Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl Respublikos Prezidento Rolando Pakso apkaltos

Byla Nr. 14/04

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ROLANDO PAKSO, KURIAM PRADĖTA APKALTOS BYLA, VEIKSMŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 2004 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Seimo nariams Juliui Sabatauskui bei Raimondui Šukiui ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniesiems patarėjams Mindaugui Girdauskui bei Antanui Jatkevičiui,

suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovams advokatams Gediminui Baubliui, Evaldui Rapolui ir Kęstučiui Švirinui,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, viešame Teismo posėdyje 2004 m. kovo 16–26 d. išnagrinėjo bylą Nr. 14/04 pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytą paklausimą, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkretūs veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotuose kaltinimuose, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Pareiškėjas – Lietuvos Respublikos Seimas prašo Konstitucinį Teismą pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkretūs veiksmai, nurodyti šiuose Specialiosios tyrimo komisijos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą parengti (toliau – Specialioji tyrimo komisija) išvadoje suformuluotuose kaltinimuose, prieštarauja Konstitucijai:

1 kaltinimas. Rolandas Paksas, neturėdamas teisės eidamas Respublikos Prezidento pareigas prisiimti ir turėti jokių su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamų įsipareigojimų privatiems asmenims, prisiėmė tokius įsipareigojimus Jurijui Borisovui, eidamas Respublikos Prezidento pareigas buvo jo veikiamas ir veikė ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet privataus asmens interesais, būtent: Rolandas Paksas įsipareigojo, tapęs Respublikos Prezidentu, Jurijaus Borisovo naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamus veiksmus už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, dėl to, pirma, atsilygindamas už ją, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat 2003 m. kovo 17 d. susitikęs su Jurijumi Borisovu sąmoningai leido jam suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, antra, Respublikos Prezidentas buvo ir yra saistomas bei veikiamas kitų Jurijui Borisovui duotų įsipareigojimų;

2 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos, būtent: 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę;

3 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, naudodamasis savo statusu, duodamas neteisėtus nurodymus patarėjams ir kitais veiksmais darė neteisėtą įtaką privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimams turtiniuose santykiuose, būtent: 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, eidamas Respublikos Prezidento pareigas Rolandas Paksas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo, kad neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią;

4 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, savo veikloje nesuderino viešųjų ir privačių interesų, būtent: atsilygindamas už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę; 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, taip pat 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims;

5 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, diskreditavo valdžios autoritetą, būtent: vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, todėl neteisėtu tikslu panaudojo tik Respublikos Prezidentui Konstitucijos suteiktą išimtinę teisę suteikti asmenims Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka ir taip diskreditavo Respublikos Prezidento institucijos autoritetą, viešais pasisakymais apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą;

6 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė neteisėtus pavedimus savo patarėjams ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią atskirų patarėjų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas, būtent: 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, taip pat 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims.

II

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso rašytiniai paaiškinimai (Respublikos Prezidento 2004 m. kovo 12 d. paaiškinimai dėl bylos (1 D-499/06) 2 D-1278, Konstituciniame Teisme, gauti 2004 m. kovo 15 d., reg. Nr. 13 B-86).

Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimuose pažymima, kad Konstitucinis Teismas, teikdamas išvadą dėl Seimo paklausimo, nagrinėja tik teisės klausimus ir teikia išvadą, kuria atsako į paklausime suformuluotą prašymą, t. y. ar konkretaus valstybės pareigūno konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Nesant ar nenurodžius paklausime konkrečių valstybės pareigūno veiksmų, dėl kurių konstitucingumo yra prašoma Konstitucinio Teismo išvados, yra pagrindas pradėtą teiseną nutraukti (Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnis).

Respublikos Prezidento Rolando Pakso manymu, pareiškėjas savo paklausime yra suformulavęs kaltinimus, t. y. savo išvadas, kuriomis Respublikos Prezidentas yra kaltinamas pažeidęs Konstituciją, ir teiginius, kuriais remiantis daromas atitinkamas vertinimas, tačiau minėtame paklausime nėra išvardyti Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai, dėl kurių konstitucingumo įstatymas suteikia teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados. Respublikos Prezidento Rolando Pakso nuomone, pareiškėjas siekia, kad Konstitucinis Teismas atliktų tiriamąją veiklą ir nustatytų Respublikos Prezidento atitinkamų veiksmų buvimo faktus, t. y. siekiama, kad Konstitucinis Teismas nustatytų ir įvertintų faktines aplinkybes, taip deleguojant dalį savo funkcijų apkaltos procese.

Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažymi, kad apkaltos procese Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato tardymo veiksmų delegavimo kitai valstybės valdžiai – teismui. Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 259 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai yra konstatavęs, kad konstitucinės sankcijos taikymo negalima atsieti nuo pažeidimo fakto nustatymo. Taigi, Respublikos Prezidento nuomone, negalima vertinti jo veiksmų teisėtumo, prieš tai nenustačius atitinkamų veiksmų buvimo fakto. Lietuvos Respublikos Seimo statutas numato, kad tiriamąją veiklą, nustatydamas atitinkamas faktines aplinkybes, vykdo Seimas, prieš tai sudaręs specialiąją tyrimo komisiją (Seimo statuto trisdešimt aštuntasis skirsnis), o vėliau Seime atliekami tardymo veiksmai (Seimo statuto trisdešimt devintasis skirsnis). Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra konstatavęs, kad apkaltos procesui visuomet būdingos teisminės procedūros, leidžiančios sprendimą dėl konstitucinės sankcijos taikymo pagrįsti visapusiu, objektyviu ir viešu bylos aplinkybių ištyrimu. Be to, Teismas tame pačiame nutarime yra pareiškęs, kad Seimas nuo proceso pradžios iki pabaigos veikia kaip apkaltos institucija, o apkaltos procesas Seime susideda iš Statuto 247 straipsnyje nurodytų sudedamųjų dalių: parengiamosios, tardymo, ginčų, asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio ir balsavimo dėl pateiktų kaltinimų. Taigi Seimas yra vienintelė Lietuvos Respublikos institucija, kuriai įstatymu yra pavesta atlikti apkaltos procesą ir būti atsakingai už jį, t. y. Seimas yra įstatymų įpareigotas atlikti visas būtinas proceso stadijas (parengiamąją, tardymo, ginčų, asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio ir balsavimo dėl pateiktų kaltinimų). Seimo statutas nustato apkaltą vykdančios institucijos – Seimo diskreciją kreiptis į Konstitucinį Teismą, kaip aukščiausiąją konstitucinės teisenos teisminę instituciją, dėl teisinės išvados, ar konkretūs asmens, kuriam taikoma apkalta, veiksmai pažeidžia Konstituciją. Įstatymai nenustato galimybės apkaltos proceso sudedamųjų dalių – parengiamosios, tardymo bei ginčų – atskirus veiksmus perkelti į Konstitucinį Teismą ar juos pakartoti jame. Respublikos Prezidento Rolando Pakso manymu, Konstitucinio Teismo išvada yra galima kaip teisinis įvertinimas konstitucingumo požiūriu dalies apkaltos proceso parengiamosios stadijos išvadų, t. y. nustatytų konkrečių veiksmų konstitucinis įvertinimas. Priešingu atveju, jeigu Konstitucinis Teismas imtųsi tirti Respublikos Prezidento veiksmų buvimo ar nebuvimo faktinę pusę, būtų teisiškai sujauktas apkaltos procesas, nes Konstituciniame Teisme atlikti tardymo veiksmų negalima – apkaltos proceso tardymo stadija (Seimo statuto 249 straipsnis) dar nėra prasidėjusi, kadangi Seimas 2004 m. kovo 8 d. nutarė sustabdyti apkaltos procesą. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas teigia, kad tardymo veiksmų, t. y. veiksmų buvimo ar nebuvimo fakto tyrimo, negalima perkelti į Konstitucinio Teismo teiseną dėl išvados apie paklausime nurodytų veiksmų konstitucingumą.

Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimuose nurodoma, jog Seimo statutas ir Konstitucinio Teismo įstatymas reikalauja, kad Seimo paklausimas Konstituciniam Teismui būtų konkretizuotas, t. y. tokio paklausimo būtina sąlyga yra konkrečių asmens, kuriam taikoma apkalta, veiksmų atskleidimas ir jų nurodymas institucijai, kuri atliks šių veiksmų teisinę analizę konstitucingumo požiūriu ir pateiks pareiškėjui išvadą. Respublikos Prezidento Rolando Pakso teigimu, Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ nėra nurodyti konkretūs Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai ir tų veiksmų įvykdymo aplinkybės (laikas, vieta, būdas). Pareiškėjo paklausimo turinys neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. paklausime nenurodyti konkretūs veiksmai, sudarantys kaltinimų epizodus, taip pat nenurodytos tų veiksmų įvykdymo aplinkybės (laikas, būdas, vieta).

Respublikos Prezidento Rolando Pakso nuomone, Seimo paklausime nurodytas teiginys, kad „Rolandas Paksas įsipareigojo tapęs Respublikos Prezidentu Jurijaus Borisovo naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamus veiksmus už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą“, yra vertinamoji išvada, o ne konkretus asmens veiksmas. Nėra nurodyta, kokiais veiksmais įsipareigojimas buvo realizuotas, taip pat nenurodytos įsipareigojimo prisiėmimo aplinkybės (laikas, vieta, būdas). Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažymi, kad tokių jo, Respublikos Prezidento, veiksmų, kurių pagrindu tiesiogiai ar netiesiogiai būtų galima daryti tokį vertinimą, koks suformuluotas pareiškėjo paklausime, nėra ir negalėjo būti.

Paaiškinimuose taip pat pažymima, kad paklausime (1-ajame, 2-ajame ir 4-ajame kaltinimuose) nurodžius epizodą, jog „2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę“, nėra atskleista, kokiais veiksmais (neveikimu) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas realizavo „sąmoningą leidimą suprasti“. Respublikos Prezidento Rolando Pakso teigimu, jam nėra suprantama, kokį veiksmą jis padarė, kuriuo būtų galima pagrįsti šią kaltinamąją nuostatą. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažymi, kad tokio veiksmo ar neveikimo vykdydamas Respublikos Prezidento įgaliojimus jis nėra atlikęs.

Dėl Seimo paklausime nurodyto epizodo, kad „2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Rolandas Paksas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo, kad neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią“, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažymi, jog tokio pobūdžio nurodymų, kaip ir jokių kitų nurodymų, kuriais būtų siekęs asmeninių interesų, jis vykdydamas Respublikos Prezidento įgaliojimus niekam nėra davęs. Be to, pareiškėjo paklausime nėra nurodyta, kokių privačių asmenų turtinius interesus tariamai siekė apsaugoti Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis davė kaltinime minimą nurodymą patarėjui, koks tikrasis (pažodinis) to nurodymo turinys, kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas galėjo sužinoti, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis privatiems asmenims. Šiame epizode taip pat nenurodyta, kada tiksliai 2003 m. įvyko Seimo paklausime nurodyti epizodai.

Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimuose taip pat pažymima, kad Seimas, paklausime (5-ajame kaltinime) nurodydamas, jog „Rolandas Paksas <...> viešais pasisakymais apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą“, nepateikė viešų pasisakymų turinio, kada ir kaip minėti pasisakymai buvo pateikti viešai. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas teigia, jog negali pateikti išsamaus paaiškinimo dėl šio epizodo, kadangi jam nėra aišku, kokie konkretūs Respublikos Prezidento Rolando Pakso pasisakymai vertinami kaip diskredituojantys Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažymi, kad jis niekada neturėjo tikslo žeminti ar kitaip diskredituoti Konstitucinio Teismo autoriteto, taip pat kad Respublikos Prezidento pasisakymai, kuriuose jis yra minėjęs Konstitucinį Teismą, nėra ir niekada nebuvo nukreipti prieš Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų privalomumą ir kad jis niekada nekvietė ir viešai neskatino nevykdyti Konstitucinio Teismo priimtų nutarimų. Tačiau Respublikos Prezidentas, kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turi konstitucinę teisę turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti.

Respublikos Prezidento Rolando Pakso vertinimu, jo viešai pareikšta kritika Seimo laikinosios komisijos ir Konstitucinio Teismo nutarimo atžvilgiu negali būti laikoma prieštaraujančia Konstitucijai, kadangi ši kritika nėra nukreipta prieš valstybės konstitucinę santvarką ir ją garantuoja Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus. Konstitucija (25 straipsnis) garantuoja asmens, taip pat ir valstybės pareigūno, teisę laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus: kiekvienas žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Respublikos Prezidento teisės šiuo atveju nėra nė kiek apribotos. Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis nustato apribojimą, kada viešas asmenų nuomonės reiškimas gali būti laikomas teisės pažeidimu: laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Teisinėje valstybėje viešas savo nuomonės apie teismo ar kitos institucijos sprendimus pareiškimas yra sudedamoji piliečių, taip pat ir pareigūnų, konstitucinės teisės į žodžio laisvę dalis ir už ją negali būti persekiojama.

Demokratinėje visuomenėje viešas teismų sprendimų vertinimas – tai pilietinė teismų veiklos kontrolė, kuri yra viena iš priemonių teisinės valstybės (teisės viešpatavimo) principui įsitvirtinti demokratinėje visuomenėje.

Respublikos Prezidento viešai pareikšta nuomonė negali būti teisiškai įvertinta kaip valstybės valdžių diskreditavimas, priešingai – viešos kritikos nebuvimas ar nepagrįstas jos ribojimas gali būti vertinamas kaip prieštaravimas demokratinės valstybės santvarkos principams. Konstitucijos 84 straipsnis nustato pareigą Respublikos Prezidentui daryti metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas kelia klausimą, ar kadenciją baigusių Respublikos Prezidentų metiniuose pranešimuose pareikštą kritiką Seimo, Vyriausybės veiklos atžvilgiu galima laikyti šių valdžių diskreditavimu.

Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimuose taip pat teigiama, kad pareiškėjas, paklausime (6-ajame kaltinime) nurodęs, jog „Rolandas Paksas <...> davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą“, nenurodė, kada, kokia forma ir apie kokių asmenų privatų gyvenimą Respublikos Prezidentas davė nurodymą rinkti informaciją, koks to nurodymo turinys. Nėra aišku, kokiais argumentais yra grindžiamas tokio tariamo nurodymo neteisėtumas.

Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Seimo paklausime nėra nurodyti konkretūs veiksmai ir jų atlikimo aplinkybės, Konstitucinio Teismo teisena dėl prašomos išvados yra negalima (Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nesilaikant Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytų reikalavimų būtų pažeista Respublikos Prezidento, kaip asmens, kuriam taikoma apkalta, teisė į tinkamą ir teisingą procesą, nes jis, kaip asmuo, kuriam pradėta apkalta, negalėtų tinkamai gintis ir teikti Konstituciniam Teismui savo paaiškinimų.

III

  1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Seimo atstovai Seimo narys J. Sabatauskas, Seimo narys R. Šukys, M. Girdauskas ir A. Jatkevičius savo paaiškinimus grindė Specialiosios tyrimo komisijos išvada ir palaikė Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ suformuluotus kaltinimus.
  2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovai G. Baublys, E. Rapolas ir K. Švirinas rėmė Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d. Konstituciniam Teismui pateiktus paaiškinimus dėl bylos ir papildomai juos argumentavo.
  3. Konstitucinio Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai: buvęs Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Remigijus Ačas, advokatas Juozas Gaudutis ir buvusi Respublikos Prezidento patarėja teisės klausimais Ona Buišienė.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

  1. Rolandas Paksas Respublikos Prezidentu išrinktas 2003 m. sausio 5 d.

Išrinktasis Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. vasario 26 d. prisiekė Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas, būti visiems lygiai teisingas ir pradėjo eiti savo pareigas.

  1. 2003 m. gruodžio 18 d. 86 Seimo nariai pateikė Seimui teikimą pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui.
  2. Specialioji tyrimo komisija 2004 m. vasario 19 d. padarė išvadą, kad Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateikti kaltinimai yra pagrįsti ir rimti (tik dalyje kaltinimų apimties nepakankamai pagrįsti ar nepakankamai rimti), todėl yra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime. Specialiosios tyrimo komisijos išvada „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“ 2004 m. vasario 19 d. buvo pateikta Seimui.
  3. Seimas 2004 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą „Dėl apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui proceso Seime pradžios“, kuriuo nutarė Seime pradėti apkaltos Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui procesą.
  4. Seimas 2004 m. vasario 19 d. priėmė nutarimą „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“, kuriuo kreipėsi į Konstitucinį Teismą prašydamas išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkretūs veiksmai, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje suformuluotuose kaltinimuose, prieštarauja Konstitucijai.
  5. Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ yra suformuluoti tokie kaltinimai Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui:

1 kaltinimas. Rolandas Paksas, neturėdamas teisės eidamas Respublikos Prezidento pareigas prisiimti ir turėti jokių su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamų įsipareigojimų privatiems asmenims, prisiėmė tokius įsipareigojimus Jurijui Borisovui, eidamas Respublikos Prezidento pareigas buvo jo veikiamas ir veikė ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet privataus asmens interesais, būtent: Rolandas Paksas įsipareigojo tapęs Respublikos Prezidentu Jurijaus Borisovo naudai atlikti su Tautos ir Lietuvos valstybės interesais nesuderinamus veiksmus už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, dėl to, pirma, atsilygindamas už ją, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė šiam asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę, taip pat 2003 m. kovo 17 d. susitikęs su Jurijumi Borisovu sąmoningai leido jam suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, antra, Respublikos Prezidentas buvo ir yra saistomas bei veikiamas kitų Jurijui Borisovui duotų įsipareigojimų.

2 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos, būtent: 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę.

3 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, naudodamasis savo statusu, duodamas neteisėtus nurodymus patarėjams ir kitais veiksmais darė neteisėtą įtaką privačių asmenų ir privačių ūkio subjektų sprendimams turtiniuose santykiuose, būtent: 2003 m. siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Rolandas Paksas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat žinojo, kad neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu, ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią.

4 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, savo veikloje nesuderino viešųjų ir privačių interesų, būtent: atsilygindamas už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę; 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, taip pat 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims.

5 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, diskreditavo valdžios autoritetą, būtent: vadovaudamasis asmeniniais, o ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikė Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, todėl neteisėtu tikslu panaudojo tik Respublikos Prezidentui Konstitucijos suteiktą išimtinę teisę suteikti asmenims Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka ir taip diskreditavo Respublikos Prezidento institucijos autoritetą, viešais pasisakymais apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą.

