Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą

Nuasmeninta
Byla Nr. 18-A/2020

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

NUTARIMAS

dĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO 2 DALIES NUOSTATOS ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

2021 m. lapkričio 9 d. Nr. KT177-A-N14/2021

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 531 straipsniais, Teismo posėdyje 2021 m. lapkričio 4 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 18-A/2020 pagal pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-205/2020 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

Prašymo aplinkybės ir pareiškėjo argumentai

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos nario sprendimo, kuriuo atsisakyta nagrinėti skundą dėl Seimo kontrolieriaus sprendimo atsisakyti nagrinėti skundą, 2020 m. liepos 29 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį paliko nepakeistą, inter alia konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija) (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalyje expressis verbis yra apribota administracinio teismo kompetencija vertinti Seimo kontrolieriaus sprendimų, įskaitant sprendimus atsisakyti nagrinėti skundą, teisėtumą ir pagrįstumą.

2. Pareiškėjas šioje konstitucinės justicijos byloje savo poziciją dėl ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui grindžia šiais argumentais.

2.1. Ginčijamu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo teigimu, užkertamas kelias teisme ginčyti valstybės pareigūno – Seimo kontrolieriaus sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, net jeigu šis sprendimas yra nepagrįstas; taip ribojama asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje.

2.2. Be to, pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į konstitucinę piliečių teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, taip pat ginti savo teises teisme, paneigiama asmens teisė apskųsti Seimo kontrolieriaus sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, siekiant, kad Seimo kontrolierius atliktų tyrimą, ir taip pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

2.3. Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 3 d. raštu, be kita ko, pateikė su šios konstitucinės justicijos bylos nagrinėjimu susijusius prašymus, kurie Konstitucinio Teismo protokoliniu sprendimu buvo netenkinti.

II

Suinteresuoto asmens atstovų argumentai

3. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gauti suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Seimo atstovų Seimo nario Juliaus Sabatausko, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresniosios patarėjos Akvilės Dulevičiūtės-Akimovienės ir Viešosios teisės skyriaus vyresniojo patarėjo Prano Žukausko rašytiniai paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai. Suinteresuoto asmens Seimo atstovų pozicija grindžiama šiais argumentais.

3.1. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, Seimo kontrolierius yra specifinis subjektas (Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalis), Konstitucijoje nurodytas tarp kitų valstybės institucijų ir (arba) pareigūnų, pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nepriskiriamų įstatymų leidžiamajai, vykdomajai ar teisminei valdžiai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Remdamiesi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo (2004 m. lapkričio 4 d. redakcija) (toliau – Seimo kontrolierių įstatymas) nuostatomis, suinteresuoto asmens atstovai, be kita ko, nurodo, kad Seimo kontrolierius – Lietuvos Respublikos Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą (5 straipsnis), kurio sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio (20 straipsnis). Taigi, suinteresuoto asmens atstovų teigimu, Seimo kontrolierius neatlieka viešojo administravimo funkcijų, nors ir yra priskiriamas valstybės pareigūnų kategorijai.

3.2. Suinteresuoto asmens atstovai taip pat nurodo, kad pagal ABTĮ administraciniai teismai, šiame įstatyme nustatyta tvarka nagrinėdami administracines bylas, sprendžia ginčus, kylančius iš administracinių teisinių santykių, t. y. šie teismai yra įgalioti spręsti ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje, be kita ko, asmenų ir viešojo administravimo subjektų konfliktus.

3.3. Atsižvelgdami į tai, kad Seimo kontrolieriai nevykdo viešojo administravimo funkcijų ir priima tik rekomendacinio (neprivalomojo) pobūdžio sprendimus, o kartu į tai, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių viešojo administravimo srityje, suinteresuoto asmens atstovai daro išvadą, kad ginčijamas teisinis reguliavimas yra konstituciškai pagrįstas.

3.4. Suinteresuoto asmens atstovų teigimu, Seimo kontrolieriaus sprendimu atsisakyti nagrinėti skundą nepažeidžiamos į jį besikreipiančio asmens teisės ir laisvės, nes teisinis ginčas yra tarp to asmens ir jo apskųsto viešojo administravimo subjekto, dėl kurio tam tikrų veikų ir buvo pateiktas skundas Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolieriaus atsisakymas nagrinėti skundą neužkerta kelio asmeniui kreiptis į teismą skundžiant viešojo administravimo subjekto veiksmus (sprendimą). Be to, suinteresuoto asmens atstovų nuomone, dėl Seimo kontrolieriaus veiksmų asmuo gali kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Taigi pareiškėjo teisė į teismą nėra pažeidžiama.

