Žiema
Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl farmacinės veiklos

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas

DĖL KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ VAISTINIŲ SAVININKAMS

 Santrauka

Bylą inicijavo Aukštesnysis administracinis teismas. Jis prašė ištirti, ar Farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir 48 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjo teigimu, Farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad vaistinės, išskyrus valstybines, valstybines akcines ir labdaros organizacijų vaistines, nuosavybės teise gali priklausyti tik turintiems aukštąjį farmacinį išsilavinimą fiziniams asmenims arba fizinių asmenų grupėms, kuriose daugiau kaip pusė vaistinės (vaistinės dalies) įstatinio kapitalo priklauso asmenims, turintiems aukštąjį ar specialųjį vidurinį farmacinį išsilavinimą. Pareiškėjo nuomone, šia įstatymo norma buvo nustatytas ribojimas fiziniams asmenims, jų grupėms, atsižvelgiant į išsilavinimą, nuosavybės teise turėti vaistinę. Pasak pareiškėjo, kvalifikaciniai reikalavimai nustatytini ne vaistinės savininkui, o vaistinės vadovui, kuris įgyvendina savininko nuosavybės teisę. Todėl pareiškėjas abejojo, ar Farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, ir 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad Farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad vaistinės gali priklausyti nuosavybės teise tik fiziniams asmenims, turintiems aukštąjį farmacinį išsilavinimą, taip pat fizinių asmenų grupėms, kuriose daugiau kaip pusė vaistinės (vaistinės dalies) įstatinio kapitalo priklauso asmenims, turintiems aukštąjį ar specialųjį vidurinį farmacinį išsilavinimą, riboja kitų asmenų teisę turėti nuosavybės teise vaistinių ir asmens ūkinės veiklos laisvę, varžo asmens konstitucinę teisę laisvai pasirinkti verslą. Šiuos ribojimus Konstitucinis Teismas įvertino kaip neproporcingus ir nutarė, kad Farmacinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria yra ribojama fizinių asmenų, neturinčių aukštojo farmacinio išsilavinimo, taip pat fizinių asmenų grupių teisė turėti nuosavybės teise vaistinių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai ir 48 straipsnio 1 daliai.

 

Tezės

Vaistų ir vaistinių medžiagų, kaip prekės, specifiškumas lemia tai, kad farmacinė veikla yra ypatinga ūkinės veiklos sritis. Kad įstatymais ir kitais teisės aktais būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį farmacinę veiklą vykdytų tik specialų išsilavinimą ir atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, yra kiekvieno žmogaus, visos visuomenės ir valstybės interesas. Įstatymų leidėjo pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą kyla iš Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata. Nuostata „valstybė rūpinasi žmonių sveikata“ suponuoja tai, kad įstatymais ir kitais teisės aktais turi būti nustatytas toks farmacinės veiklos teisinis reguliavimas, kuris sudarytų prielaidas sukurti platų vaistinių tinklą, kad vaistinėse būtų pakankamai kokybiškų, veiksmingų ir saugių vaistų, kad aprūpinimo vaistais sistema veiktų sklandžiai, kad būtų reguliuojamos vaistų kainos, kad nebūtų apsunkintas vaistų įsigijimas, kad informacija apie vaistus ir jų vartojimą būtų laisvai prieinama bei tinkamai skelbiama ir kt. Pagal Konstituciją farmacinė veikla turi būti reguliuojama taip, kad nebūtų varžoma ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, sąžininga konkurencija. Valstybė privalo kontroliuoti, kad farmacinė veikla būtų vykdoma žmogaus sveikatos ir visuomenės sveikatinimo labui.

Vaistinė yra licencijuota farmacinės veiklos įmonė, t. y. veiklos, kuri yra visuomenės sveikatinimo dalis ir siejasi su ypatingo pobūdžio prekėmis – vaistais bei vaistinėmis medžiagomis, todėl įstatymais gali ir turi būti nustatyti tokie vaistinių savininkų subjektinių nuosavybės teisių ribojimai, kad jiems nuosavybės teise priklausančiose vaistinėse dirbančių farmacininkų profesinę veiklą galėtų kontroliuoti, vaistinėms galėtų vadovauti ir vaistinių valdymo kontrolę galėtų vykdyti tik farmacinį išsilavinimą ir reikiamą kvalifikaciją turintys asmenys. Pagal Konstituciją įstatymais turi būti nustatytas toks farmacinės veiklos reguliavimas, kad vaistinių savininkų ekonominiai interesai neužgožtų vaistinių veiklos žmogaus sveikatos ir visuomenės sveikatinimo interesais.

Farmacinei veiklai licencijuotos įmonės (vaistinės) savininkas negali būti savaime tapatinamas su farmacininkais ar kitais farmacinę veiklą vykdančiais asmenimis.

Pagal Konstituciją neleidžiama asmens teisės į nuosavybę riboti atsižvelgiant į asmens išsilavinimą. Reikalavimai turėti farmacinį išsilavinimą ir reikiamą kvalifikaciją turi būti nustatomi asmenims, vykdantiems farmacinę veiklą vaistinėse. Išsilavinimo reikalavimai negali būti nustatomi asmenims, siekiantiems turėti nuosavybės teise vaistinių.

Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti verslą, reiškia, jog kiekvienas žmogus turi konstitucinę teisę pats spręsti, kokį verslą jam pasirinkti. Teisė laisvai pasirinkti verslą yra viena iš būtinų sąlygų žmogaus, asmenybės gyvybiniams poreikiams tenkinti, deramai padėčiai visuomenėje užimti. Konstitucinė nuostata, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti verslą, remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija. Kita vertus, minėta kiekvieno žmogaus konstitucinė teisė laisvai pasirinkti verslą suponuoja valstybės pareigą sudaryti atitinkamas teisines prielaidas šią teisę įgyvendinti. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, kad kiekvienas žmogus turi teisę laisvai pasirinkti verslą, siejasi su Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“.