6 kaltinimas. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė neteisėtus pavedimus savo patarėjams ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią atskirų patarėjų piktnaudžiavimams vykdant savo pareigas, būtent: 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, taip pat 2003 m. Rolandas Paksas, eidamas Respublikos Prezidento pareigas, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims.

  1. Iš Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“, kuriame išdėstytas paklausimas Konstituciniam Teismui, turinio matyti, kad Seimas prašo pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja šie Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai:

1) Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas neteisėtai suteikė pilietybę Jurijui Borisovui už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą ir taip diskreditavo Respublikos Prezidento institucijos autoritetą;

2) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę;

3) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims;

4) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims;

5) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią;

6) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas viešai pasisakė apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, ir šiais pasisakymais diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą;

7) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą ir dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą.

  1. Konstitucinis Teismas tirs tik nurodytų veiksmų prieštaravimą Konstitucijai ir Seimui teiks išvadą tik dėl šių veiksmų.

Kadangi pagal Seimo statuto 235 straipsnį Specialioji tyrimo komisija sudaroma siūlymo pradėti apkaltą iniciatorių pateiktų kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti, Konstitucinis Teismas šioje byloje tirs, ar Konstitucijai prieštarauja tik tie minėti Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kurie buvo atlikti iki datos, kai apkaltos iniciatoriai – Seimo narių grupė pateikė Seimui teikimą pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, t. y. iki 2003 m. gruodžio 18 d.

II

  1. Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta:

„Respublikos Prezidentą, Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, Seimo narius, šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų ar panaikinti Seimo nario mandatą. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kurią nustato Seimo statutas.“

Su apkaltos institutu yra susiję ir kiti Konstitucijos straipsniai: 63 straipsnio 5 punktas, 86 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 5 punktas, 89 straipsnio 1 dalis, 105 straipsnio 3 dalies 4 punktas, 108 straipsnio 5 punktas ir 116 straipsnis.

  1. Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucijos nuostatos yra susijusios ne tik formaliai, pagal Konstitucijos normų išdėstymo struktūrą, bet ir pagal jų turinį; Konstitucijos normos ir principai sudaro darnią sistemą, nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti neatsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, jų negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas ar paneigtas kurios nors kitos konstitucinės nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta ir viso konstitucinio reguliavimo esmė, pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra.

Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių apkaltos institutą, negalima atsieti nuo Konstitucijos preambulėje įtvirtinto atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, nuo Konstitucijos 1 straipsnio nuostatos, kad Lietuvos valstybė yra demokratinė respublika, nuo Konstitucijos 4 straipsnio nuostatos, kad aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus, nuo Konstitucijos 5 straipsnio nuostatų, kad valdžios galias riboja Konstitucija, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad visos valstybės institucijos bei pareigūnai veiktų vadovaudamiesi tik Konstitucija ir teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei.

  1. Demokratinėje teisinėje valstybėje visos valstybės institucijos ir visi pareigūnai privalo vadovautis Konstitucija ir teise. Valdžios atsakomybė visuomenei neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo; ji konstituciškai įtvirtinama nustatant, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad valdžios galias riboja Konstitucija, kad valstybės pareigūnai, kurie pažeidžia Konstituciją ir įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškelia aukščiau visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią, įstatymų nustatyta tvarka gali būti pašalinti iš pareigų.

Apkalta – Konstitucijoje numatyta ypatinga procedūra, kai yra sprendžiamas Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų aukščiausiųjų valstybės pareigūnų konstitucinės atsakomybės klausimas, t. y. jų pašalinimas iš pareigų už šiuos Konstitucijoje nustatytus veiksmus: šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, nusikaltimo padarymą.

Pagal Konstituciją vienas iš valstybės pareigūnų, kuris gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, yra Respublikos Prezidentas.

  1. Pagal Konstitucijos 77 straipsnį Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Aiškindamas Konstitucijos 77 straipsnį, Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d., 2002 m. birželio 19 d. ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad valstybės vadovo statusą Konstitucijos nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai, kad Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų, visų kitų piliečių teisinio statuso.

Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, išskirtinį teisinį statusą atskleidžia įvairios Konstitucijos nuostatos, kurios įtvirtina Respublikos Prezidento asmens neliečiamumą, draudimą patraukti Respublikos Prezidentą baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn, Respublikos Prezidento priesaiką, jo įgaliojimus, šių įgaliojimų pradžią ir pabaigą ir kt.

  1. Pagal Konstitucijos 78 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas renkamas penkeriems metams. Respublikos Prezidento įgaliojimai anksčiau nustatyto laiko gali pasibaigti tik Konstitucijoje nustatytais pagrindais. Vienas iš jų – kai Seimas Respublikos Prezidentą pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 88 straipsnio 5 punktas).
  2. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidentas, pradėdamas eiti savo pareigas, prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas (Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalis). Išrinkto Respublikos Prezidento priesaikoje atsispindi Konstitucijoje įtvirtintos pagrindinės vertybės, kurias Tauta sieja su Respublikos Prezidento pareigybe; šios vertybės yra neatskiriamos viena nuo kitos, Respublikos Prezidentas, eidamas savo pareigas, negali nukrypti nuo Respublikos Prezidento priesaikoje įtvirtintų Tautai pačių svarbiausių, universalių konstitucinių vertybių. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad nuo priesaikos davimo Respublikos Prezidentui atsiranda pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja Tautai duota priesaika, kad priesaikos sulaužymas yra vienas iš Konstitucijoje nustatytų pagrindų, kuriam esant Respublikos Prezidentas gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Nurodytame nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.
  3. Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų. Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, atsižvelgiant į Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos Respublikos Prezidento priesaikos turinį, reiškia, kad Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, turi vadovautis tik Konstitucija ir įstatymais, negali jų pažeisti, kad Respublikos Prezidentas turi veikti vadovaudamasis tik Tautos ir valstybės interesais, kad Respublikos Prezidentas negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su Tautos ir valstybės interesais, su viešaisiais interesais, kad Respublikos Prezidentas negali asmeninių ar grupinių interesų iškelti aukščiau visuomenės ir valstybės interesų, negali veikti taip, kad būtų diskredituota valstybės valdžia.

Pabrėžtina, kad Konstitucijoje įtvirtinta galimybė apkaltos proceso tvarka pašalinti Respublikos Prezidentą iš užimamų pareigų yra Respublikos Prezidento veiklos viešos demokratinės kontrolės forma, Respublikos Prezidento konstitucinės atsakomybės Tautai būdas, viena iš demokratinės pilietinės visuomenės savisaugos nuo Respublikos Prezidento piktnaudžiavimo jam nustatytais įgaliojimais priemonių. Pagal Konstitucijos 74 straipsnį Respublikos Prezidentui apkaltos procesą galima pradėti tik už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą arba paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas; Respublikos Prezidentą iš pareigų gali pašalinti tik Seimas, tai atliekama Seimo statuto nustatyta tvarka; Respublikos Prezidentas pašalinamas iš pareigų tik tuo atveju, jeigu už tai balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

III

  1. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Minėta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį vienas iš valstybės pareigūnų, kuris gali būti pašalintas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, yra Respublikos Prezidentas.

Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.

  1. Atskleidžiant Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 107 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo turinį būtina atsižvelgti į Konstitucijos 74 straipsnio nuostatas, į Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, į konstitucinius valdžių padalijimo ir teisinės valstybės principus.
  2. Minėta, kad Konstitucija yra vientisas aktas, kad visos Konstitucijos nuostatos yra susijusios, sudaro darnią visumą ir kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti neatsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas. Aiškinant Konstituciją negali būti taikomas vien lingvistinis aiškinimo metodas, būtina naudoti sisteminį, loginį, teleologinį, kitus teisės aiškinimo metodus.
  3. Minėta ir tai, kad pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai; Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas.

Aiškinant nurodytas Konstitucijos nuostatas vien lingvistiškai, atsietai nuo kitų Konstitucijos nuostatų, įtvirtinančių apkaltos institutą, Seimo bei Konstitucinio Teismo įgaliojimus apkaltos procese, būtų galima teigti, esą Konstitucijoje yra nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, o galutinį sprendimą, ar Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, priima Seimas.

Tačiau toks nurodytų Konstitucijos nuostatų aiškinimas būtų konstituciškai nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas valstybės valdžių padalijimo principas inter alia reiškia, kad, Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti, kad tokie įgaliojimai negali būti pakeisti ar apriboti įstatymu.

Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytos išvados pateikimas – vienas iš klausimų, kurie Konstitucijoje yra priskirti tik Konstitucinio Teismo kompetencijai. Taigi pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo išvada, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmai prieštarauja Konstitucijai, yra galutinė ir neskundžiama.

  1. Minėta, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį, remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia Seimas. Vertinant Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir 107 straipsnio 3 dalies nuostatų santykį, negalima neatsižvelgti į Konstitucijos 74 straipsnio nuostatas, pagal kurias Respublikos Prezidentą, šiurkščiai pažeidusį Konstituciją arba sulaužiusį priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3/5 visų narių balsų dauguma gali pašalinti iš užimamų pareigų.
  2. Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimas Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nurodytus klausimus galutinai sprendžia remdamasis Konstitucinio Teismo išvada, reiškia, kad tuo atveju, kai apkaltos procesas Respublikos Prezidentui pradedamas dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, Seimas turi pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Minėta, kad Respublikos Prezidento priesaikos sulaužymas kartu yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, o šiurkštus Konstitucijos pažeidimas kartu yra ir priesaikos sulaužymas.

Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami, reiškia ir tai, kad Seimas, spręsdamas, ar pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų, negali paneigti, negali pakeisti, negali kvestionuoti Konstitucinio Teismo išvados, kad konkretūs Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja (arba neprieštarauja) Konstitucijai. Tokie Seimo įgaliojimai Konstitucijoje nenumatyti. Konstitucinio Teismo išvada, kad Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja (arba neprieštarauja) Konstitucijai, susaisto Seimą tuo atžvilgiu, kad pagal Konstituciją Seimas neturi įgaliojimų spręsti, ar Konstitucinio Teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta – teisinį faktą, kad Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja (arba neprieštarauja) Konstitucijai, nustato tik Konstitucinis Teismas.

Pagal Konstitucijos 74 straipsnį už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą pašalinti Respublikos Prezidentą iš užimamų pareigų apkaltos proceso tvarka gali tik Seimas.

Vadinasi, Konstitucijoje yra nustatytos skirtingos Seimo ir Konstitucinio Teismo funkcijos apkaltos procese ir nustatyti šioms funkcijoms įgyvendinti reikalingi atitinkami įgaliojimai: Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ir pateikia Seimui išvadą (Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punktas), o Seimas, jeigu Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sprendžia, ar pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų (Konstitucijos 74 straipsnis). Taigi Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalyje nustatytus klausimus galutinai sprendžia Seimas, susiejus ją su Konstitucijos 74 straipsnio nuostata, kad tik Seimas sprendžia Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka klausimą, ir su Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama, reiškia, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 3 dalį Seimas turi įgaliojimus spręsti ne tai, ar konkretūs Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, bet tai, ar pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų.

Pažymėtina, jog konstitucine nuostata, kad tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti (teikti išvadą), ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucijoje yra įtvirtinta garantija Respublikos Prezidentui, kad jam nebus nepagrįstai taikoma konstitucinė atsakomybė. Vadinasi, jeigu Konstitucinis Teismas padaro išvadą, kad Respublikos Prezidento veiksmai neprieštarauja Konstitucijai, Seimas negali apkaltos proceso tvarka pašalinti Respublikos Prezidento iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą.

  1. Minėta, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstatavimas, kad Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, reiškia ir tai, kad yra konstatuojama, jog Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją. Tačiau ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas savaime yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.

Pabrėžtina, kad sprendžiant, ar Respublikos Prezidento veiksmai šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kiekvienu atveju būtina įvertinti konkrečių Respublikos Prezidento veiksmų turinį ir jų atlikimo aplinkybes.

  1. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime yra konstatavęs, kad Konstitucija šiurkščiai pažeidžiama visais atvejais, kai Respublikos Prezidentas sulaužo priesaiką.

Respublikos Prezidento veiksmais Konstitucija būtų šiurkščiai pažeista tais atvejais, kai Respublikos Prezidentas nesąžiningai eitų savo pareigas, veiktų vadovaudamasis ne Tautos ir valstybės interesais, bet savo privačiais interesais, atskirų asmenų ar jų grupių interesais, veiktų turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais, sąmoningai nevykdytų Respublikos Prezidentui Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų pareigų.

  1. Minėta, kad pagal Konstituciją tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, taigi ar Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją; Seimui tokie įgaliojimai Konstitucijoje nenumatyti. Seimas, neturėdamas įgaliojimų priimti sprendimo, ar Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją, neturi ir konstitucinių įgaliojimų spręsti, ar Respublikos Prezidentas Konstituciją pažeidė šiurkščiai. Konstitucijos pažeidimo nustatymas – tai teisinio, bet ne politinio vertinimo dalykas, todėl teisės klausimus – Konstitucijos pažeidimo faktą, taigi ir Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo faktą, gali nustatyti tik teisminės valdžios institucija – Konstitucinis Teismas. Aiškinimas, kad Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo faktą esą galėtų nustatyti ir Seimas, būtų konstituciškai visiškai nepagrįstas, nes tai reikštų, kad teisės klausimą, ar Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją, ar Konstitucija pažeista šiurkščiai, galėtų spręsti ne teisminės valdžios institucija – Konstitucinis Teismas, kuris, kaip ir visi kiti teismai, sudaromas tik profesiniu pagrindu, bet Seimas – valstybės valdžios institucija, savo prigimtimi ir esme politinio pobūdžio institucija, kurios sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia, kurios sprendimai grindžiami politiniais susitarimais, įvairiais politiniais kompromisais ir pan. Akivaizdu, kad politinio pobūdžio institucija Seimas negali spręsti, ar Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją, ar Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus, t. y. negali spręsti teisės klausimo. Priešingu atveju Konstitucijos pažeidimo, taip pat ir Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo fakto, konstatavimas galėtų būti grindžiamas politiniais argumentais, o iš politiniais argumentais grindžiamo konstatavimo, kad Konstitucija buvo šiurkščiai pažeista, galėtų kilti Respublikos Prezidento konstitucinė atsakomybė. Konstitucijoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją, ar Konstitucijos pažeidimas yra šiurkštus. Nei Seimui, nei kuriai nors kitai valstybės valdžios institucijai arba kuriam nors valstybės pareigūnui tokie įgaliojimai Konstitucijoje nenumatyti.

Pažymėtina, kad konstitucinis reguliavimas, kai tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Respublikos Prezidentui yra konstitucinė garantija, kad jam negalės būti nepagrįstai taikoma konstitucinė atsakomybė – pašalinimas iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą.

  1. Minėta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį tik Seimas sprendžia, ar pašalinti iš pareigų Respublikos Prezidentą, jeigu jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką arba paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Jeigu apkaltos pagrindas yra šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, Seimas gali Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą spręsti tik gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Respublikos Prezidentui tai yra konstitucinė garantija, kad jam nebus nepagrįstai taikoma konstitucinė atsakomybė.

Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją apkaltos procese Seime sprendžiama ne tai, ar Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ne tai, ar Respublikos Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Pagal Konstituciją tai sprendžia tik Konstitucinis Teismas. Apkaltos procese Seime sprendžiamas tik Respublikos Prezidento konstitucinės atsakomybės klausimas, t. y. sprendžiama tik tai, ar už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų. Respublikos Prezidento pašalinimas iš pareigų yra konstitucinė sankcija už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą. Minėta, kad pagal Konstitucijos 74 straipsnį sprendimą dėl konstitucinės sankcijos taikymo, t. y. dėl Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų, gali priimti tik Seimas.

IV

  1. Pagal Konstitucijos 74 straipsnį apkaltos proceso tvarką nustato Seimo statutas. Konstitucijos 76 straipsnyje yra nustatyta, kad Seimo statutas turi įstatymo galią.
  2. Pažymėtina, kad Seimas, nustatydamas apkaltos proceso tvarką, turi diskreciją, tačiau jis yra saistomas apkaltos konstitucinės sampratos (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas). Todėl Seimo statute nustatyta apkaltos proceso tvarka turi būti tokia, kad būtų užtikrintas teisingas teisinis procesas, kad būtų galima tinkamai ištirti apkaltos bylos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens konstitucinės atsakomybės. Normos, reguliuojančios apkaltą, turi ne tik sudaryti galimybę pašalinti asmenį iš pareigų, bet ir užtikrinti asmens, kurio atžvilgiu vykdoma apkalta, teises.

3. Seimo statutas buvo priimtas 1994 m. vasario 17 d.Seimui 2004 m. vasario 19 d. priimant nutarimą „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ galiojo 1998 m. gruodžio 22 d. redakcijos (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Seimo statutas.

  1. Apkaltos procesą reguliuoja Seimo statuto VIII dalis „Apkaltos procesas“, apimanti Seimo statuto 227–260 straipsnius.

Pabrėžtina, kad Seimo statuto normos, išdėstytos dalyje „Apkaltos procesas“, reguliuoja santykius, susidarančius sprendžiant, ar pašalinti iš pareigų ne tik Respublikos Prezidentą, bet ir kitus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytus asmenis, taip pat santykius, susidarančius taikant konstitucinę atsakomybę ne tik už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą, bet ir paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas. Todėl Seimo statute yra įtvirtinta nuostata, kad „apkaltos procesas Seime susideda iš šių pagrindinių dalių: parengiamosios, tardymo, ginčų, asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamojo žodžio ir balsavimo dėl pateiktų kaltinimų“ (Seimo statuto 247 straipsnis). Dėl to, kad Seimo statute yra nustatytos minėtos apkaltos proceso pagrindinės dalys, negali būti aiškinama, esą Seimo statute nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bet kuriame apkaltos procese turi būti visos nurodytos dalys, neatsižvelgiant į tai, koks yra apkaltos pagrindas.