III

Byloje gauta medžiaga

4. Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui gautos vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės, lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Tomos Birmontienės rašytinės nuomonės.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

Ginčijamas ir su juo susijęs teisinis reguliavimas

5. Pareiškėjas prašo ištirti ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą, atitiktį Konstitucijai.

6. Seimas 1999 m. sausio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą. Šis įstatymas ne kartą buvo keičiamas ir papildomas, inter alia Seimo 2016 m. birželio 2 d. priimtu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymu (su jame nurodytomis išimtimis įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d.), kuriuo Administracinių bylų teisenos įstatymas išdėstytas nauja redakcija.

6.1. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad ABTĮ nustatyta administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarka (1 straipsnio 1 dalis), taip pat nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (3 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas, taip pat tarnybinis ar rinkimų ginčas.

Taigi pagal ABTĮ 1 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių inter alia tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų.

6.2. Šiame kontekste paminėtinos šios Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) 2 straipsnio „Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ nuostatos:

viešasis administravimas – teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (18 dalis);

viešojo administravimo subjektas – viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (20 dalis); viešojo administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais ryšiais tarpusavyje susietų viešojo administravimo subjektų visuma (21 dalis).

7. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamoje ABTĮ 18 straipsnio „Bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai“ 2 dalyje nustatyta: „Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.“

Taigi ginčijamoje ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu expressis verbis nustatyta, kokių šioje dalyje nurodytų subjektų veiklos ir procesinių veiksmų bei sprendimų tirti nepriskiriama administracinių teismų kompetencijai. Pagal šį teisinį reguliavimą administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos. Be to, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad administraciniai teismai netiria kitų nei nurodytieji teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai taip pat nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Vadinasi, ginčijamoje ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu expressis verbis nustatyta, kad administracinių teismų, kurie, kaip minėta, sprendžia bylas dėl ginčų, kylančių inter alia tarp asmens ir viešojo administravimo subjekto arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų, kompetencijai nepriskiriama tirti inter alia Seimo kontrolieriaus sprendimų.

8. Šiai konstitucinės justicijos bylai yra aktualios Seimo kontrolierių įstatymo nuostatos, kuriomis įtvirtintas Seimo kontrolierių statusas, jų įgaliojimai, sprendimų priėmimo tvarka.

8.1. Seimas 1998 m. gruodžio 3 d. priėmė Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymą, kuris ne kartą buvo keičiamas ir papildomas, inter alia Seimo 2004 m. lapkričio 4 d. priimtu Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymu (įsigaliojusiu 2004 m. lapkričio 25 d.), kuriuo Seimo kontrolierių įstatymas išdėstytas nauja redakcija.

Šiuo įstatymu nustatyti Seimo kontrolierių veiklos teisiniai pagrindai ir įgaliojimai, jų įstaigos organizacinė struktūra (1 straipsnis).

Šiame kontekste paminėtina, jog Seimo kontrolierių įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte inter alia nurodyta, kad:

Seimo kontrolierių (ombudsmenų) institutas – tai vienas iš Lietuvoje suformuotų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei vykdomosios valdžios institucijų veiklos kontrolės instrumentų; piliečiai gali ne tik kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, bet ir ginti jas neteisminiu būdu – kreipdamiesi į Seimo kontrolierius; Seimo kontrolierių paskirtis – ginti žmogaus teises ir laisves specifinėmis priemonėmis ir būdais, nustatytais specialiame įstatyme;

Seimo kontrolieriai savo prigimtimi yra žmogaus teisių gynėjai, jų tikslas ir paskirtis – išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė tai, kad buvo pažeistos teisės, kokius teisės aktus reikėtų keisti ar papildyti, kad ateityje žmogaus teisės nebūtų pažeidinėjamos.

8.2. Seimo kontrolierių įstatymo 5 straipsnyje „Seimo kontrolierius“ nustatyta, kad Seimo kontrolierius yra Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą, o 12 straipsnio „Seimo kontrolierių tiriami skundai“ 1 dalyje nustatyta, kad Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.

