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarkos“ patvirtintų Keitimosi gyvenamosiomis patalpomis taisyklių 2 punkto nuostata, jog gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę keistis gyvenamąja patalpa su gyvenamosios patalpos savininku, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 348 straipsnio 1 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 94 straipsnio 2 ir 7 punktams.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:

 

Egidijus Jarašiūnas                             Egidijus Kūris                                    Zigmas Levickis

 

Augustinas Normantas                       Vladas Pavilonis                                Jonas Prapiestis

 

Vytautas Sinkevičius                          Stasys Stačiokas                               Teodora Staugaitienė