Minėta, kad pagal Konstituciją tik Konstitucinis Teismas sprendžia, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar šiais veiksmais Konstitucija yra pažeista šiurkščiai. Konstitucijoje nėra numatyti Seimo įgaliojimai paneigti, pakeisti ar kvestionuoti Konstitucinio Teismo išvadą, kad Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja (ar neprieštarauja) Konstitucijai, kad Respublikos Prezidento veiksmais Konstitucija yra pažeista šiurkščiai (ar nešiurkščiai). Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama, todėl akivaizdu, kad Seimo statuto 247 straipsnyje nurodyta apkaltos proceso dalis – tardymas, taip pat 249 straipsnyje išdėstytos tardymą reguliuojančios teisės normos gali būti taikomos tik tuomet, kai apkaltos pagrindas yra ne tai, kad šiurkščiai pažeista Konstitucija ar sulaužyta priesaika, bet kai apkaltos pagrindas yra „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“, ir jeigu asmens, kuriam taikoma apkalta, atžvilgiu dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 86 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas, kol eina savo pareigas, negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, darytina išvada, kad tardymas, kaip apkaltos proceso dalis, galimas tik tuo atveju, jeigu Respublikos Prezidentas yra traukiamas konstitucinėn atsakomybėn esant Konstitucijos 74 straipsnyje nustatytam pagrindui – paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, taip pat kai šiuo pagrindu, t. y. paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, konstitucinėn atsakomybėn yra traukiami kiti Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti subjektai, ir jeigu jų atžvilgiu nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis. Kitoks Seimo statuto 247 ir 249 straipsnių aiškinimas neatitiktų apkaltos proceso konstitucinės sampratos, neatitiktų Konstitucijoje nustatytų Konstitucinio Teismo ir Seimo įgaliojimų apkaltos procese, šių įgaliojimų tarpusavio santykio.

Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad apkaltos konstitucinė samprata suponuoja teisingą teisinį procesą, kuriame prioritetas teikiamas asmens teisių apsaugai. Garantuojant asmens teisių apsaugą būtina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos būtų nešališkos ir nepriklausomos, siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimą priimtų tik teisės pagrindu. Tai įmanoma tik jei procesas yra viešas, šalys turi lygias teises, o teisiniai ginčai, ypač dėl asmens teisių, sprendžiami užtikrinant šiam asmeniui teisę ir galimybę jas ginti. Teisinėje valstybėje asmens teisė ginti savo teises yra nekvestionuojama. Kadangi Seimas, spręsdamas asmens pašalinimo iš pareigų arba jo mandato panaikinimo klausimą, veikia kaip jurisdikcinė institucija, apkaltos procesui taikomi tie patys reikalavimai. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime yra pažymėjęs ir tai, kad sprendžiant konstitucinės arba kitokios teisinės atsakomybės klausimą teisinės valstybės principai realizuojami per asmens, kuriam ši sankcija taikoma, procesines teises ir jų garantijas. Asmens teisių pripažinimas – būtinas teisės viešpatavimo elementas. Vykdant apkaltą Seime turi būti užtikrinta asmens, kurio konstitucinės atsakomybės klausimas sprendžiamas, teisė dalyvauti procese ir gintis. Seimas prieš priimdamas sprendimą turi išklausyti ir kitą šalį (audi alteram partem).

Atsižvelgiant į tai, kad apkaltos proceso metu Seime yra sprendžiama ne tai, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Respublikos Prezidentas Konstituciją pažeidė šiurkščiai, – pagal Konstituciją tai gali spręsti tik Konstitucinis Teismas, – bet tik tai, ar už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų, darytina išvada, kad apkaltos proceso metu Seime tiriami ne įrodymai, pagrindžiantys ar paneigiantys tai, kad Respublikos Prezidentas atliko veiksmus, kuriais šiurkščiai pažeidė Konstituciją, bet tik tokie įrodymai, kuriais pagrindžiama ar paneigiama būtinybė pašalinti Respublikos Prezidentą iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą. Ginčai, numatyti Seimo statuto 250 straipsnyje, taip pat vyksta ne dėl to, ar Respublikos Prezidentas atliko veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius Konstituciją, bet tik dėl to, ar pašalinti (nepašalinti) Respublikos Prezidentą iš pareigų už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, kurį konstatavo Konstitucinis Teismas.

  1. Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad Respublikos Prezidento, kurio konstitucinės atsakomybės klausimas sprendžiamas apkaltos proceso tvarka Seime, teisė dalyvauti procese, pateikti savo paaiškinimus ir gintis neturi būti varžoma. Ši teisė turi būti užtikrinta.

V

  1. Pagal Konstituciją tik Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus spręsti, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Respublikos Prezidentas Konstituciją pažeidė šiurkščiai. Taigi Konstituciniam Teismui nustatyta konstitucinė pareiga ištirti, ar Respublikos Prezidentas atliko konkrečius veiksmus, nurodytus jam pateiktame kaltinime, ir įvertinti, ar šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija pažeista šiurkščiai. Tirdamas, ar Respublikos Prezidento konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija yra pažeista šiurkščiai, Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tiek kartu su paklausimu Konstituciniam Teismui pateiktus įrodymus, tiek visus kitus bylos nagrinėjimo Konstituciniame Teisme metu gautus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad Respublikos Prezidentas atliko paklausime nurodytus konkrečius veiksmus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad šie veiksmai prieštarauja Konstitucijai, kad Konstitucija yra pažeista šiurkščiai.
  2. Seimas kartu su paklausimu Konstituciniam Teismui pateikė Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolus bei garso įrašus, kuriuose užfiksuoti asmenų, kurių pokalbiai telefonu buvo kontroliuojami, pokalbiai, tarp jų ir pokalbiai su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu.

Konstitucinio Teismo posėdyje Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovai kvestionavo galimybę remtis Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolais bei garso įrašais, kuriuose užfiksuoti kitų asmenų pokalbiai telefonu su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu.

Konstitucinis Teismas pažymi, kad jeigu operatyviniai veiksmai buvo vykdomi prieš asmenis, kalbėjusius telefonu su Respublikos Prezidentu, tokių pokalbių telefonu kontrolė nėra operatyviniai veiksmai, vykdomi Respublikos Prezidento atžvilgiu. Tokių pokalbių telefonu teisėtai padaryti įrašai ir techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai gali būti įrodymais sprendžiant, ar konkretūs Respublikos Prezidento veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Šioje byloje Konstituciniam Teismui pateikti įrodymai – Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolai bei garso įrašai, kuriuose užfiksuoti asmenų, kurių pokalbiai telefonu buvo teisėtai kontroliuojami, pokalbiai, tarp jų ir pokalbiai su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu; šioje byloje šie įrodymai bus tiriami ir vertinami.

VI

Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikus Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą prieštarauja Konstitucijai, pateikimo.

  1. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikus Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą prieštarauja Konstitucijai.
  2. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvadoje „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“, Konstituciniame Teisme gautoje kartu su pareiškėjo paklausimu – Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarimu „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“, remiamasi faktinėmis aplinkybėmis, nurodytomis Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvada „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“, 1.6–1.7 punktai, p. 54–58).
  3. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigiama, kad sprendimas Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka suteikti Jurijui Borisovui buvo priimtas vadovaujantis Konstitucija ir įstatymais, atsižvelgiant į Pilietybės reikalų komisijos vienbalsiai priimtas rekomendacijas ir ankstesnių Respublikos Prezidentų per dešimtmetį suformuotą pilietybės suteikimo išimties tvarka praktiką. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas taip pat paaiškino, kad jis, naudodamasis Respublikos Prezidentui suteikta diskrecijos teise, siekė išlaikyti žmogaus ir valstybės interesų pusiausvyrą. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pabrėžė, kad Pilietybės reikalų komisijos sudėtis, ilgametė patirtis, kompetencija bei vienbalsiai priimtas siūlymas suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę Jurijui Borisovui pagrįstai leido manyti, kad nėra teisės aktuose numatytų aplinkybių, dėl kurių pilietybė Jurijui Borisovui negalėtų būti suteikta (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/23-202, Respublikos Prezidento R. Pakso 2004 m. vasario 10 d. rašytiniai paaiškinimai, p. 40).

Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d. paaiškinimuose Konstituciniam Teismui nepateikiama jokių paaiškinimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo Jurijui Borisovui.

Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovai Konstitucinio Teismo posėdyje teigė, kad Specialioji tyrimo komisija apskritai netyrė aplinkybių, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso konkretūs veiksmai suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę Jurijui Borisovui prieštarauja Konstitucijai, o pasirėmė Konstitucinio Teismo konstatuotomis aplinkybėmis, nustatytomis nagrinėjant bylą Nr. 40/03 dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ atitikties Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymui. Tuo tarpu, pasak Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovų, Konstitucinis Teismas byloje Nr. 40/03 netyrė, ar Respublikos Prezidento veiksmai suteikiant Lietuvos Respublikos pilietybę Jurijui Borisovui prieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą jie padarė remdamiesi Konstitucinio Teismo teisėjų 2004 m. kovo 1 d. pažyma, kurioje konstatuota, kad Seimo paklausime keliamas klausimas Konstituciniame Teisme nebuvo tirtas. Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovų nuomone, teisena šioje bylos dalyje nutrauktina.

  1. Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“. Šiuo nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 82 straipsnio 1 dalies nuostatai „išrinktas Respublikos Prezidentas <...> prisiekia <...> būti visiems lygiai teisingas“, 84 straipsnio 21 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai.

Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad „nei iš Konstitucijos, nei iš Pilietybės įstatymo, nei iš kitų įstatymų neišplaukia, kad Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti įgyjama už kam nors suteiktą finansinę, materialią ar kitokią paramą, taigi nusiperkama“, kad „Respublikos Prezidento R. Pakso sprendimą suteikti J. Borisov'ui išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę lėmė ne kokie nors J. Borisov'o nuopelnai Lietuvos valstybei, bet būtent itin svari finansinė ir kitokia parama, jo suteikta R. Paksui 2002 m. Respublikos Prezidento rinkimuose. Taigi Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka J. Borisov'ui buvo ne kas kita, kaip Respublikos Prezidento R. Pakso atsilyginimas J. Borisov'ui už minėtą paramą“, kad „Respublikos Prezidentas R. Paksas, išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, kuriuo suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui, vadovavosi ne Lietuvos Respublikos Konstitucija, ne įstatymais, ne Tautos ir valstybės interesais, bet asmeniniais interesais“, kad „suteikdamas išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybę J. Borisov'ui šį asmenį, kaip asmenį, siekiantį įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, traktavo išskirtinai ir sąmoningai nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas“.

  1. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovų nurodytos Konstitucinio Teismo teisėjų 2004 m. kovo 1 d. pažymos, kurioje inter alia konstatuota, kad pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo paklausime keliamas klausimas nebuvo tirtas Konstituciniame Teisme, vertinimas, esą ji rodanti, kad Konstitucinis Teismas netyrė Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimu išimties tvarka Jurijui Borisovui, yra teisiškai visiškai nepagrįstas, nes nurodyta pažyma yra Konstitucinio Teismo procesinis dokumentas, informuojantis tik apie atliktą išankstinį tyrimą ir kitus parengiamuosius veiksmus ir būtinas sprendžiant, ar priimti Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytą paklausimą; minėta pažyma reiškia tik tai, kad yra konstatuota, jog nėra Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnyje nustatytų pagrindų atsisakyti nagrinėti paklausimą dėl išvados, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, teikimo, taip pat jog nėra Konstitucinio Teismo įstatymo 81 straipsnyje nustatytų pagrindų grąžinti paklausimą pareiškėjui.
  2. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinio Teismo byloje Nr. 40/03, vadovaujantis Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalimi ir 105 straipsnio 2 dalies 1 punktu, buvo sprendžiamas Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Konstitucijai ir Pilietybės įstatymui klausimas, o ne teikiama Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta išvada, ar valstybės pareigūno, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas (ar jo dalis) pripažįstamas prieštaraujančiu ar neprieštaraujančiu Konstitucijai, ir Konstitucinio Teismo išvada savo prigimtimi ir paskirtimi yra skirtingi teisės aktai.

Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, kad „jeigu Konstitucijoje ar įstatymuose yra numatyti atitinkami reikalavimai, kurių turi būti laikomasi (kurie turi būti įvykdyti) leidžiant atitinkamą Respublikos Prezidento aktą, Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Respublikos Prezidento aktas neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams, turi tirti ir tai, ar tokių reikalavimų buvo laikomasi (ar jie buvo įvykdyti), nes nenustačius šių faktinių aplinkybių būtų neįmanoma ištirti ir Respublikos Prezidento akto atitikties Konstitucijai ir įstatymams“.

Konstitucinio Teismo byloje Nr. 40/03 buvo nustatytos ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime nurodytos faktinės aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekretas Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama Jurij Borisov, gim. 1956 m. gegužės 17 d. Rusijoje, gyv. Lietuvoje, buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 82 straipsnio 1 dalies nuostatai „išrinktas Respublikos Prezidentas <...> prisiekia <...> būti visiems lygiai teisingas“, 84 straipsnio 21 punktui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai.

  1. Pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, jie yra visiems privalomi, o pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 34 straipsnio 7 dalį faktai, Konstitucinio Teismo nutarimu nustatyti vienoje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas bylas.

Konstitucinio Teismo byloje Nr. 40/03 nustatytos faktinės aplinkybės yra res iudicata. Šios faktinės aplinkybės nebenustatinėjamos ir nebeįrodinėjamos kitose bylose. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“ ta apimtimi, kuria nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikiama Jurij Borisov, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 16 straipsnio 1 daliai“ turi prejudicinę galią.

  1. Minėta, jog Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime konstatavo, kad Respublikos Prezidentas, išleisdamas 2003 m. balandžio 11 d. dekretą Nr. 40 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka“, sąmoningai nepaisė Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, taip pat Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad Respublikos Prezidentas turi būti visiems lygiai teisingas. Tai konstatavus taip pat konstatuotina, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 suteikdamas Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka Jurijui Borisovui už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, sulaužė Tautai duotą priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
  2. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikus Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už pastarojo suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.

VII

Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja Konstitucijai, pateikimo.

  1. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja Konstitucijai.
  2. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvadoje „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“, Konstituciniame Teisme gautoje kartu su pareiškėjo paklausimu – Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarimu „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“, nurodoma, kad Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius M. Laurinkus 2003 m. kovo 16 d. Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui įteikė Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu su A. Zatonskaja ir A. Potninu, Rusijos Federacijos kompanijos „Almax“ darbuotojais, suvestines ir garso įrašus. Suvestinės buvo pažymėtos slaptumo žyma „Slaptai“. M. Laurinkus Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą informavo, kad Valstybės saugumo departamentas atlieka tyrimą Jurijaus Borisovo vadovaujamos bendrovės „Avia Baltika“ atžvilgiu. Iš M. Laurinkaus Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateiktų pokalbių telefonu suvestinių buvo aišku, kad Jurijaus Borisovo pokalbiai telefonu yra kontroliuojami. M. Laurinkus 2003 m. kovo 17 d. vėl susitiko su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu ir jį supažindino su Jurijaus Borisovo ir A. Drakšo, UAB „Restako“ direktoriaus, pokalbio telefonu, įvykusio 2003 m. kovo 16 d., santrauka. Seimo manymu, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, 2003 m. kovo 17 d. susitikęs su Jurijumi Borisovu, sąmoningai leido šiam suprasti, kad yra vykdoma jo pokalbių telefonu kontrolė, kad teisėsaugos institucijos dėl jo atlieka tyrimą; šiais veiksmais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme įtvirtintą valstybės paslapčių apsaugos principą, sulaužė duotą priesaiką ir pažeidė Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį bei 82 straipsnio 1 dalį (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvada „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“, 2.3, 2.4 punktai, p. 59–61).
  3. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigiama, kad jis, būdamas Respublikos Prezidentu, neatskleidė jokios informacijos, sudarančios valstybės paslaptį, ir nesudarė prielaidų ja naudotis tretiesiems asmenims. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas taip pat nurodė, jog Jurijus Borisovas tai, kad prieš jį vykdomi operatyviniai veiksmai, žinojo nuo 1998 m.

Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d. paaiškinimuose Konstituciniam Teismui teigiama, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, vykdydamas savo įgaliojimus, neatliko tokio veiksmo ar neveikimo, kuriuo būtų realizuotas „sąmoningas leidimas suprasti“.

Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovas advokatas G. Baublys Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jokiais veiksmais ir jokiais būdais nedavė pagrindo Jurijui Borisovui suprasti, kad yra atliekama jo pokalbių telefonu kontrolė.

  1. Byloje nustatyta:

4.1. A. Drakšas, UAB „Restako“ direktorius ir artimas Respublikos Prezidento Rolando Pakso draugas, 2003 m. kovo 16 d. 15 val. 12 min. paskambino telefonu Jurijui Borisovui ir pasakė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jam minėjo turįs susitikti su Jurijumi Borisovu. Jurijus Borisovas A. Drakšui patvirtino, kad jie su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu planuoja susitikti tą dieną, t. y. 2003 m. kovo 16 d. A. Drakšas pasiūlė nurodytą susitikimą atidėti vienai ar dviem dienoms (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03-19-1029/03, p. 167, telefoninis pokalbis Nr. 1 (rusų kalba), p. 167–172, vertimas į lietuvių kalbą, p. 56–60).

4.2. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. kovo 16 d. apie 16 val. paskambino Jurijui Borisovui ir pasakė radęs praleistą Jurijaus Borisovo skambutį. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakė, kad jis yra prie jūros, ir paprašė planuotą jų susitikimą atidėti rytdienai. Jurijus Borisovas Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pareiškė: „Rolandai, jūs vėl darote klaidą“. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė, kad viską išspręs rytoj, kad rytoj bus rimtas jų pokalbis. Jurijus Borisovas pasakė: „Rolandai, tau vis tiek reikės priimti sprendimą“; po to Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas nutraukė pokalbį. Jurijus Borisovas bandė dar kartą paskambinti Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, tačiau šis neatsiliepė (liudytojo M. Pabedinsko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. vasario 6 d. protokolas, Konstituciniame Teisme gautas 2004 m. kovo 12 d., reg. Nr. 13B-84).

4.3. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 16 d. 17 val. 55 min. paskambino A. Drakšui ir pranešė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas susitikimą su Jurijumi Borisovu atidėjo iki 2003 m. kovo 17 d. 19 val. ir kad susitikimas įvyksiąs pas Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą. Jurijus Borisovas taip pat A. Drakšui pasakė, kad jis „paklojo“ Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui milijonus, o šis yra pažadėjęs, Jurijui Borisovui prisiekęs, kad 2003 m. kovo 17 d. paskirs Jurijų Borisovą Respublikos Prezidento patarėju, todėl, jeigu Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. kovo 17 d. to nepadarys, Jurijus Borisovas privalės 2003 m. kovo 17 d. arba vėliausiai kovo 18 d. pradėti veikti, kad susigrąžintų savo pinigus. Jurijus Borisovas A. Drakšui pareiškė, kad jeigu Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakys bent vieną žodį, esą jis Jurijaus Borisovo nepažįsta, esą Jurijus Borisovas jam tik pinigų davė, tai Respublikos Prezidento Rolando Pakso karjerai bus „galas“, ir kad jeigu Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas rytoj, t. y. 2003 m. kovo 17 d., padarys „kažkokią kvailystę“, tai jam, kaip Respublikos Prezidentui, bus „viskas“, „mirtis“. Jurijus Borisovas susitarė su A. Drakšu susitikti 2003 m. kovo 17 d. 9 val. (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03-19-1029/03, p. 167, telefoninis pokalbis Nr. 2 (rusų kalba), p. 172–180, vertimas į lietuvių kalbą, p. 60–67).