Šio įstatymo 3 straipsnio „Seimo kontrolierių veiklos tikslai“ (2017 m. gruodžio 7 d. redakcija) 1 punkte nustatyta, kad vienas iš Seimo kontrolierių veiklos tikslų yra ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms.

Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 4 straipsnio „Pagrindiniai Seimo kontrolierių veiklos principai“ 2 punktą Seimo kontrolieriai savo veikloje vadovaujasi inter alia veiklos laisvės ir savarankiškumo principu, pagal kurį Seimo kontrolieriai yra nepriklausomi nuo kitų institucijų, kiekvieno Seimo kontrolieriaus teisės ir pareigos lygios, kiekvienas jų pagal kompetenciją veikia savarankiškai.

8.3. Seimo kontrolierių įstatymo 22 straipsnio „Seimo kontrolieriaus sprendimai“ 1 dalyje nustatyta, kad Seimo kontrolierius, kai tiria skundą, gali priimti vieną iš šių sprendimų: pripažinti skundą pagrįstu, atmesti skundą arba nutraukti skundo tyrimą. Šio įstatymo 19 straipsnyje „Seimo kontrolieriaus teisės“ (su 2017 m. gruodžio 7 d. pakeitimu) yra nurodytos Seimo kontrolieriaus, inter alia ištyrusio skundą, teisės, kaip antai teisė kreiptis į tam tikras institucijas, įstaigas ar pareigūnus pateikiant informaciją ir (ar) siūlymus priimti atitinkamus su viešojo administravimo, užtikrinančio žmogaus teises ir laisves, gerinimu susijusius sprendimus.

Pagal Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio „Seimo kontrolierių reikalavimų privalomumas“ 3 dalyje (2017 m. birželio 20 d. redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija, įstaiga ar pareigūnas, kuriems tai adresuojama, ir apie nagrinėjimo rezultatus (sprendimus dėl priemonių, kurių bus imamasi) informuoti Seimo kontrolierių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo siūlymo (rekomendacijos) gavimo dienos.

8.4. Apibendrinant Seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnio (2017 m. gruodžio 7 d. redakcija) 1 punkte, 4 straipsnio 2 punkte, 5 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnyje (su 2017 m. gruodžio 7 d. pakeitimu), 20 straipsnio 3 dalyje (2017 m. birželio 20 d. redakcija), 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą pažymėtina, kad Seimo skiriamas ir nuo kitų institucijų nepriklausomas Seimo kontrolierius yra savarankiškai veikiantis valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą ir taip neteisminiu būdu užtikrinantis žmogaus teisių ir laisvių apsaugą bei atliekantis pareigūnų veiklos kontrolę; ištyręs jam pateiktą skundą, Seimo kontrolierius turi teisę kreiptis į tam tikras institucijas, įstaigas ar pareigūnus pateikdamas informaciją ir (ar) siūlymus priimti su viešojo administravimo gerinimu susijusius sprendimus; nors tokie Seimo kontrolieriaus pateikti siūlymai (rekomendacijos) yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau minėti subjektai privalo juos nagrinėti ir apie nagrinėjimo rezultatus turi informuoti Seimo kontrolierių įstatyme nustatytais terminais.

9. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste aktualios ir Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio „Atsisakymas nagrinėti skundą“ 1, 2 dalių nuostatos, kuriose nustatyta:

1. Seimo kontrolierius ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, apie tai informuodamas pareiškėją, jeigu:

1) padaro išvadą, kad skundo dalykas yra mažareikšmis;

2) skundas paduotas praėjus šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytam terminui;

3) skunde nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso Seimo kontrolieriaus kompetencijai;

4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme;

5) dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą;

6) padaro išvadą, kad skundą nagrinėti tikslinga kitoje institucijoje ar įstaigoje.

