Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO VILNIAUS APYGARDOS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 650 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI GRĄŽINIMO

2021 m. rugsėjo 7 d. Nr. KT147-S136/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė Vilniaus apygardos teismo prašymą Nr. 1B-18/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymas Nr. 1B-18/2021 „ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalis (2019-12-19 redakcija, teisės akto Nr. XIII-2721, TAR, 2019-12-30, Nr. 21560) ta apimtimi, kurioje numatyta, kad „Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko <...>“, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, asmenų lygiateisiškumo principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 daliai“.

2. Pareiškėjas į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai kreipėsi sustabdęs civilinės bylos dėl antstolio veiksmų – patvarkymo, kuriuo atsisakyta priimti išieškotojo (juridinio asmens) pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą, nagrinėjimą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. kovo 24 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d., 2021 m. birželio 29 d. sprendimai).

4. Pareiškėjo tiek, kiek jo nurodyta, ginčijamoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 650 straipsnio „Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti“ 3 dalyje (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) nustatyta: „Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko, išskyrus atvejus, kai naujas vykdomasis dokumentas nėra vykdytinas šio antstolio veiklos teritorijoje.“

Taigi CPK 650 straipsnio 3 dalyje (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) įtvirtintas vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti teisinis reguliavimas, pagal kurį, be kita ko, vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams nustatytąja tvarka paskirsto Antstolių informacinė sistema.

5. Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek jis nurodė, atitiktimi konstituciniams asmenų lygiateisiškumo, teisinės valstybės principams, pažymi, kad juo išieškotojui nustatyta daugiau pareigų išieškojimo procese, o skolininkas yra atleidžiamas nuo prievolės domėtis savo vykdomosiomis bylomis.

Šiame kontekste pareiškėjui kyla abejonių ir dėl to, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu panaikinama išieškotojo teisė pasirinkti antstolį bylose dėl pinigų sumų išieškojimo, tačiau tokia teisė yra kitose bylose.

5.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas; diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu; vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.

5.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas, grįsdamas savo abejones ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktimi inter alia konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, neatsižvelgia į nurodytąsias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, nevertina pinigų sumų išieškojimo proceso specifikos ir nepaaiškina, kodėl skolininkai ir išieškotojai turėtų būti vertinami kaip esantys vienodoje (panašioje) padėtyje vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo pateikimo vykdyti kontekste. Pareiškėjas nepagrindžia ir to, kodėl, atsižvelgiant į tai, kaip esantys vienodoje (panašioje) padėtyje turėtų būti vertinami ir išieškotojai bylose dėl pinigų sumų išieškojimo bei išieškotojai kitose, su pinigų sumų išieškojimu nesusijusiose, bylose.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas taip pat nepagrindžia, kodėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti skirtingos vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarkos, taikytinos bylose dėl pinigų sumų išieškojimo ir kitose bylose.

5.3. Pareiškėjas kartu nurodo, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą solidariosios prievolės skolininkų bylos atitenka skirtingiems toje pačioje teritorijoje veikiantiems antstoliams, tad kyla grėsmė, kad solidariąją skolą išieškos du antstoliai, taip padarydami žalą pačių skolininkų interesams. Tačiau pareiškėjas tokią savo poziciją grindžia tik bendro pobūdžio samprotavimais; pareiškėjo prašyme šiuo požiūriu nepateikiama teisinių argumentų, kuriuos nulemtų inter alia solidariosios prievolės specifika.

Paminėtina, kad bendrosios kompetencijos teismų praktikoje pažymima, jog solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui; esant solidariajai prievolei, pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

5.4. Pažymėtina, kad pareiškėjas atskirai nepateikė argumentų dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui.

6. Pareiškėjas savo abejonėms dėl ginčijamo teisinio reguliavimo tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 4, 5 dalims pagrįsti remiasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis dėl ūkinės veiklos laisvės užtikrinimo.

6.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas nurodo Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime padarytą išvadą, jog antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Pareiškėjas pažymi, kad antstolių, kaip savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiančių asmenų, statusas yra neatsiejamas nuo išieškotojo galimybės laisvai pasirinkti antstolį ir antstolių konkurencijos siekiant antstolių profesinių paslaugų kokybės ir veiksmingumo.