4.4. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 16 d. 18 val. 12 min. paskambino V. Sirvydžiui, jam talkinusiam teisininkui. V. Sirvydis Jurijui Borisovui pranešė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ką tik duodamas interviu televizijai pareiškė, kad Respublikos Prezidento patarėjų sąraše Jurijaus Borisovo nėra, kad Jurijus Borisovas nėra Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėjas. Jurijus Borisovas pasakė, kad tai reiškia, jog Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jį išdavė, ir V. Sirvydžiui pareiškė, kad jeigu 2003 m. kovo 17 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas neįvykdys bent vieno pažado, Jurijus Borisovas pradės susigrąžinti savo pinigus. Jurijus Borisovas taip pat pareiškė galįs atskleisti viską, jis turįs įrašus kasetėje. Jurijus Borisovas pasakė, kad jis turi rytoj pat paviešinti informaciją apie Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas – tai jau ne Respublikos Prezidentas, o „lavonas“, kad reikia imtis veiksmų ir pašalinti iš pareigų Dalią Kutraitę-Giedraitienę. Jurijus Borisovas taip pat pasakė, kad rytoj, t. y. 2003 m. kovo 17 d., vakare jis susitiks su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/20/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2004 m. sausio 14 d. protokolas Nr. 03-19-46/04, p. 337, telefoninis pokalbis Nr. 2 (rusų kalba), p. 340–349, vertimas – Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, p. 107–115).

4.5. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 16 d. 18 val. 15 min. paskambino A. Drakšui ir jam perpasakojo iš V. Sirvydžio gautą informaciją, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas duodamas interviu televizijai pareiškęs, jog Jurijus Borisovas nėra ir nebus jo patarėju. Jurijus Borisovas A. Drakšui taip pat pasakė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jį išdavęs, taip pat kad jis (Jurijus Borisovas) Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui yra pasakęs, kad jeigu pirmadienį nebus įvykdytas bent vienas pažadas, Jurijus Borisovas galįs rytoj viską atskleisti, kad jis pradedąs susigrąžinti savo pinigus, kad tarp Jurijaus Borisovo ir Respublikos Prezidento Rolando Pakso yra sutartis su Rolando Pakso parašu ir kad Jurijus Borisovas galįs tą sutartį parodyti A. Drakšui. Jurijus Borisovas A. Drakšui pareiškė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas – jau nebe Respublikos Prezidentas, o „lavonas“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 2 d. protokolas Nr. 03-19-999/03, p. 126, telefoninis pokalbis Nr. 1 (rusų kalba), p. 126–128, vertimas į lietuvių kalbą, p. 18–20).

4.6. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 16 d. 19 val. 01 min. paskambino V. Sirvydžiui ir pasakė esąs susijaudinęs dėl to, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas duodamas interviu televizijai pareiškė, jog Jurijus Borisovas nebus paskirtas Respublikos Prezidento patarėju (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/20/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2004 m. sausio 14 d. protokolas Nr. 03-19-46/04, p. 337, telefoninis pokalbis Nr. 3 (rusų kalba), p. 349–352, vertimas į lietuvių kalbą, ten pat, b. 16.77/18/ITT-202, p. 115–118).

4.7. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 16 d. 19 val. 09 min. paskambino A. Zatonskajai. Jis jai pranešė apie Respublikos Prezidento Rolando Pakso interviu televizijai ir pasakė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas buvo pažadėjęs 2003 m. kovo 17 d. paskirti Jurijų Borisovą savo patarėju, bet jį išdavęs. Jurijus Borisovas A. Zatonskajai taip pat pasakė, kad jis kalbėjęs su A. Drakšu ir visus užrašus, kuriuos buvo davęs Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, dabar paimsiąs iš kompiuterio ir 2003 m. kovo 17 d. ryte parodysiąs A. Drakšui (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 8 (rusų kalba), p. 156–165, vertimas į lietuvių kalbą, p. 46–55).

4.8. M. Laurinkus 2003 m. kovo 16 d. vakare nuvyko pas Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą į namus. M. Laurinkus atvežė penkių Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu su A. Zatonskaja ir A. Potninu suvestines, taip pat šių pokalbių garso įrašus ir techninę aparatūrą jiems išklausyti. Visos pokalbių suvestinės buvo pažymėtos slaptumo žyma „Slaptai“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo M. Laurinkaus apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas, p. 112–114; liudytojo M. Pabedinsko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. vasario 6 d. protokolas, Konstituciniame Teisme gautas 2004 m. kovo 12 d., reg. Nr. 13B-84).

  1. Laurinkus Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui įteikė šių telefoninių pokalbių suvestines ir garso įrašus (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, Valstybės saugumo departamento 2003 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. (03)-18-414-766 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vyriausiajam prokurorui A. Kliunkai, p. 115):

1) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 1 d. 8 val. 17 min. pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas tarėsi su A. Zatonskaja dėl 2003 m. kovo 3 d. numatomo Jurijaus Borisovo vizito į Maskvą, pas A. Zatonskają (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 3 (rusų kalba), p. 139–141, vertimas į lietuvių kalbą, p. 30–31);

2) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 4 d. 10 val. 43 min. pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas A. Zatonskajai pranešė, kad prieš pusvalandį jam skambino labai susijaudinęs Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ir pasiūlė „netempti“ iki šeštadienio, geriau anksčiau, trečiadienį. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas Jurijui Borisovui taip pat pasakęs: „Viskas gerai, nesijaudink, viską išspręsim“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 4 (rusų kalba), p. 141–142, vertimas į lietuvių kalbą, p. 32);

3) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 5 d. 10 val. 17 min. pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas A. Zatonskajai patarė, kaip šiai atsakinėti į Lietuvos žurnalistų klausimus. Jurijus Borisovas A. Zatonskajai taip pat pranešė, kad vakar, t. y. 2003 m. kovo 4 d., jis lankėsi Prezidentūroje, o šiandien, t. y. 2003 m. kovo 5 d., susitiks su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu, „bet ne ten, o pas jį dabar. Nes dabar jis aiškiai bijo važiuoti pas mane“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 5 (rusų kalba), p. 142–149, vertimas į lietuvių kalbą, p. 33–39);

4) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 5 d. 10 val. 51 min. pokalbio su A. Potninu ir A. Zatonskaja. Per šį pokalbį buvo kalbama apie tai, kaip būtų galima sukompromituoti Dalią Kutraitę-Giedraitienę, sumažinti jos įtaką Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, taip pat kaip būtų galima išlaikyti ir sustiprinti Jurijaus Borisovo įtaką Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui. Jurijus Borisovas taip pat sakė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas „vėl išsigando – susitarėme susitikti pas mane, o dabar skambina <...>, sako, pas mane <...>; reiškia, septintą susitinkam, o aštuonios trisdešimt eisim tenisą pažaisti. Aš sakau, tu manai, kad mes per pusantros valandos išspręsim visus klausimus?“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 6 (rusų kalba), p. 149–152, vertimas į lietuvių kalbą, p. 39–42);

5) Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 8 d. 10 val. 44 min. pokalbio su A. Zatonskaja. Per šį pokalbį Jurijus Borisovas susitarė su A. Zatonskaja dėl susitikimo pas ją 2003 m. kovo 11 d. Taip pat buvo kalbama apie tai, kaip būtų galima sukompromituoti Dalią Kutraitę-Giedraitienę ir padidinti Jurijaus Borisovo įtaką Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui. Jurijus Borisovas pasakė: „Jeigu jis dabar pasakys – Jura, žinai <...>, palauk truputį, ten dar mėnesiuką <...>, pasakysiu – eik tu velniop“. Jurijus Borisovas A. Zatonskajai taip pat pasakė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas „paprašė atidėti savaitei. Gerai – daviau savaitę“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 12 d. protokolas Nr. 03-19-1028/03, p. 131, telefoninis pokalbis Nr. 7 (rusų kalba), p. 152–156, vertimas į lietuvių kalbą, p. 42–46).

Per Respublikos Prezidento Rolando Pakso ir M. Laurinkaus susitikimą 2003 m. kovo 16 d. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas perskaitė jam pateiktų pokalbių telefonu suvestines (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo Respublikos Prezidento R. Pakso apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2003 m. lapkričio 17 d. protokolas, p. 71–93). Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas suvestinių turinio M. Laurinkui nekomentavo, o garso įrašų neklausė. M. Laurinkus Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą žodžiu informavo, kad Valstybės saugumo departamentas atlieka operatyvinį tyrimą Jurijaus Borisovo vadovaujamos UAB aviacijos kompanijos „Avia Baltika“ atžvilgiu. M. Laurinkus Respublikos Prezidento Rolando Pakso prašymu jam paliko minėtų Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu su A. Zatonskaja ir A. Potninu suvestines, iš kurių buvo matyti, kad Jurijaus Borisovo pokalbiai telefonu kontroliuojami. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasiūlė M. Laurinkui susitikti 2003 m. kovo 17 d. (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo M. Laurinkaus apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas, p. 112–114).

Respublikos Prezidento Rolando Pakso teigimu, M. Laurinkus 2003 m. pavasarį lankėsi jo namuose ir pateikė jam kelių Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu su A. Zatonskaja ir A. Drakšu įrašus bei išklotines; jas Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas perskaitė (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo Respublikos Prezidento R. Pakso apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2003 m. lapkričio 17 d. protokolas, p. 71–93).

4.9. A. Zatonskaja 2003 m. kovo 17 d. 8 val. 08 min. paskambino Jurijui Borisovui. Ji pasakė, kad sugalvojo „keletą teisingų žodžių“ ir norėtų paskambinti Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui tiesiogiai. Jurijus Borisovas pranešė A. Zatonskajai Respublikos Prezidento Rolando Pakso mobiliojo telefono numerį. A. Zatonskaja pasakė: „Pamėginsiu, na, jeigu ten kas nors ne taip, tuomet aš per jus, kad būtų lengviau prisiskambinti“. Jurijus Borisovas atsakė: „<...> jeigu jūs norite pasikalbėti su juo, tai aš septintą valandą būsiu pas jį, aš galiu jums susukti“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 17 d. protokolas Nr. 03-19-1050/03, p. 181, telefoninis pokalbis Nr. 1 (rusų kalba), p. 181–183, vertimas į lietuvių kalbą, p. 68–69).

4.10. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 17 d. 11 val. 50 min. paskambino Remigijui Ačui, tuometiniam Respublikos Prezidento patarėjui nacionalinio saugumo klausimais. Pašnekovai susitarė susitikti tą dieną 14 val. 30 min. Remigijaus Ačo bute Vilniuje; Remigijus Ačas žadėjo Jurijui Borisovui viską paaiškinti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 2 d. protokolas Nr. 03-19-999/03, p. 126, telefoninis pokalbis Nr. 2 (rusų kalba), p. 128–129, vertimas į lietuvių kalbą, p. 20–21).

4.11. A. Zatonskaja 2003 m. kovo 17 d. 11 val. 55 min. paskambino Jurijui Borisovui. Jurijus Borisovas ją informavo, kad kalbėjo su A. Drakšu, davė jam paskaityti dokumentus ir pasakė jam apie „Almax“ lentelę ir apie tai, kad yra dar dvidešimt lapų, taip pat apie tai, kad A. Drakšui sutarties Jurijus Borisovas nerodysiąs. A. Zatonskaja paklausė, ar Jurijus Borisovas parodė A. Drakšui paskutinę Jurijaus Borisovo sudarytą lentelę (susitarimą). Jurijus Borisovas atsakė, kad A. Drakšui lentelės nerodė, tačiau jam pasakė, kad tarp Jurijaus Borisovo ir Respublikos Prezidento Rolando Pakso yra susitarimas; pasak Jurijaus Borisovo, apie šio susitarimo turinį A. Drakšui jis pasakęs nedaug – nurodęs tik bendrą pinigų sumą, kuri yra didelė („tokių pinigų nėra ir nebus“). Jurijus Borisovas A. Zatonskajai taip pat pasakė, kad A. Drakšas suprantąs, jog susitarimo reikia laikytis, sutartį reikia vykdyti. Jurijus Borisovas taip pat teigė, kad visi galvoja, jog Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas vakare paprašysiąs Jurijaus Borisovo atleidimo ir kad šis pakentėtų, palauktų. Dar Jurijus Borisovas A. Zatonskajai pasakė, kad šiandien A. Drakšas susitiks su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu. Jurijus Borisovas kalbėjo: „Aš pasakiau Algiui <...>, aš parduosiu visą šitą medžiagą žvalgybai <...> priešiškai“. Jurijus Borisovas A. Zatonskajai taip pat pasakė, kad šiandien susitiks su Remigijumi Aču, kuris jį pakvietė pasikalbėti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 2 d. protokolas Nr. 03-19-998/03, p. 121, telefoninis pokalbis Nr. 1 (rusų kalba), p. 121–125, vertimas į lietuvių kalbą, p. 12–17).

4.12. M. Laurinkus 2003 m. kovo 17 d. apie 12 val. Prezidentūroje susitiko su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per šį susitikimą atidavė M. Laurinkui išvakarėse šio jam paliktas pokalbių telefonu suvestines, tačiau šia tema nekalbėjo. M. Laurinkus Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą informavo apie dar du pokalbius telefonu, vienas jų – Jurijaus Borisovo ir A. Drakšo 2003 m. kovo 16 d. pokalbis, įvykęs 18 val. 15 min., per kurį Jurijus Borisovas A. Drakšui sakė, kad rytoj paviešinsiąs Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą kompromituojančią informaciją, taip pat Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą vadino „politiniu lavonu“, „išdaviku“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo M. Laurinkaus apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas, p. 112–114; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo M. Laurinkaus 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 39–40).

4.13. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 17 d. 13 val. 12 min. paskambino A. Drakšui ir pranešė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsiuntė su juo pasikalbėti žmogų, kuris Jurijui Borisovui grasino ir sakė: „Tu sėdėk ramiai, štai turėsi stogą <...>, o jei ne, tai <...>“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. lapkričio 2 d. protokolas Nr. 03-19-999/03, p. 126, telefoninis pokalbis Nr. 3 (rusų kalba), p. 129–130, vertimas į lietuvių kalbą, p. 21–22).

4.14. V. Sirvydis 2003 m. kovo 17 d. 17 val. 02 min. paskambino Jurijui Borisovui. Jurijus Borisovas V. Sirvydžiui pasakė, kad su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu susitiks šiandien ir kad šiandien sužinos, ar visi jo pokalbiai telefonu įrašinėjami (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. gruodžio 2 d. protokolas Nr. 03-19-1111/03, p. 209, telefoninis pokalbis Nr. 1 (rusų kalba), p. 209–210, vertimas į lietuvių kalbą, p. 54–55).

4.15. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. kovo 17 d. darbą Prezidentūroje baigė ir iš Prezidentūros išvyko 19 val. 30 min. (Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2004 m. kovo 23 d. raštas Nr. (20/1.15)-7S-356, Konstituciniame Teisme gautas 2004 m. kovo 23 d., reg. Nr. 13B-97).

4.16. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 17 d. vakare susitiko su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, įtariamojo J. Borisovo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 1 d. protokolas, p. 41–47; ten pat, b. 8.39/04-202, liudytojo J. Borisovo 2004 m. sausio 14 d. parodymai, p. 154–155, 165).

Jurijus Borisovas, 2003 m. lapkričio 3 d. apklausiamas Generalinėje prokuratūroje, parodė, kad per susitikimą su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu jis suprato, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas gavo iš Valstybės saugumo departamento Jurijaus Borisovo pokalbių įrašus. Jurijus Borisovas parodė: „Praėjus keletui dienų po mano pokalbio su A. Drakšu, mane pasikvietė R. Paksas ir mes apie tai kalbėjomės. Aš supratau, kad jis gavo iš Valstybės saugumo departamento mano pokalbių įrašus. Mes su R. Paksu draugiškai pasikalbėjome, aš pasakiau jam, kad buvau neteisus, pasikarščiavau, ir tuom visos problemos buvo išspręstos, nesusipratimų neliko“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, įtariamojo J. Borisovo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. lapkričio 3 d. protokolas, p. 237–240).

Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas neneigia, kad 2003 m. kovo 17 d. buvo susitikęs su Jurijumi Borisovu (Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovo advokato G. Baublio paaiškinimai Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 24 d. posėdyje). Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, 2003 m. lapkričio 17 d. atsakydamas į ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimą, ar Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas perskaitęs M. Laurinkaus jam pateiktų pokalbių telefonu išklotines, atsakė: „Be abejo. Neigiamai vertinu išklotines, sureagavau paprastai, emocinį pradą nustūmiau į šoną. Aš kalbėjau su J. Borisovu ir emocijas nustūmėm į šalį“. Į ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimą, ar Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas apie M. Laurinkaus jam pateiktų pokalbių telefonu išklotinių turinį kalbėjęs su A. Drakšu, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė: „Neatsimenu, mes daug apie ką kalbėjomės“. Į ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimą, ar Jurijus Borisovas komentavęs savo pokalbį su A. Zatonskaja, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė manąs, kad tai buvęs emocinis pasikarščiavimas, kad nei jis, nei Jurijus Borisovas tam reikšmės neteikę (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo Respublikos Prezidento R. Pakso apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo teisėjo, 2003 m. lapkričio 17 d. protokolas, p. 71–93).

