Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl prokurorų ir karių valstybinių pensijų

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimas

DĖL PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ

 

Santrauka

Bylą inicijavo Aukštesnysis administracinis teismas. Jis prašė ištirti, ar Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16 straipsnio 6 dalis ir 9 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, taip pat ar Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 31.3 punktas neprieštarauja Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjo nuomone, pagal Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, 16 straipsnio 6 dalį ir 9 dalies 2 punktą perskaičiuojant pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, paskirtą iki šio įstatymo įsigaliojimo, pensijos dydis priklauso nuo pareigūno ar kario išėjimo į pensiją laiko. Pareiškėjas teigė, kad pensijos dydis visiems pareigūnams ir kariams apskaičiuojamas pagal tą patį darbo užmokesčio dydį ir vienoda tvarka. Už kiekvienus tarnybos iki įstatymo įsigaliojimo metus, įskaitomus į tarnybos laiką pensijai skirti, mokama 1,8 proc. apskaičiuoto darbo užmokesčio. Dėl to pareigūnų ar karių, išėjusių į pensiją iki įstatymo įsigaliojimo, padėtis yra geresnė negu išėjusiųjų į pensiją po įstatymo įsigaliojimo. Todėl pareiškėjas abejojo, ar tai nepažeidžia konstitucinio asmenų lygybės įstatymui principo, ir teigė, kad Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16 straipsnio 6 dalis ir 9 dalies 2 punktas prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjo teigimu, Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ patvirtinti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai skirtingai apibrėžia darbo užmokestį, iš kurio apskaičiuojama pensija. Pareiškėjui kilo abejonė, ar minėtų nuostatų 31.3 punktas neprieštarauja Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai.

Konstitucinis Teismas nutarė, kad Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2000 m. gegužės 2 d. redakcija) 7 straipsnio 1 ir 2 dalys, 16 straipsnio 6 dalis ir 9 dalies 2 punktas neprieštarauja Konstitucijai, Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 „Dėl Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų patvirtinimo ir tarnybos laiko, kurio reikia procentiniam priedui už ištarnautus metus gauti, nustatymo“ patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (1998 m. lapkričio 20 d. redakcija) 31.3 punktas prieštarauja Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (2000 m. gegužės 2 d. redakcija) 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, 16 straipsnio 6 daliai ir 9 dalies 2 punktui, o tų pačių nuostatų 31.3 punktas prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalims, 52 straipsniui ir 94 straipsnio 2 punktui.

 

Tezės

Pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos pagrindai yra įtvirtinti Konstitucijos 52 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal šį Konstitucijos straipsnį gali būti numatytos ir kitokios, ne tik jame nurodytos, pensijos ar socialinė parama, tarp jų – pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Pagal Konstitucijos 52 straipsnį pensinio aprūpinimo ir socialinės paramos santykiai reguliuojami tik įstatymais. Konstitucijos 52 straipsnyje pavartota formuluotė „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad pensijos bei įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais bei dydžiais, kokie nustatyti įstatymais.

Įstatymais nustačius pensijų rūšis, asmenis, turinčius teisę į pensiją, pensijų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, dydžius, sąlygas, valstybei kyla pareiga pensinio aprūpinimo santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Todėl nustatyto teisinio reguliavimo pakeitimai, kuriais bloginamas pensinis aprūpinimas, galimi tik tada, kai valstybėje susidaro ypatinga situacija ir kai tai būtina kitų konstitucinių vertybių apsaugai. Tai gali būti daroma tik įstatymu ir nepažeidžiant Konstitucijos.

Įstatymais reguliuojant pensinį aprūpinimą turi būti laikomasi ir kitų konstitucinių principų, tarp jų asmenų lygybės įstatymui principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais. Šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Nurodytas principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai. Kita vertus, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo būdą ir turinį.

Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, kad už kiekvienus pareigūnų ar karių tarnybos metus, ištarnautus iki įstatymo įsigaliojimo ir įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, mokama po 1,8 proc. šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto darbo užmokesčio, o už kiekvienus tarnybos metus, ištarnautus po įstatymo įsigaliojimo ir įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, mokama po 1 proc. minėto darbo užmokesčio dydžio, įstatymų leidėjas atsižvelgė į pasikeitusias socialines, teisines, ekonomines ir kitas sąlygas. Kartu įstatymų leidėjas įvertino tai, kad po įstatymo įsigaliojimo pareigos, kurias turėjo pareigūnas ir karys, galėjo būti panaikintos, pakeistos ir pan.

Pagal Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą visiems asmenims, išvardytiems šio įstatymo 1 straipsnyje, skiriama tais pačiais pagrindais, pagal tas pačias sąlygas, ta pačia tvarka. Minėtame įstatyme nustatyti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydžio apskaičiavimo principai ir tvarka yra vienodi visiems asmenims, turintiems teisę gauti šią pensiją. Šio įstatymo normose, nustatančiose pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą apskaičiavimo ir perskaičiavimo tvarką, nėra nuostatų, įtvirtinančių asmenų, turinčių teisę gauti minimą pensiją, nelygybę.

Asmenys, turintys teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, šios pensijos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai yra nustatyti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme. Šiame įstatyme taip pat nustatyta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, paskirtos iki įstatymo įsigaliojimo, perskaičiavimo tvarka. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad Vyriausybė yra įpareigota nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų už tarnybą skyrimo ir mokėjimo tvarką, nepakeisdama įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 31.3 punkte iš esmės yra nustatyti iki įstatymo įsigaliojimo paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą dydis ir šio dydžio perskaičiavimo tvarka. Pagal Konstitucijos 52 straipsnį pensijos dydis turi būti nustatytas tik įstatyme, bet ne poįstatyminiame akte – Vyriausybės nutarimu patvirtintuose nuostatuose.

Vyriausybės teisės aktas yra poįstatyminis teisės aktas, jis negali prieštarauti įstatymui, keisti įstatymo normų turinio, jame negali būti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Vyriausybės nustatomoje tvarkoje negali būti teisės normų, nustatančių kitokį, negu nustatyta įstatyme, teisinį reguliavimą ir konkuruojančių su įstatymų normomis.

Vyriausybė Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 31.3 punkto nuostatomis sukūrė naujas teisės normas, konkuruojančias su Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo normomis.