Tačiau pareiškėjas nesieja šių oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatų su savo prašymu ir nepagrindžia, kodėl pagal Konstituciją antstolio, kaip valstybės kontroliuojama profesija užsiimančio asmens, veiklos specifika suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti būtent tokį vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo pateikimo vykdyti teisinį reguliavimą, pagal kurį išieškotojas galėtų pats pasirinkti, kuriam antstoliui perduoti vykdyti tokį vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas nepagrindžia ir to, kodėl pagal Konstituciją, antstoliams vykdant viešąjį interesą užtikrinančias funkcijas, konkurencija turėtų būti užtikrinama ir kodėl, jeigu ji būtų užtikrinama, tai galėtų būti daroma tik sudarant galimybę išieškotojui pačiam pasirinkti antstolį, kuriam perduotinas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo.

6.2. Pareiškėjas, šiame kontekste grįsdamas savo abejones tiek, kiek jo nurodyta, ginčijamo teisinio reguliavimo konstitucingumu, nurodo ir tai, kad tiek nacionalinėje, tiek Europos Sąjungos teisėje yra įtvirtinta vartotojo teisė pasirinkti paslaugos teikėją. Tuo tarpu ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas, pasak pareiškėjo, neužtikrina vartotojų teisių gynimo garantijų, todėl kyla abejonė, ar jį nustačius nebuvo pažeista valstybės pareiga ginti vartotojo interesus.

Tačiau pareiškėjas savo prašyme nepaaiškina, kodėl, atsižvelgiant į antstolio veiklos – viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymo specifiką, pagal Konstituciją turi būti nustatytas tik toks vykdomųjų dokumentų dėl pinigų sumų išieškojimo pateikimo vykdyti teisinis reguliavimas, kuriuo išieškotojams būtų suteikta teisė pasirinkti antstolį, kuriam pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas dėl pinigų sumų išieškojimo, ir kodėl būtent toks teisinis reguliavimas būtų būtinas ir tinkamas pagal Konstituciją.

6.3. Šiame kontekste pareiškėjo prašyme nurodyta ir tai, kad antstoliai iki įsigaliojant naujai vykdomųjų dokumentų paskirstymo tvarkai buvo labiau suinteresuoti efektyviai išieškoti skolas pagal išieškotojų pateiktus vykdomuosius dokumentus, taip siekdami gauti vis naujų vykdomųjų dokumentų iš išieškotojų, ypač tų, kurie turi daug skolininkų. Tai, pasak pareiškėjo, reiškia, kad antstoliai nebeturės tikslo konkuruoti savo paslaugų kokybe, nes bet kuriuo atveju jie gaus vykdomųjų dokumentų. Kita vertus, pareiškėjo vertinimu, įsigaliojusi naujoji tvarka turės neigiamą poveikį ne tik išieškotojų, bet ir pačių skolininkų interesams: Antstolių informacinei sistemai paskyrus antstolį, kurio darbo efektyvumas mažesnis, nukentės skolininkai, kurie, nepagrįstai užsitęsus išieškojimo procesui, pasak pareiškėjo, patirs dar daugiau išlaidų negu tais atvejais, kai skola būtų išieškoma efektyviai.

Šie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip bendro pobūdžio samprotavimai, kuriais keliamas ginčijamo teisinio reguliavimo nustatymo tikslingumo klausimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas (inter alia 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016, 2018 m. spalio 5 d., 2019 m. sausio 18 d. sprendimai), Konstitucinis Teismas nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu.

7. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai dėl CPK 650 straipsnio 3 dalies (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai pagrįsti.

8. Vadinasi, pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus.

9. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą prašymas, neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, yra grąžintinas pareiškėjui. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai.

10. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui Vilniaus apygardos teismui prašymą ištirti CPK 650 straipsnio 3 dalies (2019 m. gruodžio 19 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui Vilniaus apygardos teismui prašymą Nr. 1B-18/2021 „ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 3 dalis (2019-12-19 redakcija, teisės akto Nr. XIII-2721, TAR, 2019-12-30, Nr. 21560) ta apimtimi, kurioje numatyta, kad „Vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka: proporcingai visiems toje veiklos teritorijoje veikiantiems antstoliams atsižvelgiant į Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytas vykdomųjų dokumentų kategorijas ir išieškotinų sumų dydžius, taip pat užtikrinant, kad naujas vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš to paties skolininko būtų paskirtas vykdyti antstoliui, jau vykdančiam išieškojimą iš šio skolininko <...>“, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, asmenų lygiateisiškumo principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 ir 5 daliai“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė

                                                                   Gintaras Goda

                                                                   Vytautas Greičius

                                                                   Danutė Jočienė

                                                                   Giedrė Lastauskienė

                                                                   Vytautas Mizaras

                                                                   Algis Norkūnas

                                                                   Daiva Petrylaitė

                                                                   Janina Stripeikienė