4.17. Jurijus Borisovas 2003 m. kovo 18 d. 11 val. 50 min. paskambino A. Zatonskajai. Jurijus Borisovas kalbėjo: „Visi mūsų pokalbiai įrašinėjami ir šitas taip pat, suprantate? Va, ir visi jie interpretuojami, taip sakant, apverčiami aukštyn kojom. <...> Viskas, taip sakant, taip? Kad mes su jumis pagrindiniai priešai, todėl kad, taip sakant, ant jo stalo dedamos tik ištraukos, taip sakant. Žinote, tos, kurios naudingos, taip sakant, žinote, kam tai naudinga“; „Visi mūsų pokalbiai, visos štai mano emocijos, visas šitas antplūdis, apie kurį aš neturėjau daugiau su kuo pasikalbėti, kaip tik su jumis, taip sakant, visa tai įrašyta, išimta, taip sakant, frazė, na viskas“; „<...> o dabar, taip sakant, interpretuojamas tas pokalbis, kai mes su jumis kalbėjome, reiškia, tegul Dalia ten aiškinasi... išpuolis prieš Dalią“. Jurijus Borisovas kalbėjo ir apie tai, kad jis, supratęs, jog Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas gali nuo jo nusisukti, nuėjo į ambasadą ir spėjo „gauti Rusijos pilietybę“, taip pat kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pažadėjo Jurijui Borisovui palikti Lietuvos Respublikos pilietybę „lyg už mano nuopelnus Lietuvai, ne tik už tai, kad aš padėjau jam per rinkimus“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/18/ITT-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. gruodžio 2 d. protokolas Nr. 03-19-1113/03, p. 211, telefoninis pokalbis Nr. 1 (rusų kalba), p. 211–219, vertimas į lietuvių kalbą, p. 92–99).

4.18. Jurijus Borisovas, 2003 m. gruodžio 1 d. apklausiamas Generalinėje prokuratūroje, į klausimą, ar Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas yra jam sakęs, kad jo pokalbių telefonu klausomasi, atsakė: „Klausimas yra nekorektiškas, jis liečia Respublikos Prezidentą, aš į jį neatsakysiu. Manau, kad iš mano ankstesnių dviejų atsakymų jūs supratote, kad aš žinau, jog manęs klausomasi labai seniai <...>“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, įtariamojo J. Borisovo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 1 d. protokolas, p. 41–47).

4.19. V. Sirvydis, 2003 m. gruodžio 4 d. apklausiamas Generalinėje prokuratūroje, į klausimą „Ar J. Borisovas yra sakęs jums, kad jo pakalbių telefonu yra klausomasi?“ atsakė: „J. Borisovas man apie tai yra sakęs keletą kartų, taip pat ir telefonu. Tokių kalbų būta ir vasario, ir kovo mėnesį. Telefoninis pokalbis galėjo būti šių metų kovo viduryje, kada sužinojo, jog jo pokalbių telefonu yra klausomasi. Minėjo, kad pats matė dekoduotas pokalbių išklotines. Taip pat minėjo R. Ačo pavardę, tačiau nepamenu, kokiame kontekste, – gal R. Ačas išsikvietė jį į Prezidentūrą ar į namus, ir ten Borisovas sužinojo apie jo pokalbių pasiklausymą“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo V. Sirvydžio apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 4 d. protokolas, p. 105–111).

Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 18 d. posėdyje į pareiškėjo atstovo Seimo nario R. Šukio klausimą, ar jis informavęs Jurijų Borisovą arba kitus asmenis apie tai, kad Jurijaus Borisovo pokalbiai telefonu yra kontroliuojami, Remigijus Ačas atsakė: „Aš apie tai neinformavau pono Borisovo“.

Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. sausio 22 d. uždarame posėdyje atsakydamas į klausimą, ar jis žinojo, kad M. Laurinkus Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pateikė informaciją apie Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu klausymąsi ir šių pokalbių suvestines, Remigijus Ačas atsakė: „Ne, aš su Prezidentu šia tema nesu kalbėjęs“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/10-202, liudytojo R. Ačo 2004 m. sausio 22 d. parodymai, p. 136–137).

  1. Remiantis tuo, kas byloje nustatyta, konstatuotina:

1) Jurijaus Borisovo per 2003 m. lapkričio 3 d. apklausą Generalinėje prokuratūroje duoti parodymai, kad „praėjus keletui dienų po mano pokalbio su A. Drakšu, mane pasikvietė R. Paksas ir mes apie tai kalbėjomės. Aš supratau, kad jis gavo iš Valstybės saugumo departamento mano pokalbių įrašus“, taip pat Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 18 d. pokalbio telefonu su A. Zatonskaja turinys patvirtina, jog Jurijus Borisovas per 2003 m. kovo 17 d. susitikimą su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu iš Respublikos Prezidento Rolando Pakso sužinojo, kad yra vykdoma jo pokalbių telefonu kontrolė.

2) Per Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 18 d. pokalbį telefonu su A. Zatonskaja Jurijaus Borisovo pasakyti teiginiai „visi mūsų pokalbiai įrašinėjami“, „ant stalo dedamos tik ištraukos“, „Visi mūsų pokalbiai, visos štai mano emocijos, visas šitas antplūdis, apie kurį aš neturėjau daugiau su kuo pasikalbėti, kaip tik su jumis, taip sakant, visa tai įrašyta, išimta, taip sakant, frazė, na viskas“, „<...> o dabar <...> interpretuojamas tas pokalbis, kai mes su jumis kalbėjome, reiškia, tegul Dalia ten aiškinasi... išpuolis prieš Dalią“ rodo, kad Jurijus Borisovas per minėtą 2003 m. kovo 17 d. susitikimą su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu iš Respublikos Prezidento Rolando Pakso sužinojo ne tik tai, kad yra vykdoma jo pokalbių telefonu kontrolė, bet ir atskirų savo pokalbių telefonu, kurie buvo įrašyti, turinį, šių pokalbių detales.

3) Tai, kad Jurijus Borisovas per minėtą 2003 m. kovo 17 d. susitikimą su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu iš jo sužinojo savo pokalbių telefonu, kurie buvo įrašyti, turinį, šių pokalbių detales, įrodo, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per susitikimą su Jurijumi Borisovu 2003 m. kovo 17 d. sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijos vykdo Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu kontrolę.

4) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, per susitikimą su Jurijumi Borisovu 2003 m. kovo 17 d. sąmoningai leidęs Jurijui Borisovui suprasti, kad yra vykdoma jo pokalbių telefonu kontrolė, kartu sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijos Jurijaus Borisovo atžvilgiu atlieka operatyvinį tyrimą.

  1. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimai Specialiajai tyrimo komisijai, kad jis, būdamas Respublikos Prezidentu, neatskleidė jokios informacijos, sudarančios valstybės paslaptį, ir nesudarė prielaidų ja naudotis tretiesiems asmenims, Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d. paaiškinimai Konstituciniam Teismui, kad jis, vykdydamas Respublikos Prezidento įgaliojimus, neatliko tokio veiksmo ar neveikimo, kuriuo būtų realizuotas „sąmoningas leidimas suprasti“, taip pat Respublikos Prezidento Rolando Pakso atstovo advokato G. Baublio paaiškinimai Konstitucinio Teismo posėdyje, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jokiais veiksmais ir jokiais būdais nedavė pagrindo Jurijui Borisovui suprasti, kad yra atliekama jo pokalbių telefonu kontrolė, vertintini kritiškai. Šiuos paaiškinimus paneigia Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 17 d. pokalbio telefonu su V. Sirvydžiu turinys, Jurijaus Borisovo parodymai per 2003 m. lapkričio 3 d. apklausą Generalinėje prokuratūroje, Jurijaus Borisovo 2003 m. kovo 18 d. pokalbio telefonu su A. Zatonskaja turinys.
  2. Jurijus Borisovas per 2003 m. gruodžio 1 d. apklausą Generalinėje prokuratūroje parodė, kad jis jau maždaug dvejus metus žinąs, jog jo pokalbių telefonu klausomasi (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, įtariamojo J. Borisovo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 1 d. protokolas, p. 46). Per 2004 m. sausio 14 d. apklausą Specialiojoje tyrimo komisijoje Jurijus Borisovas teigė jau nuo 1998 m. žinąs, kad Valstybės saugumo departamentas vykdo operatyvinę veiklą prieš jį ir jo vadovaujamą kompaniją, todėl nematė prasmės kreiptis į Respublikos Prezidentą su klausimu, ar jo klausomasi, ar ne (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/04-202, liudytojo J. Borisovo 2004 m. sausio 14 d. parodymai, p. 156). Tai, kad Jurijus Borisovas jau nuo 1998 m. žinąs, jog jo pokalbių buvo klausomasi ir jo atžvilgiu vykdomi operatyviniai veiksmai, savo 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigė ir Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/23-202, Respublikos Prezidento R. Pakso 2004 m. vasario 10 d. rašytiniai paaiškinimai, p. 40). V. Sirvydis per 2003 m. gruodžio 4 d. apklausą Generalinėje prokuratūroje parodė, kad Jurijus Borisovas jam kelis kartus yra sakęs, taip pat ir 2003 m. vasario mėn., kad jo pokalbių yra klausomasi (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/19/ITT-202, liudytojo V. Sirvydžio apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 4 d. protokolas, p. 105–111). Remigijus Ačas Konstitucinio Teismo posėdyje 2004 m. kovo 18 d. liudijo, kad Jurijus Borisovas jau nuo 2002 m. gruodžio mėn. saugojosi, kad jo pokalbių nebūtų klausomasi.

Pabrėžtina, kad minėti Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimai, taip pat Jurijaus Borisovo, V. Sirvydžio ir Remigijaus Ačo parodymai nepaneigia to, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per 2003 m. kovo 17 d. susitikimą su Jurijumi Borisovu sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijos vykdo Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu kontrolę, kad teisėsaugos institucijos Jurijaus Borisovo atžvilgiu atlieka operatyvinį tyrimą.

Pažymėtina ir tai, kad net jeigu Jurijus Borisovas dar iki 2003 m. kovo 17 d. susitikimo su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu žinojo, kad jo pokalbių telefonu yra klausomasi, taip pat net jeigu Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas dar iki minėto 2003 m. kovo 17 d. susitikimo su Jurijumi Borisovu, kai sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad yra vykdoma Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu kontrolė, žinojo, kad Jurijus Borisovas tai jau žino, vis tiek Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas turėjo pareigą saugoti valstybės paslaptį sudarančią informaciją, kad yra vykdoma Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu kontrolė, ir neatskleisti šios informacijos Jurijui Borisovui.

  1. Valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančios informacijos įslaptinimą, saugojimą, naudojimą, išslaptinimą, apsaugos koordinavimą bei kontrolę reglamentuoja 1999 m. lapkričio 25 d. Seimo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 7 dalį informacija, pažymėta slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“ arba „Slaptai“, be raštiško ją įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimo negali būti perduota trečiajai šaliai ar kokiu nors būdu platinama.

Pagal šio įstatymo 5 straipsnio (2002 m. kovo 26 d. redakcija) 1 dalies 20 punktą valstybės paslaptį gali sudaryti informacija apie operatyvinės veiklos subjektų operatyvinės veiklos organizavimą, priemonių ir metodų naudojimą, taip pat operatyvinių veiksmų metu gauta informacija.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad pagal pareigas susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija ir ja naudotis gali Respublikos Prezidentas; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija gali tik specialius leidimus turintys asmenys.

Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį asmuo jam patikėtą ar tarnybos metu sužinotą įslaptintą informaciją privalo saugoti visą tokios informacijos įslaptinimo terminą.

  1. Minėta, kad Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu su A. Zatonskaja ir A. Potninu suvestinės, kurias 2003 m. kovo 16 d. M. Laurinkus pateikė Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui, buvo pažymėtos slaptumo žyma „Slaptai“.
  2. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas visą gautą įslaptintą informaciją, taigi ir informaciją apie tai, kad teisėsaugos institucijos vykdo Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu kontrolę, kad teisėsaugos institucijos Jurijaus Borisovo atžvilgiu atlieka operatyvinį tyrimą, privalėjo saugoti visą tokios informacijos įslaptinimo terminą.
  3. Pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 7 dalį informacija apie tai, kad teisėsaugos institucijos vykdo Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu kontrolę, kad teisėsaugos institucijos Jurijaus Borisovo atžvilgiu atlieka operatyvinį tyrimą, be raštiško šią informaciją įslaptinusio paslapčių subjekto sutikimo negalėjo būti perduota trečiajai šaliai ar kokiu nors būdu platinama. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas neturėjo Valstybės saugumo departamento sutikimo perduoti šią informaciją Jurijui Borisovui.
  4. Šioje Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuota, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per 2003 m. kovo 17 d. susitikimą su Jurijumi Borisovu sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijos vykdo Jurijaus Borisovo pokalbių telefonu kontrolę ir kad teisėsaugos institucijos Jurijaus Borisovo atžvilgiu atlieka operatyvinį tyrimą.

Taigi Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per 2003 m. kovo 17 d. susitikimą su Jurijumi Borisovu jam atskleidė informaciją, kuri sudaro valstybės paslaptį, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos.

Tokie Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai prieštarauja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

  1. Pagal Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalį išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

  1. Konstatavus, kad Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per 2003 m. kovo 17 d. susitikimą su Jurijumi Borisovu atskleidė jam informaciją, sudarančią valstybės paslaptį, neužtikrino valstybės paslapties apsaugos, prieštarauja Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 7 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kartu konstatuotina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų, ir Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką.

VIII

Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat veiksmai, kuriais jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, bei veiksmai, kuriais jis, žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią, prieštarauja Konstitucijai, pateikimo.

  1. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą, ar Konstitucijai prieštarauja šie Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai:

1) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims;

2) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims;

3) Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią.

  1. Iš paklausimo turinio matyti, kad minėti trys Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai susiję su, pareiškėjo manymu, darytu poveikiu UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims.
  2. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvadoje „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“, Konstituciniame Teisme gautoje kartu su pareiškėjo paklausimu – Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarimu „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“, taip pat Seimo atstovų paaiškinimuose Konstitucinio Teismo posėdyje teigiama, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, naudodamasis savo statusu, siekė paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl šios bendrovės akcijų perleidimo jam artimiems asmenims. Pareiškėjo ir jo atstovų teigimu, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pavedė Seimo nariui D. A. Barakauskui išsiaiškinti situaciją AB „Šiaulių plentas“ ir siekti, kad būtų susitarta dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo jam artimiems asmenims; Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. vasarą skambino UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkei A. M. Steponavičienei ir prašė neparduoti jos turimų UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų AB „Šiaulių plentas“; A. Drakšas, UAB „Restako“ direktorius ir artimas Respublikos Prezidento Rolando Pakso draugas, prašė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas per savo patarėją Visvaldą Račkauską padėtų padaryti poveikį AB „Šiaulių plentas“, kuriai priklauso UAB „Žemaitijos keliai“ pagrindinis akcijų paketas, vadovams ir UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams bei akcininkams; Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui padaryti spaudimą AB „Šiaulių plentas“ vadovams – inicijuoti per Šiaulių miesto vyriausiąjį policijos komisariatą AB „Šiaulių plentas“ veiklos patikrinimą; užsitęsus ginčams dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų įsigijimo, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas kartu su A. Drakšu planavo, kokių veiksmų imtis, kad būtų perleistos UAB „Žemaitijos keliai“ akcijos, siūlė imtis „neordinarių priemonių“, „galutinai prispausti“ AB „Šiaulių plentas“ vadovus, kad jie perleistų akcijas kitiems asmenims. Pareiškėjo ir jo atstovų manymu, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas taip pat žinojo, kad neteisėtas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią.
  3. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d. paaiškinimuose Konstituciniam Teismui dėl jam pareikšto Seimo nutarime nurodyto kaltinimo, esą jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, eidamas Respublikos Prezidento pareigas davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo jam artimiems asmenims, taip pat esą jis žinojo, kad neteisėtas poveikis privatiems asmenims ir privatiems ūkio subjektams daromas naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu ir nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią, teigiama, kad jis niekam nėra davęs tokio pobūdžio nurodymų, kuriais būtų siekęs asmeninių interesų vykdydamas Respublikos Prezidento įgaliojimus.

Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigiama, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas nedarė neteisėtos įtakos AB „Šiaulių plentas“ akcininkams ir tokio pavedimo nedavė savo patarėjams.

  1. Byloje nustatyta:

5.1. Nuo 1999 m. UAB „Žemaitijos keliai“ pagrindinis akcijų paketas ir bendrovės valdymas priklausė AB „Šiaulių plentas“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Mikšio 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 85 ; ten pat, b. 8.39/10-202, liudytojo G. Striauko 2004 m. sausio 22 d. parodymai, p. 95; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo V. Vičkačkos 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 110; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Armalo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 22 d. protokolas, p. 138; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Mikšio apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 6 d. protokolas, p. 142; ten pat, b. 16.77-202, Valstybės saugumo departamento 2003 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. (03)-18-440-809, p. 117).

5.2. G. Striaukas, buvęs susisiekimo ministras Ministro Pirmininko Rolando Pakso vadovaujamoje Vyriausybėje (2000–2001 m.), 2002 m. pabaigoje ar 2003 m. pradžioje (tiksli data nenustatyta) AB „Šiaulių plentas“ generalinį direktorių A. Armalą supažindino su UAB „Moteris“ (šios bendrovės kontrolinis akcijų paketas priklauso G. Striauko žmonai E. Striaukienei) direktoriumi A. Gumbiu. A. Gumbys pradėjo derėtis su A. Armalu dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų įgijimo iš AB „Šiaulių plentas“ ir kitų UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkų (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/06-202, liudytojo G. Striauko 2004 m. sausio 22 d. parodymai, p. 114; ten pat, b. 8.39/05-2002, liudytojo A. Gumbio 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 116; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Armalo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 22 d. protokolas, p. 138; ten pat, b. 16.77/22-202, Valstybės saugumo departamento 2003 m. gruodžio 16 d. raštas Nr. (03)-18-440-809, p. 118).

5.3. Seimo narys D. A. Barakauskas, buvęs susisiekimo ministras Ministro Pirmininko Rolando Pakso vadovaujamoje Vyriausybėje (2001 m.), 2003 m. pavasarį (tiksli data nenustatyta) atvyko į Šiaulius ir susitiko su A. Armalu. Seimo narys D. A. Barakauskas A. Armalui pasakė, kad UAB „Žemaitijos keliai“ akcijomis domisi A. Drakšas, UAB „Restako“ direktorius. Seimo narys D. A. Barakauskas A. Armalui taip pat paaiškino, kad jis aiškintis esamos padėties atvykęs Respublikos Prezidento Rolando Pakso pavedimu. Apie tai, kad su A. Armalu Seimo narys D. A. Barakauskas susitiko Respublikos Prezidento Rolando Pakso pavedimu, Seimo narys D. A. Barakauskas pareiškė 2003 m. gruodžio 2 d. Lietuvos televizijos laidoje „Spaudos klubas“: Seimo narys D. A. Barakauskas pasakė, kad du ūkio subjektai – UAB „Žemaitijos keliai“ ir UAB „Restako“ – aiškinosi tarpusavio santykius, o Respublikos Prezidentas jo paprašęs, kad jis paprašytų A. Armalo ir A. Drakšo susėsti prie stalo ir aptarti šių dviejų bendrovių reikalus (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Armalo 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 12; ten pat, b. 16.77/22-202, agentūros BNS 2003 m. gruodžio 3 d. pranešimas, p. 170, prie bylos pridėta skaitmeninė laikmena).