2. Jeigu priimamas sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Seimo kontrolierių kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją ar įstaigą tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas.“

Taigi Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta Seimo kontrolieriaus teisė priimti sprendimą atsisakyti nagrinėti gautą skundą, taip pat baigtinis sąrašas pagrindų, iš kurių bent vienam esant priimamas toks Seimo kontrolieriaus sprendimas. Šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai Seimo kontrolieriaus sprendimui atsisakyti nagrinėti skundą, t. y. tokiame sprendime turi būti nurodytas konkretus šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsisakymo nagrinėti skundą pagrindas, o tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Seimo kontrolierių kompetencijai, turi būti nurodoma ir institucija ar įstaiga, į kurią asmuo galės kreiptis. Vadinasi, pagal Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalis Seimo kontrolieriaus sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą visais atvejais privalo būti motyvuotas, be kita ko, nurodant vieną iš šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atsisakymo nagrinėti skundą pagrindų.

10. Ginčijamą ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant minėtų Seimo kontrolierių įstatymo nuostatų, reglamentuojančių Seimo kontrolierių veiklos tikslus, teisinius pagrindus ir įgaliojimus, inter alia šio įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalių, kuriose reglamentuojami atsisakymo nagrinėti skundą pagrindai ir pareiga motyvuoti sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, taip pat Viešojo administravimo įstatymo (2020 m. gegužės 28 d. redakcija) 2 straipsnio nuostatų kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų, kurie sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, Seimo kontrolierių – nepriklausomų ir savarankiškai veikiančių valstybės pareigūnų, ginančių žmogaus teises ir laisves, tiriančių pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiančių gerinti viešąjį administravimą, sprendimų, inter alia tokių jų sprendimų, kuriais įstatyme nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti skundą.

11. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu paminėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Seimo kontrolierius, nors tiesiogiai ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, yra priskiriamas valstybės pareigūnų kategorijai (inter alia 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-751-575/2015, 2016 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-812-552/2016); administracinių teismų kompetencijos ribojimas dėl Seimo kontrolieriaus sprendimų iš esmės siejamas su tokių sprendimų teisiniais padariniais; Seimo kontrolieriaus tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami Seimo kontrolieriui, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų ir dėl to negali būti skundžiami administraciniam teismui (inter alia 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-249/2010, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-611/2012).

12. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtinos Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija), veikiančios kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais, 2019 m. kovo 15–16 d. vykusioje 118-ojoje plenarinėje sesijoje priimtų Ombudsmeno institucijos apsaugos ir rėmimo principų nuostatos.

Ombudsmeno institucijos apsaugos ir rėmimo principuose pažymėta, kad vienas pagrindinių ombudsmeno institucijos principų yra nepriklausomumas; ombudsmenas yra svarbi demokratijos, teisinės valstybės, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms bei gero administravimo pagrindu valstybėje veikianti institucija, kuri savarankiškai imasi veiksmų dėl netinkamo administravimo ir įtariamų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų, darančių poveikį fiziniams ar juridiniams asmenims; teisė pateikti skundą ombudsmenui papildo teisę kreiptis į teismą (preambulė); valstybė turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie kenktų ombudsmeno institucijos nepriklausomumui, taip pat kuriais būtų siekiama arba dėl kurių būtų galima sudaryti kliūčių veiksmingam ombudsmeno institucijos veikimui, turi veiksmingai ją apsaugoti nuo bet kokių tokių grėsmių (1, 24 punktai); ombudsmeno įgaliojimai turi apimti netinkamo administravimo prevenciją, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą ir rėmimą (12 punktas); valdžios institucijos ombudsmenui neturi duoti jokių nurodymų ir ombudsmenas neturi laikytis jokių valdžios institucijų nurodymų (14 punktas); ombudsmenas turi turėti teisę teikti individualias rekomendacijas bet kurioms įstaigoms ar institucijoms, priklausančioms ombudsmeno institucijos kompetencijai (17 punktas); valstybės raginamos imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos stiprinti ombudsmeno institucijas ir jų gebėjimus, nepriklausomumą ir nešališkumą laikantis Venecijos principų dvasios ir nuostatų ir taip užtikrinti tinkamą, savalaikį ir veiksmingą jų įgyvendinimą (25 punktas).

13. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra, be kita ko, pažymėjęs, jog skundas Seimo kontrolieriui (ombudsmenui) nelaikytinas veiksminga teisinės gynybos priemone pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 straipsnį ir pareiškėjams nėra pareigos išnaudoti šią priemonę pagal šios konvencijos 35 straipsnio 1 dalį, nes, nors ir būdami nepriklausomi nuo vykdomosios valdžios, Seimo kontrolieriai neturi įgaliojimų priimti valdžios institucijoms privalomų sprendimų (inter alia 2000 m. kovo 14 nutarimas dėl priimtinumo byloje Valašinas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 44558/98, 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą, peticijų Nr. 40828/12, 69598/12, 70048/13, 70065/13, 107, 109, 110 punktai).

14. Šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu pažymėtina ir tai, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje „Europos ombudsmenas“ nustatyta, jog kiekvienas Europos Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Europos Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje kreipimasis į šią ombudsmeno instituciją laikomas alternatyviu neteisminiu pažeistų teisių gynimo būdu; toks alternatyvus neteisminis teisių gynimo būdas atitinka specialius kriterijus ir juo nebūtinai siekiama to paties tikslo kaip ir ieškiniu (Pirmosios instancijos teismo 2002 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje T-209/00 Lamberts prieš Ombudsmeną 65 punktas); kreipimasis į ombudsmeną leidžia nustatyti ir pašalinti blogo administravimo atvejus ginant bendrąjį interesą, taip pat leidžia išvengti kreipimosi į teismus, jei ombudsmenui pavyksta išspręsti pareiškėjo ir atitinkamos institucijos nesutarimus; šis kreipimasis yra suinteresuoto asmens laisvo pasirinkimo reikalas (Teisingumo Teismo 2007 m. birželio 28 d. sprendimo byloje C‑331/05 P Internationaler Hilfsfonds 26–27 punktai); ombudsmenas turi didelę diskreciją vertindamas jam pateiktų skundų pagrįstumą ir tai, kokių veiksmų dėl jų reikia imtis, ir šiomis aplinkybėmis jam nenustatyta jokia pareiga pasiekti rezultatą (be kita ko, Pirmosios instancijos teismo 2002 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje T-209/00 Lamberts prieš Ombudsmeną 50, 52 punktai, Bendrojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje T‑217/11 Claire Staelen prieš Ombudsmeną 76 punktas).

II

Konstitucijos nuostatos ir oficialioji konstitucinė doktrina

15. Šioje konstitucinės justicijos byloje tiriama, ar ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

16. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas integruoja įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes, taip pat kad šio principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose; jo esmė – teisės viešpatavimas; konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus, jis apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2010 m. birželio 29 d., 2015 m. lapkričio 19 d., 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimai).

16.1. Konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, kaip antai atsakingo valdymo ir kitų, ne mažiau reikšmingų, turinį; konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius atsakingo valdymo ir valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (inter alia 2018 m. balandžio 12 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai). Pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinius atsakingo valdymo, teisinės valstybės principus, valstybės valdžią įgyvendinančios institucijos, vykdydamos savo funkcijas, negali viršyti joms Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų (2018 m. kovo 2 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai).

16.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad kiekviena valstybės ar savivaldybės institucija, per kurią vykdomos valstybės funkcijos, kiekvienas valstybės tarnautojas turi paisyti teisėtumo reikalavimų; valstybės tarnautojai turi nepiktnaudžiauti jiems nustatytomis galiomis, nepažeisti teisės aktų reikalavimų (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas); valstybės institucijos, pareigūnai turi saugoti, ginti žmogaus teises ir laisves; ypač svarbu, kad, vykdydami jiems patikėtas funkcijas, jie patys nepažeistų žmogaus teisių ir laisvių (2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

17. Neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga – asmens teisė kreiptis į teismą (inter alia 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, yra įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija (inter alia 1996 m. balandžio 18 d., 2002 m. liepos 2 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi teisę ginti savo teises ir laisves teisme (inter alia 2002 m. liepos 2 d., 2005 m. vasario 7 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai); pažeistos asmenų teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepaisant to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar nėra (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2010 m. gegužės 13 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai); asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (inter alia 2000 m. gegužės 8 d., 2006 m. kovo 28 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai); įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (inter alia 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

18. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtina ir tai, kad pagal Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalį piliečiams laiduojama teisė apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalį piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus – tai ir viena iš teisių, kurias įgyvendindami piliečiai taip pat gali dalyvauti valdant savo šalį.

19. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog demokratinių valdžios institutų prigimtis yra tokia, kad visi asmenys, kurie įgyvendina politinę žmonių valią, yra įvairiomis formomis kontroliuojami, kad ši valia nebūtų iškreipta (1996 m. gegužės 29 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas); be valstybės valdžią vykdančių valstybės institucijų, Konstitucijoje taip pat yra įvardytos „kontrolės institucijos“ (Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalis) (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas); tarp Konstitucijoje nurodytų kitų valstybės institucijų (pareigūnų), pagal jos 5 straipsnio 1 dalį nepriskiriamų nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai, yra ir Seimo kontrolieriai (Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalis) (2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimai).

19.1. Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai. Jie turi teisę siūlyti teismui kaltus pareigūnus atleisti iš užimamų pareigų.“

Taigi pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį Seimo kontrolieriai yra nepriklausoma ir savarankiškai veikianti valstybės ir savivaldybės pareigūnų (išskyrus teisėjus) kontrolės institucija, padedanti užtikrinti iš inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos imperatyvų įgyvendinimą ir atliekanti valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) veiklos kontrolės funkciją, siekdama apginti žmogaus teises ir laisves nuo valstybės ir savivaldybių pareigūnų savivalės, piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Tirdami skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo jiems nustatytomis galiomis ar įstatymų suteiktų įgaliojimų viršijimo, biurokratizmo ar teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir taip gindami žmogaus teises ir laisves, Seimo kontrolieriai yra papildomas (subsidiarus) žmogaus teisių ir laisvių apsaugos garantas.

19.2. Konstitucijos 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimo kontrolierių įgaliojimus nustato įstatymas. Taigi pagal Konstituciją įstatymų leidėjui suteikta diskrecija nustatyti Seimo kontrolierių įgaliojimus tiriant skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, inter alia reglamentuoti skundų Seimo kontrolieriui pateikimo sąlygas, jų nagrinėjimo tvarką, atsisakymo nagrinėti skundus pagrindus. Tai darydamas įstatymų leidėjas turi paisyti Konstitucijos ir iš jos kylančių imperatyvų.

20. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, Seimo kontrolieriaus, kuris pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį vykdo jam patikėtą konstitucinę funkciją tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo ir yra papildomas (subsidiarus) žmogaus teisių apsaugos garantas, sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą pats savaime negali būti traktuojamas kaip sudarantis prielaidas paneigti ar pernelyg suvaržyti asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą skundžiant valstybės ar savivaldybių pareigūnų veiksmus ir (arba) sprendimus, kuriais yra pažeistos asmens konstitucinės teisės ar laisvės.

III

Administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija)
18 straipsnio 2 dalies
nuostatos atitikties Konstitucijai vertinimas

21. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą, atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

22. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu teisiniu reguliavimu užkertamas kelias teisme ginčyti valstybės pareigūno – Seimo kontrolieriaus sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, net jeigu šis sprendimas yra nepagrįstas; taip ribojama asmens teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, ir pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

23. Minėta, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą ginčijamą teisinį reguliavimą, aiškinamą inter alia kitų ABTĮ nuostatų, taip pat Seimo kontrolierių įstatymo, inter alia šio įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalių, kontekste, administracinių teismų, kurie sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, Seimo kontrolierių – nepriklausomų ir savarankiškai veikiančių valstybės pareigūnų, ginančių žmogaus teises ir laisves, tiriančių pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiančių gerinti viešąjį administravimą, sprendimų, inter alia tokių jų sprendimų, kuriais įstatyme nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti skundą.

24. Minėta ir tai, kad Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas pagrindų, iš kurių bent vienam esant priimamas Seimo kontrolieriaus sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą, o šio straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti reikalavimai Seimo kontrolieriaus sprendimui atsisakyti nagrinėti skundą, t. y. tokiame sprendime turi būti nurodytas konkretus šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas atsisakymo nagrinėti skundą pagrindas, o tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Seimo kontrolierių kompetencijai, turi būti nurodoma ir institucija ar įstaiga, į kurią asmuo galės kreiptis; vadinasi, pagal Seimo kontrolierių įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalis Seimo kontrolieriaus sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą visais atvejais privalo būti motyvuotas, be kita ko, nurodant vieną iš šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų atsisakymo nagrinėti skundą pagrindų.