5.4. UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkas A. Karkauskas 2003 m. gegužės 4 d. dovanojo A. Gumbiui 10 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų, kurių nominali vertė 50 litų. UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkai A. Karkauskas ir I. Karkauskienė 2003 m. gegužės 19 d. už 10 000 litų pardavė A. Gumbiui 116 737 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, kurių nominali vertė 583 685 litai. Tą pačią dieną A. Karkauskas, I. Karkauskienė ir A. Gumbys susitarė pripažinti UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų dovanojimo ir pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis. UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkai V. Zambacevičius ir A. Zambacevičienė 2003 m. birželio 4 d. dovanojo A. Gumbiui 10 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų, kurių nominali vertė 50 litų. V. Zambacevičius ir A. Zambacevičienė 2003 m. birželio 11 d. už 10 000 litų pardavė A. Gumbiui 116 737 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, kurių nominali vertė 583 685 litai. UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkai A. Karkauskas ir I. Karkauskienė 2003 m. birželio 11 d. už 10 000 litų vėl pardavė A. Gumbiui 116 737 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, kurių nominali vertė 583 685 litai (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/24-202, 2003 m. gegužės 4 d. dovanojimo sutartis, p. 81; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. gegužės 19 d. sutartis, p. 82–84; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. gegužės 19 d. sutarčių negaliojimo pripažinimas, p. 80; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. birželio 4 d. dovanojimo sutartis, p. 74; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. birželio 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, p. 75; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. birželio 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, p. 77).

5.5. A. Gumbys kartu su savo advokatu J. Gaudučiu 2003 m. birželio 13 d. Šiauliuose susitiko su A. Armalu ir finansų maklerių įmonės „Finasta“ direktoriaus pavaduotoju R. Matiuku. Per susitikimą buvo tariamasi dėl A. Armalui priklausančių UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų pardavimo A. Gumbiui, taip pat dėl to, kad AB „Šiaulių plentas“ įsipareigotų išduoti įgaliojimą A. Gumbiui atstovauti 3 proc. balsų visuotiniame UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkų susirinkime. Tą pačią dieną UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkai A. Armalas ir I. Armalienė už 10 000 litų pardavė A. Gumbiui 116 727 UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, nominali akcijų vertė 583 635 litai. Šitaip A. Gumbys už 30 000 litų įsigijo 17,52 proc. UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų, kurių nominali vertė 1 750 905 litai. Vėliau dalis sandorių, kuriais A. Gumbys įsigijo UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų, buvo užginčyta teisme. Dėl šių akcijų įsigijimo teisminis nagrinėjimas iki šiol nėra baigtas (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/24-202, 2003 m. birželio 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, p. 75; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, p. 76; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. birželio 11 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, p. 77; ten pat, b. 16.77/24-202, 2003 m. liepos 21 d. ieškininis pareiškimas, p. 174–176; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Gumbio 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 115–116; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Armalo 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 9).

5.6. A. Drakšas, G. Striaukas ir A. Gumbys 2003 m. vasarą (tiksli data nenustatyta) Telšiuose susitiko su UAB „Žemaitijos keliai“ generaliniu direktoriumi S. Paukšte ir šios bendrovės technikos direktoriumi V. Vičkačka. V. Vičkačkos kabinete A. Drakšas aiškino, jog to, kad būtų perleistos UAB „Žemaitijos keliai“ akcijos, nori „pirmieji asmenys“. Po to A. Drakšas, G. Striaukas, A. Gumbys, S. Paukštė ir V. Vičkačka nuvyko prie Tausalo ežero, kur kalbėjosi apie UAB „Žemaitijos keliai“. A. Drakšas teigė, kad jeigu UAB „Žemaitijos keliai“ akcijos bus perleistos, tai šios akcinės bendrovės laukia kontraktai Rusijoje, „kurių vertė – šimtas milijonų dolerių“, todėl ginčus teisme dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo reikia greičiau baigti. Taip pat A. Drakšas pasakė, kad akcijų perleidimas – tai tik laiko klausimas, kuris, „jeigu procesas vyks savaime“, truks iki metų, „o jei bus atominis sprogimas – dvi tris savaites“ (koks tai bus „atominis sprogimas“, A. Drakšas nepaaiškino). A. Drakšas nurodė, kad „per keturis metus „Žemaitijos keliai“ taps galinga firma“. S. Paukštei suabejojus, kad tai įvyks ne per ketverius, o gal per devynerius metus, A. Drakšas atsakė, kad „per Pakso prezidentavimo laiką jie viską turi susitvarkyti“. A. Drakšas V. Vičkačkai, tvirtino, kad „jie turi Prezidentą, kad jie su jo pagalba paims ekonomiką, turės daug pinigų, tada jiems bus palanki valstybės valdžia, ir jie turės tokią valdžią, kokios nori“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, liudytojo S. Paukštės apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 30 d. protokolas, p. 147–148; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo V. Vičkačkos apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 12 d. protokolas, p. 150; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo S. Paukštės 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 27–29; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo V. Vičkačkos 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 110–111).

5.7. A. Drakšas, G. Striaukas ir A. Gumbys 2003 m. vasarą (tiksli data nenustatyta) susitiko Aukštadvaryje. Jie kalbėjosi apie tai, kad „yra problema“ su UAB „Žemaitijos keliai“. A. Drakšas sakė: „Gumbys nupirko šios bendrovės akcijas, jos buvo užregistruotos ir sekančią dieną buvo atšauktas jų registravimas. Be to, bendrovei neleidžiama dalyvauti konkursuose, o gauna darbus subrangoje per „Šiaulių plentą“, „Šiaulių plentas“ „Žemaitijos keliams“ skolingas apie 2 000 000 litų, žodžiu, Gumbiui įsigijus akcijas, šita įmonė aiškiai pradedama žlugdyti. Buvo tokia kalba, ką šioje situacijoje galima padaryti. Aš pasakiau, kad galbūt reiktų kreiptis į žmones, kurie tokioje situacijoje gali patarti, ką daryti. Tada pradėjome galvoti, kas galėtų būti tie žmonės. Pokalbio metu mes su Striauka radome bendrą pažįstamą Visvaldą Račkauską. Aš Striaukai pasakiau, kad kažkur pas mane turėtų būti jo telefonas. Prisimenu, kad tada aš V. Račkausko telefono nedaviau, nes neturėjau jo įsivedęs. Daviau kažkada vėliau“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Drakšo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 9 d. protokolas, p. 158–161; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo G. Striauko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 8 d. protokolas, p. 162–166).

5.8. G. Striaukas 2003 m. vasarą (tiksli data nenustatyta) Vilniuje susitiko su Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėju teisėtvarkos klausimais Visvaldu Račkausku ir prašė pasidomėti UAB „Šiaulių plentas“, motyvuodamas tuo, kad joje esą galimi piktnaudžiavimai. Visvaldas Račkauskas pažadėjo pagalvoti, ką galima padaryti. Dar kartą (tiksli data nenustatyta) susitikęs su G. Striauku Visvaldas Račkauskas jam pasakė neįsivaizduojąs, ką galima padaryti ir kad jis nieko negalįs padėti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, liudytojo G. Striauko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 8 d. protokolas, p. 163; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo V. Račkausko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 15 d. protokolas, p. 168).

5.9. G. Striaukas 2003 m. spalio mėn. (tiksli data nenustatyta) Vilniuje susitiko su A. Armalu. G. Striaukas pasiūlė A. Armalui užeiti į UAB „Restako“ buveinę. Ten juos pasitiko A. Drakšas. G. Striaukas A. Armalui paaiškino, kad per Respublikos Prezidento rinkimų kampaniją šiose patalpose buvo kandidato į Respublikos Prezidentus Rolando Pakso rinkimų štabas. G. Striaukas pristatė A. Armalui A. Drakšą ir pasakė, kad būtent A. Drakšas spręs visus akcijų perleidimo klausimus, o jis pats šiuo klausimu nieko negalįs padėti. A. Armalas teigia pajutęs, kur krypstama: „Žinojau, kad čia pajungtos didelės jėgos“, nes G. Striaukas draugavo su A. Drakšu. G. Striaukas ir A. Drakšas kalbėjosi su A. Armalu dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo A. Gumbiui. A. Drakšas A. Armalui sakė, kad akcijų perleidimą reikia paspartinti, nes esama planų dirbti Rusijoje, todėl reikia perimti UAB „Žemaitijos keliai“ valdymą. A. Armalas atsakė, kad akcijų perleidimo klausimą jis galįs spręsti tik kartu su A. Mikšiu (AB „Šiaulių plentas“ gamybos direktoriumi), ir pasiūlė šiuo reikalu po kiek laiko susitikti Kaune (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Armalo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 22 d. protokolas, p. 139; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Drakšo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 9 d. protokolas, p. 159, 160; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Armalo 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 15).

5.10. A. Drakšas, G. Striaukas ir A. Gumbys 2003 m. spalio 9 d. Kaune susitiko su A. Armalu ir A. Mikšiu. A. Drakšas jiems pasiūlė baigti ginčus teisme ir perleisti UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas UAB „Restako“. A. Drakšas taip pat sakė turįs planų tiesti kelius Rusijoje, todėl reikalinga Lietuvos bendrovė, turinti patirtį ir gerą vardą Rusijoje. Tokia yra UAB „Žemaitijos keliai“, dirbanti Kaliningrado (Karaliaučiaus) srityje (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Armalo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 22 d. protokolas, p. 139; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Mikšio apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 6 d. protokolas, p. 143; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Armalo 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 7–8; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Mikšio 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 89).

5.11. A. Armalas apie 2003 m. spalio 9 d. įvykusį susitikimą su A. Drakšu, G. Striauku ir A. Gumbiu vėliau papasakojo R. Matiukui ir skundėsi, kad G. Striaukas, ragindamas perleisti UAB „Žemaitijos keliai“ akcijas, jį gąsdino, jog bus atsiųsti tikrintojai. A. Mikšiui A. Armalas taip pat sakė, kad G. Striaukas jam yra minėjęs, jog nepavykus susitarti dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo, prieš AB „Šiaulių plentas“ bus panaudotos „jėgos struktūros“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/07-202, liudytojo A. Mikšio 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 44; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo R. Matiuko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2003 m. gruodžio 29 d. protokolas, p. 154–155).

5.12. A. Drakšas 2003 m. spalio 10 d. ryte (nuo 9 val. 23 min. iki 11 val. 15 min.) septynis kartus telefonu kalbėjosi su G. Striauku. Po to 11 val. 18 min. A. Drakšas skambino A. Mikšiui, o 11 val. 20 min. jis vėl skambino G. Striaukui (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, A. Drakšo mobiliojo telefono Nr.* skambučių išklotinė, p. 321).

2003 m. spalio 10 d. 11 val. 55 min. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas paskambino A. Drakšui. A. Drakšas Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui pasakė: „Šiaip iš tikrųjų reikalinga Visvaldo pagalba. <...> Ten nieko naujo, ten dar laukiu. <...> Tai jeigu galėtum, tai būt labai šaunu.“ Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė: „Tai aš sakau, aš jau padariau tą dalyką. Aš jau padariau būtent tą pačią dieną, kai mes šnekėjom. Padarysiu dar kartą“. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas A. Drakšą taip pat perspėjo, „kad nepasidaryt bėdos, negu naudos“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas Nr. 03-19-1154/03, p. 124, telefoninis pokalbis Nr. 1, p. 124–125; ten pat, b. 16.77/22-202, A. Drakšo mobiliojo telefono Nr.* skambučių išklotinė, p. 321).

Po pokalbio su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu (11 val. 58 min.) A. Drakšas vėl skambino G. Striaukui. Tą dieną jie telefonu kalbėjosi dar tris kartus (nuo 12 val. 08 min. iki 12 val. 43 min.) (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, A. Drakšo mobiliojo telefono Nr.* skambučių išklotinė, p. 321).

Tą pačią dieną, 2003 m. spalio 10 d., 21 val. 19 min. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas dar kartą skambino A. Drakšui. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas A. Drakšui pasakė: „Nu, peršnekėjau, ką tu sakei, dar kartą. Peršnekėjau, žiūrėsiu ką daryti <...>“. A. Drakšas padėkojo: „Nu, tai labai dėkui.“ Rolandas Paksas pasakė: „Nu ką dėkui, ką dėkui. Ten, matyt, reikia kažkokių neordinarių veiksmų, reikia katrų pagalvot, reiškia, žinai, kad ir ką galim padaryt. Aš taip misliju. <...> Neordinarių, kažkokių gudrių, padaryt kažką tai panašiai. <...> Jeigu ir tokias kokias pagalvot, per kažkokį tai kitą kampą paimt, žinai, tai aš manau, būtų gudriau, žinai“. A. Drakšas paklausė, su kuo jis galėtų pasikonsultuoti. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė, kad „nėr ko konsultuotis. Mes žinai, kol kas viskas buvo per vieną pusę, pabandyt, kaip sakant, dažat [„galutinai prispausti“]. O gal patraukti jį reikia kažkuom tai. Gal per kitą frontą pasižiūrėt“. A. Drakšas pasakė, kad jau buvo „patraukta“, buvo geri komerciniai pasiūlymai, bet „nieks neveikia“. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakė: „Nu, matyt, ne tokie buvo gal. Gal reikėjo kitokių. Nu, nežinau, nežinau, nežinau. Bet jeigu tiek tų pastangų ir padaroma... Aišku, pažiūrėsim, kas bus po to. Po tų paskutinių šnekų. Bet, vot, taip vnutrom čiuju [„intuityviai jaučiu“], gal ir nežinodamas visko, kad reikia su kažkokiu keisti metodiką“. A. Drakšas Respublikos Prezidento Rolando Pakso paklausė, ar jis tuo užsiims. Respublikos Prezidentas atsakė: „Ne-e. Taip. Taip. Taip“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, Valstybės saugumo departamentas techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas Nr. 03-19-1154/03, p. 125, telefoninis pokalbis Nr. 2, p. 125–126; ten pat, b. 16.77/22-202, A. Drakšo mobiliojo telefono Nr.* skambučių išklotinė, p. 321).

5.13. G. Striaukas 2003 m. rugpjūčio 10–spalio 30 d. keturiasdešimt tris kartus kalbėjosi telefonu su Visvaldu Račkausku. Jie ne kartą buvo susitikę. Viename susitikime dalyvavo ir A. Drakšas. G. Striaukas Visvaldui Račkauskui aiškino, kad UAB „Šiaulių plentas“ yra „vienas iš probleminių objektų Lietuvoje, kur galimi įvairaus pobūdžio piktnaudžiavimai“, taip pat kad AB „Šiaulių plentas“ žlugdo UAB „Žemaitijos keliai“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/09-202, liudytojo V. Račkausko 2004 m. sausio 19 d. parodymai, p. 96–97; ten pat, b. 8.39/10-202, liudytojo G. Striauko 2004 m. sausio 22 d. parodymai, p. 97–98; ten pat, b. 16.77/22-202, liudytojo G. Striauko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 8 d. protokolas, p. 163; ten pat, b. 16.77/22-202, V. Račkausko mobiliojo telefono Nr.* skambučių išklotinė, p. 242–333).

5.14. Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėjas Visvaldas Račkauskas 2003 m. rugpjūčio 11–spalio 30 d. dvidešimt keturis kartus kalbėjosi telefonu su Šiaulių miesto vyriausiuoju policijos komisaru V. Maigiu. Tuo laikotarpiu Visvaldas Račkauskas taip pat lankydavosi Šiauliuose ir susitikdavo su V. Maigiu; susitikę jie aptardavo Visvaldą Račkauską dominusius klausimus. Visvaldas Račkauskas ypač domėjosi AB „Šiaulių plentas“ veikla. Jis leido V. Maigiui suprasti turįs tam tikros informacijos apie AB „Šiaulių plentas“ ryšį su Šiaulių organizuotomis nusikalstamomis struktūromis. V. Maigys su Visvaldu Račkausku bendravo kaip su Prezidentūros atstovu. V. Maigio praktikoje tai buvo pirmas atvejis, kai asmuo, esantis Respublikos Prezidento patarėju, itin domisi konkrečios privačios įmonės veikla (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/09-202, liudytojo V. Maigio 2004 m. sausio 20 d. parodymai, p. 146, 147, 151, 155; ten pat, b. 8.39/09-202, liudytojo V. Račkausko 2004 m. sausio 19 d. parodymai, p. 100; ten pat, b. 16.77/22-202, V. Račkausko mobiliojo telefono Nr.* skambučių išklotinė, p. 242–333).

5.15. Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai 2003 m. spalio 20, 21 ir 23 d. atliko AB „Šiaulių plentas“ patikrinimą. Pasak V. Maigio, patikrinimą lėmė Visvaldo Račkausko ypatingas domėjimasis šia įmone: jeigu ne Visvaldo Račkausko užuominos apie AB „Šiaulių plentas“ ryšį su nusikalstamu pasauliu, šios bendrovės patikrinimas tomis dienomis tikrai nebūtų buvęs pradėtas (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/09-202, liudytojo V. Maigio 2004 m. sausio 20 d. parodymai, p. 146, 147, 151, 155).

  1. Maigys, gavęs kvietimą atvykti į Seimo laikinąją tyrimo komisiją, apie Visvaldo Račkausko skambučius ir susitikimus su juo informavo Lietuvos policijos generalinį komisarą V. Grigaravičių (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/09-202, liudytojo V. Maigio 2004 m. sausio 20 d. parodymai, p. 146, 147, 151, 155; ten pat, b. 16.77/22-202, AB „Šiaulių plentas“ patikrinimo dokumentai, p. 211–215; ten pat, b. 8.39/09-202, liudytojo V. Račkausko 2004 m. sausio 19 d. parodymai, p. 100; ten pat, b. 8.39/09-202, liudytojo V. Grigaravičiaus 2004 m. sausio 19 d. parodymai, p. 118–119).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos 2004 m. vasario 17 d. pažymoje Nr. 35-11-106 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ konstatuota, jog atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, kad 2003 m. spalio 20, 21 ir 23 d. vykęs AB „Šiaulių plentas“ patikrinimas buvo atliktas be nustatyto pagrindo. Tikrinant AB „Šiaulių plentas“ pažeidimų nerasta (Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos 2004 m. vasario 17 d. raštas „Dėl tarnybinio patikrinimo“ Nr. 55-11-106, Konstituciniame Teisme gautas 2004 m. kovo 15 d., reg. Nr. 13B-90).