25. Sprendžiant, ar ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad, kaip minėta:

Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai;

tarp Konstitucijoje nurodytų valstybės institucijų (pareigūnų), pagal Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalį nepriskiriamų nei įstatymų leidžiamajai, nei vykdomajai, nei teisminei valdžiai, yra ir Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalyje įvardyti Seimo kontrolieriai;

pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį Seimo kontrolieriai yra nepriklausoma ir savarankiškai veikianti valstybės ir savivaldybės pareigūnų (išskyrus teisėjus) kontrolės institucija, padedanti užtikrinti iš inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos imperatyvų įgyvendinimą ir atliekanti valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) veiklos kontrolės funkciją, siekdama apginti žmogaus teises ir laisves nuo valstybės ir savivaldybių pareigūnų savivalės, piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;

pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, Seimo kontrolieriaus, kuris pagal Konstitucijos 73 straipsnio 1 dalį vykdo jam patikėtą konstitucinę funkciją tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo ir yra papildomas (subsidiarus) žmogaus teisių apsaugos garantas, sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą pats savaime negali būti traktuojamas kaip sudarantis prielaidas paneigti ar pernelyg suvaržyti asmens konstitucinę teisę kreiptis į teismą skundžiant valstybės ar savivaldybių pareigūnų veiksmus ir (arba) sprendimus, kuriais yra pažeistos asmens konstitucinės teisės ar laisvės.

25.1. Pažymėtina, kad Seimo kontrolieriaus sprendimu atsisakyti nagrinėti skundą dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo, kurį tirti pagal ginčijamą ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį nepriskiriama administracinių teismų kompetencijai, nėra užkertamas kelias asmeniui, manančiam, kad jo konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeistos atitinkamais valstybės ar savivaldybių pareigūnų veiksmais (neveikimu) ir (arba) sprendimais, kreiptis į teismą, be kita ko, dėl galimo valstybės ir savivaldybių pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Savo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, garantuojamą inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, asmuo gali įgyvendinti nepriklausomai nuo Seimo kontrolieriaus priimtų sprendimų dėl jam pateikto skundo, t. y. nepriklausomai nuo to, ar Seimo kontrolierius, kuris pagal Konstituciją, inter alia jos 73 straipsnio 1 dalį, kaip nepriklausoma ir savarankiškai veikianti papildoma (subsidiari) neteisminė žmogaus teisių gynimo institucija, padeda užtikrinti iš inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių atsakingo valdymo, valdžios atsakomybės visuomenei bei žmogaus teisių ir laisvių apsaugos imperatyvų įgyvendinimą ir atlieka valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) veiklos kontrolės funkciją, ištyrė to asmens skundą ir pateikė atitinkamus siūlymus (rekomendacijas) pagal Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnį (su 2017 m. gruodžio 7 d. pakeitimu), ar atsisakė jį nagrinėti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

25.2. Pažymėtina ir tai, kad skundą Seimo kontrolieriui pateikusio asmens teisių pažeidimas kyla ne iš pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administraciniams teismams neteismingo Seimo kontrolieriaus atsisakymo nagrinėti skundą įstatyme nustatytu pagrindu, o dėl Seimo kontrolieriui skundžiamų valstybės ar savivaldybės pareigūno veiksmų, kurie pagal ABTĮ, taip pat pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas gali būti skundžiami ir administraciniams teismams; kitaip tariant, teisinis ginčas yra kilęs tarp asmens ir valstybės ar savivaldybės institucijos arba pareigūno, dėl kurių veiklos asmuo ir kreipėsi į Seimo kontrolierių.

25.3. Taigi konstatuotina, jog nėra pagrindo teigti, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų, be kita ko, tokių jo sprendimų, kuriais atsisakoma nagrinėti skundą Seimo kontrolierių įstatyme nustatytais pagrindais, yra sudaromos prielaidos paneigti ar pernelyg suvaržyti konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą, pažeisti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisingumo imperatyvą.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą Seimo kontrolierių įstatyme nustatytais pagrindais, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102, 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 531, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija, TAR, 2016, Nr. 16849) 18 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus sprendimų atsisakyti nagrinėti skundą Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme nustatytais pagrindais, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai        Elvyra Baltutytė

                                                                Gintaras Goda

                                                                Vytautas Greičius

                                                                Danutė Jočienė

                                                                Giedrė Lastauskienė

                                                                Vytautas Mizaras

                                                                Algis Norkūnas

                                                                Daiva Petrylaitė

                                                                Janina Stripeikienė