5.16. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos 2003 m. spalio 27 d. gavo anoniminį skundą, adresuotą šios tarnybos vadovui. Skunde nurodyta, kad per AB „Šiaulių plentas“ yra „išplaunami dideli pinigai“, kaltinamas šios įmonės generalinis direktorius. Šis anoniminis skundas buvo persiųstas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apskrities skyriui, kuris jį gavo 2003 m. spalio 30 d. (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/24-202, Anoniminis skundas Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovui, p. 57).

5.17. A. Drakšas 2003 m. spalio 30 d. paskambino G. Striaukui. G. Striaukas A. Drakšui pasakė, kad jam (G. Striaukui) „skambino Visvaldas“ ir pranešė, kad viskas yra gerai, kad „šakės, šventai, viskas bus padaryta“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, Valstybės saugumo departamento techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus 2003 m. gruodžio 16 d. protokolas Nr. 03-19-1154-103, p. 124, telefoninis pokalbis Nr. 7, p. 132–134).

5.18. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus pareigūnai 2003 m. lapkričio 4 d. pradėjo AB „Šiaulių plentas“ patikrinimą pagal minėtą anoniminį skundą, 2003 m. spalio 27 d. gautą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos. 2004 m. sausio 7 d. buvo surašytas patikrinimo aktas ir buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl AB „Šiaulių plentas“ veiklos „nesant joje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“. Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus R. Boreikos, „patikrinimo eiga niekas nesidomėjo“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/09-202, liudytojo R. Boreikos 2004 m. sausio 19 d. parodymai, p. 88–89; ten pat, b. 16.77/24-202, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pateikta medžiaga, p. 57–62).

5.19. Nuo 2003 m. gegužės 13 d. iki lapkričio 12 d. buvo užfiksuoti aštuoniasdešimt trys skambučiai tarp A. Drakšo naudojamo mobiliojo ryšio telefono ir Respublikos Prezidento Rolando Pakso naudojamo mobiliojo ryšio telefono. Per šį laikotarpį užfiksuota šeši šimtai trisdešimt skambučių tarp A. Drakšo naudojamo mobiliojo ryšio telefono ir G. Striauko naudojamo mobiliojo ryšio telefono (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, A. Drakšo mobiliojo telefono Nr.* skambučių išklotinė, p. 276–333).

5.20. A. Drakšas apie UAB „Žemaitijos keliai“ yra ne kartą kalbėjęs su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu. A. Drakšas Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui perpasakodavo iš G. Striauko gautą informaciją apie UAB „Žemaitijos keliai“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, liudytojo A. Drakšo apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 9 d. protokolas, p. 158–161).

5.21. A. Armalas per 2004 m. sausio 23 d. apklausą Specialiojoje tyrimo komisijoje atsakydamas į klausimą „Ar ponas G. Striaukas visos šios istorijos metu yra gyręsis, kad pažįsta Lietuvos Respublikos Prezidentą?“ atsakė: „Buvo toks pokalbis, bet čia vėl susieta su konkursu, kadangi turkai buvo konkursu paėmę žvyrkelių programas ir viską. Buvo taip pasakyta: jei jūs atiduodate geranoriškai akcijas, turkų nebus. Bet jis, manau, iki Prezidento nepriėjo. Kiek aš žinau, buvo toks pokalbis“. Į klausimą „Su kuo buvo tas pokalbis?“ A. Armalas atsakė: „Su G. Striauku“. Į klausimą „Ar buvo minimas Prezidentas tame pokalbyje, ar nebuvo?“ A. Armalas atsakė: „Jis sakė, kad gali padaryti, jog turkų nebūtų, eis pas Prezidentą, ir turkų nebus. Taip, jis tokią frazę buvo pasakęs“.

Per šią apklausą į klausimą „Gal galėtumėte toliau apibūdinti, kokiais žodžiais G. Striaukas išsireikšdavo apie problemas konkursuose?“ A. Armalas atsakė: „Jis sakydavo, kad tomis akcijomis domisi aukšti žmonės. O kas tie aukšti žmonės, jis nesakė. Aš tik paskui išsiaiškinau, kai susitikau su A. Drakšu, ir tuomet buvo viskas aišku“. Į klausimą „Ar nenurodė, iš kokios struktūros tie aukšti žmonės domisi?“ A. Armalas atsakė: „Ne. Bet aš supratau jau po to, kad iš Prezidentūros“. Į klausimą „O nuo kelintų metų jau G. Striaukas pradėjo kalbėti, kad akcijomis domisi aukšti žmonės?“ A. Armalas atsakė: „Jis pradėjo nuo 2002 metų, bet dar padoriai, galima sakyti, bet paskui jau buvo dideli spaudimai“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Armalo 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 3–23).

  1. Minėta, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigė neteisėtos įtakos AB „Šiaulių plentas“ akcininkams nedaręs ir savo patarėjams nedavęs pavedimo ją daryti (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/07-202, Respublikos Prezidento R. Pakso 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimai, p. 41). Šie Respublikos Prezidento Rolando Pakso paaiškinimai vertintini kritiškai. Juos paneigia paties Respublikos Prezidento Rolando Pakso ir A. Drakšo pokalbiai telefonu, Seimo nario D. A. Barakausko pasisakymas Lietuvos televizijos laidoje „Spaudos klubas“, liudytojų A. Armalo, V. Maigio, V. Mikšio, V. Vičkačkos parodymai, Visvaldo Račkausko veiksmai, taip pat patikrinimai, teisėsaugos institucijų atlikti AB „Šiaulių plentas“.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas Seimo narys D. A. Barakauskas 2004 m. sausio 15 d. Generalinėje prokuratūroje teigė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jam nėra davęs jokių pavedimų dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo, o 2004 m. sausio 20 d. Specialiojoje tyrimo komisijoje – kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas nėra su juo kalbėjęs apie tai, kad A. Armalas ir A. Drakšas turėtų susėsti kartu prie stalo ir aptarti jų bendrovių reikalus (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, liudytojo D. A. Barakausko 2004 m. sausio 15 d. apklausos protokolas, p. 171–172; ten pat, b. 8.39/09-202, liudytojo D. A. Barakausko 2004 m. sausio 20 d. parodymai, p. 5–6). Šie Seimo nario D. A. Barakausko teiginiai vertintini kritiškai. Juos paneigia Seimo nario D. A. Barakausko pasisakymas Lietuvos televizijos laidoje „Spaudos klubas“, taip pat liudytojo A. Armalo parodymai.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas Respublikos Prezidento patarėjas teisėtvarkos klausimais Visvaldas Račkauskas Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 15 d. parodė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jam nedavė jokių nurodymų dėl AB „Šiaulių plentas“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/22-202, liudytojo V. Račkausko apklausos Generalinėje prokuratūroje 2004 m. sausio 15 d. protokolas, p. 167–169). Šie Visvaldo Račkausko parodymai vertintini kritiškai. Juos paneigia paties Visvaldo Račkausko veiksmai, Respublikos Prezidento Rolando Pakso ir A. Drakšo pokalbiai telefonu, liudytojų V. Grigaravičiaus, V. Maigio parodymai, taip pat patikrinimai, teisėsaugos institucijų atlikti AB „Šiaulių plentas“.

  1. Liudytojai A. Armalas ir S. Paukštė 2004 m. sausio 23 d. Specialiojoje tyrimo komisijoje teigė, kad 2003 m. vasarą AB „Žemaitijos keliai“ akcininkė A. M. Steponavičienė jiems yra sakiusi, jog jai telefonu skambinęs Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ir prašęs neparduoti UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų AB „Šiaulių plentas“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/05-202, liudytojo A. Armalo 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 16; ten pat, b. 8.39/05-202, liudytojo S. Paukštės 2004 m. sausio 23 d. parodymai, p. 27).

Liudytoja A. M. Steponavičienė 2004 m. sausio 29 d. Specialiojoje tyrimo komisijoje teigė, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas jai neskambinęs (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/07-202, liudytojos A. M. Steponavičienės 2004 m. sausio 29 d. parodymai, p. 51–59).

Konstitucinis Teismas šioje byloje nesirems nei nurodytais liudytojų A. Armalo, S. Paukštės, nei liudytojos A. M. Steponavičienės parodymais dėl Respublikos Prezidento Rolando Pakso skambučio A. M. Steponavičienei.

  1. Remiantis tuo, kas nustatyta byloje, konstatuotina, kad A. Drakšas, UAB „Restako“ direktorius ir artimas Respublikos Prezidento Rolando Pakso draugas, 2003 m. kartu su G. Striauku ir A. Gumbiu siekė perimti AB „Žemaitijos keliai“ akcijas iš AB „Šiaulių plentas“ ir kitų UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkų. Tai darydami A. Drakšas ir G. Striaukas UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams leido suprasti, kad šitokiu akcijų perleidimu yra suinteresuotas Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. pavasarį paprašė Seimo nario D. A. Barakausko tarpininkauti tarp A. Armalo ir A. Drakšo tam, kad jie susitartų dėl UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo; Seimo narys D. A. Barakauskas šį Respublikos Prezidento Rolando Pakso prašymą vykdė. Dėl to, kad UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkai perleistų akcijas, A. Drakšas pagalbos kreipėsi į Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą, o Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas tokią pagalbą suteikė. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas A. Drakšo prašymu pavedė savo patarėjui teisėtvarkos klausimais Visvaldui Račkauskui atlikti veiksmus, kuriais UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkai (AB „Šiaulių plentas“ ir kt.) būtų paveikti taip, kad UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo klausimas būtų išspręstas A. Gumbio, G. Striauko ir A. Drakšo naudai; Visvaldas Račkauskas šį Respublikos Prezidento Rolando Pakso pavedimą vykdė.
  2. Tai konstatavus, konstatuotina ir tai, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims.
  3. Pagal Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalį išrinktas Respublikos Prezidentas prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Pagal Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalį Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

Iš šių Konstitucijos nuostatų, taip pat kitų Konstitucijos principų ir normų išplaukia Respublikos Prezidento pareiga savo veikloje vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, jo nesukelti, nesinaudoti savo statusu savo ar sau artimų asmenų privačiai naudai gauti. Respublikos Prezidento sprendimai turi būti grindžiami Konstitucija ir teise.

  1. Respublikos Prezidentui, kaip bet kuriam kitam valstybės pareigūnui, sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą draudžia ir Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Pagal šį įstatymą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privatūs ir visuomenės viešieji interesai turi būti suderinti, turi būti užtikrinta, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtintas priimamų sprendimų nešališkumas ir užkertamas kelias korupcijai valstybinėje tarnyboje atsirasti bei plisti (1 straipsnis). Pagal minėto įstatymo 3 straipsnį viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto; nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai; nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai.
  2. Šioje Konstitucinio Teismo išvadoje konstatuota, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims.

Šiais veiksmais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas įsikišo į privačių ūkio subjektų bei fizinių asmenų santykius ir, pasinaudodamas savo, kaip Respublikos Prezidento, statusu, kartu su kitais asmenimis atliko veiksmus, kuriais UAB „Žemaitijos keliai“ akcininkai (AB „Šiaulių plentas“ ir kt.) buvo veikiami taip, kad UAB „Žemaitijos keliai“ akcijų perleidimo klausimas būtų išspręstas Rolandui Paksui artimų asmenų naudai.

Tokiais veiksmais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Konstitucijos 82 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, 77 straipsnio 2 dalį. Šiais veiksmais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas taip pat pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio reikalavimus.

  1. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas sulaužė Tautai duotą priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
  2. Konstatavus, kad Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, šiurkščiai pažeidžia Konstituciją, ir atsižvelgus į byloje esančius įrodymus konstatuotina ir tai, kad Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime nurodytų veiksmų, jog Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią, negalima atsieti nuo kitų dviejų Konstitucinio Teismo nustatytų Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmų, kuriais buvo daromas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims. Nėra pagrindo teigti, kad Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais buvo daromas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams, kartu buvo ir veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią. Šiuo atžvilgiu Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime nurodyti veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią, nėra savarankiški veiksmai.
  3. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas neatliko Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime nurodytų veiksmų, kuriais jis, žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią.

Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju nėra Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmų, kurių atitiktį Konstitucijai reikėtų tikrinti.

  1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu nėra veiksmo ar sprendimo, kurio atitiktį Konstitucijai reikėtų tikrinti.

Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paklausimo nagrinėjimo metu nebelieka nagrinėjimo dalyko, Konstitucinis Teismas šiuo pagrindu nutraukia pradėtą teiseną.

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.

Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi ir 80 straipsniu bylos dalis dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikimo nutrauktina.

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi, 80 straipsniu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, žinodamas, kad naudojantis jo, kaip Respublikos Prezidento, vardu daromas neteisėtas poveikis UAB „Žemaitijos keliai“ vadovams ir akcininkams, nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikimo nutraukia.

IX

Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši pasisakymai apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, kuriais diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą, prieštarauja Konstitucijai, pateikimo.

  1. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši pasisakymai apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas ir Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą, kuriais diskreditavo Seimo ir Konstitucinio Teismo autoritetą, prieštarauja Konstitucijai.
  2. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvadoje „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“, Konstitucinio Teismo gautoje kartu su pareiškėjo paklausimu – Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarimu „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“, nurodoma, kad viena pagrindinių Respublikos Prezidento funkcijų yra užtikrinti visų valdžios institucijų veiklos ir bendradarbiavimo darną, jų vienybę įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius ir funkcijas. Įgyvendindamas Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus, Respublikos Prezidentas vadovaujasi tik Konstitucija ir įstatymais, neturi jų pažeisti, negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, su viešaisiais interesais. Komisijos išvadoje yra nurodomi (cituojami) Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši pasisakymai 2003 m. spalio 30 d. Lietuvos televizijos laidoje „Panorama“, 2003 m. lapkričio 24 d. Širvintose per susitikimą su gyventojais, 2003 lapkričio 26 d. Kretingoje per susitikimą su gyventojais, 2003 gruodžio 1 d. Alytuje per susitikimą su gyventojais, 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose per susitikimą su gyventojais, 2003 m. gruodžio 31 d. kalboje per televiziją, 2004 m. sausio 6 d. Vilkaviškyje per susitikimą su gyventojais, 2004 m. sausio 9 d. Jonavoje per susitikimą su gyventojais. Komisijos nuomone, Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši kaltinimai ir pasisakymai Seimo laikinosios tyrimo komisijos bei Konstitucinio Teismo atžvilgiu griauna Lietuvos valstybės ir jos valdžios institucijų autoritetą, pažeidžia valstybės valdžios institucijų bendradarbiavimą, jų veiklos darną, prieštarauja Konstitucijos 5, 76, 77 straipsnių, 82 straipsnio 1 dalies, 84 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 3 straipsnio reikalavimams ir yra šiurkštus Respublikos Prezidento pareigos vadovautis tik Tautos ir Lietuvos valstybės interesais pažeidimas (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvados 5.3–5.5 punktai, p. 102–105).
  3. Minėta, kad šioje byloje Konstitucinis Teismas tirs tik tuos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmus, kurie buvo atlikti iki 2003 m. gruodžio 18 d., t. y. iki tos dienos, kai Seimui buvo pateiktas Seimo narių grupės teikimas pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui.
  4. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvadoje „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“ nurodyti šie iki 2003 m. gruodžio 18 d. atlikti Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai – vieši pasisakymai.

4.1. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2003 m. spalio 30 d. Lietuvos televizijos laidoje „Panorama“ pareiškė: „Labas vakaras, mielieji Lietuvos žmonės! Šiandien buvo pabandyta Jus įtikinti, esą Jūsų išrinktas Prezidentas yra susijęs su neaiškiais ryšiais, su nusikalstamom grupuotėm. Aš esu apstulbintas ir šokiruotas, kad, siekiant apginti kai kurias interesų grupes ir bijantis bet kokių permainų, ant politinio lošimo stalo klojamas valstybės autoritetas, žmonių saugumas ir visų Jūsų ateitis. Kategoriškai neigiu ir atmetu prasimanymus. Neabejoju, kad atsakingi mūsų valstybės pareigūnai sugebės nustatyti, kas yra tiesa, o kas tik bet kokias padorumo ir sveiko proto ribas peržengę politiniai žaidimai. Susipažinęs su tik šiandien vakare gauta Valstybės saugumo departamento pažyma, sustabdžiau patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Remigijaus Ačo įgaliojimus, ir jis įstatymų nustatyta tvarka kreipsis į teisėsaugos institucijas dėl jam mestų kaltinimų. Šitokių veiksmų imamasi vizitų į Europos Parlamentą, Berlyną, Vašingtoną ir Briuselį išvakarėse. Tai rodo, jog tai gali būti iš anksto gerai suplanuoti veiksmai, siekiant sumenkinti Prezidento autoritetą, net negalvojant apie pasekmes valstybei ir jos piliečiams. Pažymų paviešinimas, nepateikus jų Prezidentui, gali būti įvardytas kaip sąmokslas. Dar kartą atsiriboju nuo visų šiandien mestų bandymų susiet mane su nusikalstamu pasauliu. Esu tikras, kad netrukus visi šios istorijos užsakovai bus įvardyti. Labos Jums nakties“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, 2003 m. spalio 30 d. vaizdo įrašas, interneto tinklalapis http://www.president.lt/one.phtml?id=4433; Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvados 5.3.2 punktas, p. 102–103).

4.2. 2003 m. lapkričio 24 d. Širvintose per susitikimą su gyventojais į raštu pateiktą klausimą „Pasakykit žmonėms, kad jokio susitarimo – nei žodinio, nei raštiško – tarp Jūsų ir Borisovo nebuvo“ Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas atsakė: „Taip, nėra. Nebuvo“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, 2003 m. lapkričio 24 d. vaizdo įrašas, vaizdajuostė Nr. 202-VĮ-03; ten pat, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvados 5.3.3 punktas, p. 103).

4.3. 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje per susitikimą su gyventojais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakė: „Aš kalbu su jumis. Tam aš čia atvažiavau. Vakar aš buvau vienoj vietoj, užvakar buvau dar kitoj, ryt važiuosiu, poryt važiuosiu. Ir taip kiekvieną vakarą. Kadangi neturiu galimybės išeiti į laikraščių puslapius. Neturiu galimybės išeiti į televizijos ekraną. Man belieka susitikti su jumis ir kalbėt tą, ką aš galvoju, ir klausyti būtent tą, ką jūs sakot. <...> Aš galiu pridėjęs ranką prie širdies, kaip vienoj salėj manęs prašė, ranką prie širdies pridėjęs pasakyt – jokių sutarčių, jokių susitarimų, jokių įsipareigojimų aš neturiu, neturėjau ir nesiruošiu turėt“.

Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiame susitikime taip pat pasakė: „Seimas, Seimo komisija, kai kurie pareigūnai, kai kurios žiniasklaidos priemonės iš tikrųjų paskutiniu metu labai daug kartų pažeidė įstatymą. Ir iš tikrųjų teisinė gynyba, ne vien tiktai politinė gynyba, kokia yra dabar, yra būtina, ir dėl to aš kviečiuosi patyrusius teisininkus, kad būtent tai, kas buvo pažeista, būtų įrodyta, ir tie žmonės, kurie tą dalyką padarė, kurie sumenkino jūsų pasitikėjimą, kurie sumenkino valstybės įvaizdį užsienyje, jie iš tikrųjų atsakytų taip, kaip reikia atsakyti. Konstitucijoje yra parašyti du atvejai, kada Prezidentas gali paleisti Seimą. Juos, jūs Konstituciją puikiai žinot… Bet aš manau, kad man kartu su jumis užteks ir jėgų, ir galimybių dirbt su šia Konstitucija“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, 2003 m. lapkričio 26 d. vaizdo įrašas, vaizdajuostė Nr. 202-VĮ-03, 202-VĮ-08; Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvados 5.3. 4 punktas, p. 103).

4.4. 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje per susitikimą su gyventojais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas į raštu pateiktą klausimą „Ką galvojat apie Prezidentui nepalankias Komisijos išvadas?“ atsakė: „Komisija išvadas pateiks rytoj Seimui, ir, kiek aš supratau, Seimas balsuos dėl Komisijos išvadų: „pritart“ ar „nepritart“. Jeigu bus pritarta arba panašiai, prasidės apkaltos procesas. Tai į procesą įsijungs teisininkai, reiškia, kiekviena išvada bus įvertinta teisiškai. Kol kas aš matau tiktai politinius įvertinimus, iš anksto nuspręstus, ir galbūt, sakyčiau, gana tendencingus“. Respublikos Prezidentas šiame susitikime taip pat sakė: „Aš noriu atsakyt, pats užduoti ir atsakyti į tris klausimus. Pirmas dalykas: ar Paksas yra skolingas Borisovui? Atsakymas yra – ne. Antras klausimas, antras klausimas yra: ar yra pasirašytos kažkokios tai sutartys, susitarimai – ar žodiniai, ar raštiški, ar kitokie? Atsakymas yra – ne. Ir trečias dalykas, kad visiems būtų aišku, kad aš atsakinėju visiškai tiksliai ir konkrečiai: ar Rolandas Paksas atsistatydins? Atsakymas yra – ne“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, 2003 m. gruodžio 1 d. vaizdo įrašas, vaizdajuostė Nr. 202-VĮ-03; Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvados 5.3. 5 punktas, p. 103).

4.5. 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose per susitikimą su gyventojais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakė: „Nei Konstitucijos, nei priesaikos, nei įstatymų aš nesu pažeidęs. Ir viskas, kas yra surašyta dabar Laikinosios komisijos, kuri vadovaujama buvo Sakalo, išvados – tai yra gandai, prielaidos ir prasimanymai. Tą drąsiai jums teigiu. Aš manau, kad užteks proto ir teisininkams, ir kitiems žmonėms atskirti pelus nuo grūdų“ (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, 2003 m. gruodžio 15 d. vaizdo įrašas, vaizdajuostė Nr. 202-VĮ-05; Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvados 5.3.6 punktas, p. 104).

  1. Pareiškėjo nurodytas Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas nėra minimas nė viename iš šių viešų pasisakymų. Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir / arba jos išvados buvo paminėtos šiuose Respublikos Prezidento Rolando Pakso viešų pasisakymų teiginiuose:

1) „Seimas, Seimo komisija, kai kurie pareigūnai, kai kurios žiniasklaidos priemonės iš tikrųjų paskutiniu metu labai daug kartų pažeidė įstatymą. Ir iš tikrųjų teisinė gynyba, ne vien tiktai politinė gynyba, kokia yra dabar, yra būtina, ir dėl to aš kviečiuosi patyrusius teisininkus, kad būtent tai, kas buvo pažeista, būtų įrodyta, ir tie žmonės, kurie tą dalyką padarė, kurie sumenkino jūsų pasitikėjimą, kurie sumenkino valstybės įvaizdį užsienyje, jie iš tikrųjų atsakytų taip, kaip reikia atsakyti“ (2003 m. lapkričio 26 d., Kretinga);

2) „Komisija išvadas pateiks rytoj Seimui, ir, kiek aš supratau, Seimas balsuos dėl Komisijos išvadų: „pritart“ ar „nepritart“. Jeigu bus pritarta arba panašiai, prasidės apkaltos procesas. Tai į procesą įsijungs teisininkai, reiškia, kiekviena išvada bus įvertinta teisiškai. Kol kas aš matau tiktai politinius įvertinimus, iš anksto nuspręstus, ir galbūt, sakyčiau, gana tendencingus“ (2003 m. gruodžio 1 d., Alytus);

3) „Nei Konstitucijos, nei priesaikos, nei įstatymų aš nesu pažeidęs. Ir viskas, kas yra surašyta dabar Laikinosios komisijos, kuri vadovaujama buvo Sakalo, išvados – tai yra gandai, prielaidos ir prasimanymai. Tą drąsiai jums teigiu. Aš manau, kad užteks proto ir teisininkams, ir kitiems žmonėms atskirti pelus nuo grūdų“ (2003 m. gruodžio 15 d., Telšiai).

  1. Taigi šioje byloje Konstitucinis Teismas tirs, ar Konstitucijai prieštarauja Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime dėl išvados pateikimo nurodyti Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši pasisakymai apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas, kuriais jis diskreditavo Seimo autoritetą.
  2. Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimuose Specialiajai tyrimo komisijai teigia, kad jo vieši pareiškimai dėl situacijos, susijusios su apkaltos proceso ištakomis ir jo eiga, vertinimo, įskaitant Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui veiklos ir išvadų kritiką, neturi būti įvertinti kaip akivaizdžiai pažeidžiantys valstybės valdžių darną bei diskredituojantys valstybės valdžią – jie gali ir turi būti vertinami kaip asmens, kuriam gali būti pradėta apkalta, nuomonės reiškimas (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/23-202, Respublikos Prezidento R. Pakso 2004 m. vasario 10 d. paaiškinimai, p. 42).

Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d. paaiškinimuose Konstituciniam Teismui teigiama, kad viešai pareikšta kritika Seimo laikinosios tyrimo komisijos atžvilgiu negali būti laikoma prieštaraujančia Konstitucijai, nes ši kritika nėra nukreipta prieš valstybės konstitucinę santvarką; ją garantuoja Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus (Konstitucijos 25 straipsnis); laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis); Respublikos Prezidento viešai pasakyta nuomonė negali būti teisiškai įvertinta kaip valstybės valdžių diskreditavimas.

  1. Respublikos Prezidento Rolando Pakso viešų pasisakymų per susitikimus su gyventojais 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje ir 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose teiginiuose buvo neigiamai įvertinta Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir / arba jos išvados.
  2. Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, kad draudžiama persekioti už kritiką. Ši pilietinė konstitucinė teisė neatsiejama nuo Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, nuo jo teisės skleisti informaciją bei idėjas. Pažymėtina, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
  3. Teisė kritikuoti valstybės įstaigas ar pareigūnus yra kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė, neišskiriant nė valstybės pareigūnų ar politikų. Akivaizdu, kad Respublikos Prezidentas taip pat turi šią konstitucinę teisę.

Pažymėtina, kad Respublikos Prezidento viešai reiškiama valstybės institucijų ar pareigūnų veiklos kritika, jų sprendimų neigiamas vertinimas savaime netraktuotini kaip atitinkamų valdžios institucijų ar pareigūnų autoriteto diskreditavimas. Vertinant, ar Respublikos Prezidento viešai reiškiama valstybės institucijų ar pareigūnų veiklos kritika, jų sprendimų neigiamas vertinimas nediskredituoja šių institucijų ar pareigūnų, būtina atsižvelgti į šios kritikos (neigiamo vertinimo) turinį, taip pat į visas aplinkybes, kuriomis ši kritika (neigiamas vertinimas) buvo pareikšta.

Kartu pabrėžtina, kad Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas, jis atstovauja Lietuvos valstybei. Respublikos Prezidentas yra viena iš valstybės valdžios institucijų. Visa Respublikos Prezidento veikla turi būti grindžiama pagarba valstybei, visoms jos valdžios institucijoms. Respublikos Prezidento konstitucinis statusas suponuoja jo pareigą savo vieša kitų valstybės valdžios institucijų ar jų pareigūnų veiklos kritika vengti valdžių supriešinimo, nepamatuoto jų sprendimų menkinimo, neargumentuoto neigimo. Respublikos Prezidento išskirtinis konstitucinis statusas ir vaidmuo valstybėje jį įpareigoja pasirinkti tinkamas, korektiškas kritikos raiškos formas. Jeigu šių reikalavimų būtų nepaisoma, būtų menkinamas Tautos pasitikėjimas pačia Respublikos Prezidento institucija, žeminamas šios institucijos autoritetas.

  1. Konstatuotina, kad Respublikos Prezidento Rolando Pakso viešų pasisakymų 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje ir 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose teiginiuose neigiamas Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui ir / arba jos išvadų vertinimas buvo nekorektiškas, nederamas valstybės vadovui.

Kartu pažymėtina, kad minėti Respublikos Prezidento Rolando Pakso viešų pasisakymų per susitikimus su gyventojais 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje, 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose teiginiai savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiais viešais pasisakymais diskreditavo Tautos atstovybės – Seimo autoritetą, kad Respublikos Prezidentas pažeidė Konstituciją.

  1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši pasisakymai per susitikimus su gyventojais 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje, 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

X

Dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, prieštarauja Konstitucijai pateikimo.

  1. Seimas 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime prašo pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą, dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, prieštarauja Konstitucijai.
  2. Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvadoje „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“ nurodyta, kad Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus, vykdydami Respublikos Prezidento Rolando Pakso pavedimą, neteisėtai, prisidengdami Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsniu, rinko informaciją šiame įstatyme nenustatytais tikslais, t. y. 44 atvejais nepagrįstai rinko informaciją apie asmenis, kurie nesiekė užimti pareigų valstybės įstaigoje ir valstybės įstaigoje nėjo pareigų, į kurias skiria Respublikos Prezidentas. Seimo manymu, šiais veiksmais buvo pažeista Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis, draudžianti ne pagal įstatymą rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą, ir Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 10 dalis, draudžianti naudoti asmens duomenis ne sprendimui dėl pasitikėjimo asmeniu priimti. Specialiosios tyrimo komisijos išvadoje taip pat nurodyta, kad daugeliu atvejų Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus, vykdydami Respublikos Prezidento Rolando Pakso pavedimus, pažeisdami Korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, nepateikdavo Specialiųjų tyrimų tarnybai prašymų pateikti informaciją apie asmenis, siekiančius eiti pareigas valstybės įstaigoje, nors juos pateikti buvo privalu pagal įstatymą, ir pateikdavo prašymus pateikti informaciją apie asmenis, siekiančius eiti pareigas valstybės įstaigoje, kai įstatymas nesuteikdavo tokios teisės. Seimas taip pat mano, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas ne tik davė neteisėtą pavedimą, bet ir netikrino, kaip jo pavedimas vykdomas, nesiėmė priemonių įstatymo pažeidimams nutraukti. Seimo nuomone, nors neteisėtus prašymus Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikdavo Respublikos Prezidento patarėjai, tačiau jie vykdė tiesioginį Respublikos Prezidento Rolando Pakso nurodymą, todėl Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas yra atsakingas už tai, kad minėtais jo patarėjų prašymais buvo pažeista Konstitucijoje įtvirtinta žmogaus teisė į privatų gyvenimą, konkrečiai Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalis (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/11-202, Specialiosios tyrimo komisijos 2004 m. vasario 19 d. išvada „Dėl siūlymo pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui“, 6.10 punktas, p. 125–126).
  3. Respublikos Prezidento Rolando Pakso 2004 m. kovo 12 d. paaiškinimuose Konstituciniam Teismui pažymima, kad pareiškėjas nenurodo, kada, kokia forma Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas davė nurodymą rinkti informaciją, koks to nurodymo turinys, apie kokių asmenų privatų gyvenimą Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas davė nurodymą rinkti informaciją. Respublikos Prezidento Rolando Pakso manymu, nėra aišku, kokiais argumentais yra grindžiamas tokio tariamo nurodymo neteisėtumas.

Respublikos Prezidento atstovas advokatas G. Baublys Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškino, kad Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui nebuvo žinoma, jog dėl kurių nors privačių asmenų buvo kreipiamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, jog atitinkamų raštų turinys tikrai nebuvo derinamas su Respublikos Prezidentu Rolandu Paksu. Pasak advokato G. Baublio, valstybės vadovas savo patarėjams buvo davęs vienintelį nurodymą – užtikrinti, kad abejotinos reputacijos asmenys nepatektų į Prezidentūrą.

  1. Byloje nustatyta:

4.1. Per vieną iš 2003 m. pavasarį (tiksli data nenustatyta) vykusių rytinių Respublikos Prezidento Rolando Pakso pasitarimų su savo patarėjais kilus diskusijai dėl visuomeninių tarybų prie Respublikos Prezidento formavimo ir visuomeninių konsultantų parinkimo tvarkos, Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas pasakė, jog jo patarėjai turėtų užtikrinti, kad į pareigas Prezidentūroje nepatektų ir visuomeninių tarybų nariais netaptų abejotinos reputacijos asmenys (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/10-202, liudytojo R. Ačo 2004 m. sausio 22 d. parodymai, p. 167; liudytojų O. Buišienės ir R. Ačo parodymai Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 18 d. posėdyje).

4.2. Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus nuo 2003 m. kovo 20 d. iki spalio 29 d. Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikė 19 prašymų pateikti informaciją apie 71 privatų asmenį (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/17-202, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2003 m. gruodžio 24 d. raštas Nr. 104-S-262 su priedais, p. 3–95).

Minėti prašymai pasirašyti Respublikos Prezidento patarėjų Remigijaus Ačo ir Evaldo Vaitkaus; Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas nė vieno iš šių prašymų nepasirašė (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 16.77/17-202, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2003 m. gruodžio 24 d. raštas Nr. 104-S-262 su priedais, p. 3–95).

4.3. Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėjų Remigijaus Ačo ir Evaldo Vaitkaus prašymai pateikti informaciją apie privačius asmenis Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo vertinami kaip Respublikos Prezidento Rolando Pakso įgaliotų patarėjų paklausimai (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/10-20, liudytojo V. Junoko 2004 m. sausio 20 d. parodymai, p. 12).

4.4. Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėjas Evaldas Vaitkus nurodymus kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl informacijos apie privačius asmenis pateikimo gaudavo iš atskirų Respublikos Prezidento Rolando Pakso patarėjų (Specialiosios tyrimo komisijos medžiaga, b. 8.39/10-202, liudytojo E. Vaitkaus 2004 m. sausio 20 d. parodymai, p. 29, 34–35; ten pat, 8.39/10-202, liudytojo R. Ačo 2004 m. sausio 22 d. parodymai, p. 168).

  1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien Respublikos Prezidento patarėjų Remigijaus Ačo ir Evaldo Vaitkaus raštiškų prašymų Specialiųjų tyrimų tarnybai pateikti informaciją apie privačius asmenis buvimas, taip pat tai, kad minėti prašymai Specialiųjų tyrimų tarnyboje buvo vertinami kaip Respublikos Prezidento Rolando Pakso įgaliotų patarėjų paklausimai, savaime nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas davė pavedimą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie kurių nors asmenų privatų gyvenimą.
  2. Remiantis tuo, kas byloje nustatyta, konstatuotina, kad byloje nėra įrodymų, kurie leistų tvirtinti, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas būtų davęs pavedimą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie kurių nors asmenų privatų gyvenimą.
  3. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas neatliko Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstytame paklausime nurodytų veiksmų, kuriais jis, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą ir dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą.

Taigi konstatuotina, kad šiuo atveju nėra Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmų, kurių atitiktį Konstitucijai reikėtų tikrinti.

  1. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 4 punktą Konstitucinis Teismas atsisako nagrinėti paklausimą dėl išvados teikimo, jeigu nėra veiksmo ar sprendimo, kurio atitiktį Konstitucijai reikėtų tikrinti; Konstitucinio Teismo įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paklausimo nagrinėjimo metu nebelieka nagrinėjimo dalyko, Konstitucinis Teismas šiuo pagrindu nutraukia pradėtą teiseną; pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalį, jeigu atsisakymo nagrinėti prašymą pagrindai buvo nustatyti pradėjus nagrinėti bylą Konstitucinio Teismo posėdyje, priimamas sprendimas nutraukti bylą.

Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi ir 80 straipsniu bylos dalis dėl Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą ir dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikimo nutrauktina.

  1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi ir 80 straipsniu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. vasario 19 d. nutarime „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ išdėstyto paklausimo dėl išvados, ar Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos ir pagrindų, davė neteisėtą nurodymą savo patarėjui Remigijui Ačui rinkti informaciją apie asmenų privatų gyvenimą ir dėl to Respublikos Prezidento patarėjai Remigijus Ačas ir Evaldas Vaitkus davė neteisėtus pavedimus Specialiųjų tyrimų tarnybai surinkti informaciją apie 44 asmenų privatų gyvenimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pateikimo nutraukia.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 73 ir 83 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

teikia išvadą:

  1. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai 2003 m. balandžio 11 d. dekretu Nr. 40 neteisėtai suteikus Jurijui Borisovui Lietuvos Respublikos pilietybę už šio suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
  2. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis sąmoningai leido Jurijui Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
  3. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu, davė nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui pasinaudojant tarnybine padėtimi siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, taip pat Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso veiksmai, kuriais jis 2003 m., siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darė įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo Rolandui Paksui artimiems asmenims, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
  4. Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso vieši pasisakymai per susitikimus su gyventojais 2003 m. lapkričio 26 d. Kretingoje, 2003 m. gruodžio 1 d. Alytuje, 2003 m. gruodžio 15 d. Telšiuose apie Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui išvadas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Ši Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                                               Armanas Abramavičius

                                                                                                        Egidijus Jarašiūnas

                                                                                                        Egidijus Kūris

                                                                                                        Kęstutis Lapinskas

                                                                                                        Zenonas Namavičius

                                                                                                        Augustinas Normantas

                                                                                                        Jonas Prapiestis

                                                                                                        Vytautas Sinkevičius

                                                                                                        Stasys Stačiokas