Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-86/2021

2021 m. rugsėjo 7 d. Nr. KT143-A-S132/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-86/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad jis prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 350 straipsnio 1, 4 dalys tiek, kiek jose, pasak pareiškėjo, nustatytas kasacinių skundų atrankos modelis, pagal kurį, įstatyme nenustačius aiškių ir nedviprasmiškų kasacinių skundų atrankos kriterijų, kasacinio skundo priėmimo klausimas paliktas spręsti atrankos kolegijos nuožiūra;

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį, pareiškėjo teigimu, procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka;

CPK 366 straipsnio 1 dalis (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nustatytas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas ir nenumatytas atskiras pagrindas atnaujinti procesą civilinėse bylose dėl reikalavimų, susijusių su pareiškėjo nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ nuostatų taikymu;

CPK 368 straipsnis (su 2016 m. lapkričio 8 d. pakeitimu) tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nustatyti bendri prašymo atnaujinti procesą padavimo terminai taikomi ir civilinėms byloms dėl reikalavimų, susijusių su pareiškėjo nurodytų CK ketvirtosios knygos nuostatų taikymu.

Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) galiojimą, iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl pareiškėjo prašymo.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartį, kuria atsisakyta pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. liepos 14 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti CPK 350 straipsnio 1, 4 dalių ir 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek nurodo, atitiktį Konstitucijai.

5.1. Pareiškėjas savo prašymo dalį dėl CPK 350 straipsnio „Kasacinio skundo priėmimo tvarka“ 1, 4 dalių tiek, kiek nurodo, atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, įstatyme nenustačius aiškių ir nedviprasmiškų kasacinių skundų atrankos kriterijų, kasacinio skundo priėmimo klausimas paliekamas spręsti atrankos kolegijos nuožiūra ir taip pažeidžiama asmens konstitucinė teisė kreiptis į kasacinį teismą.

5.1.1. Pažymėtina, kad CPK 350 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija; kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. CPK 350 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, kad kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi; nutartį sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat glaustai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis kasacinis skundas priimamas arba jį atsisakoma priimti.

Kartu pažymėtina, kad CPK 346 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka, o CPK 350 straipsnio 2 dalyje (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) įtvirtinti konkretūs atsisakymo priimti kasacinį skundą pagrindai.

5.1.2. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, įstatymu yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasi atrankos kolegija sprendžia kasacinio skundo priėmimo klausimą.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

5.2. Pareiškėjo prašymo dalis dėl CPK 366 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“ 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitikties Konstitucijai iš esmės grindžiama tuo, kad, pareiškėjo teigimu, ginčijamame CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) yra įtvirtintas ribojimas atnaujinti procesą bylose: proceso atnaujinimas galimas tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir tik jeigu šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; šios abi sąlygos privalomos; šiuo CPK nustatytu pagrindu neleidžiama atnaujinti proceso inter alia dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties, net jeigu juose būtų padaryti šiurkščiausi tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normų pažeidimai. Pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama jo teisė kreiptis į teismą.

5.2.1. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas pasinaudojo teise ginti savo interesus instancine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

5.2.2. Pažymėtina ir tai, kad CPK 340 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys CPK XVII skyriuje „Bylų procesas kasaciniame teisme“ nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutarties, pareiškėjas taip pat pasinaudojo minėta CPK įtvirtinta teise apskųsti įsiteisėjusią apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka.

5.2.3. Vadinasi, pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias siekti, kad būtų ištaisyta civilinę bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose galimai padaryta teisės normos taikymo klaida.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

5.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2021 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. KT10-A-S10/2021, 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. KT69-A-S63/2021).

5.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo ištirti CPK 368 straipsnio „Prašymo padavimo terminai“ (su 2016 m. lapkričio 8 d. pakeitimu) tiek, kiek nurodo, atitiktį Konstitucijai.

Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimis, kuriose, be kita ko, buvo konstatuota, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

6.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. nutartyje, inter alia, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) pagrindu apskritai negalėtų būti atnaujintas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi atsisakė pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, be kita ko, konstatavęs, kad pareiškėjas (ieškovas) nepateikė įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą proceso atnaujinimui, ir kad nagrinėjamu atveju procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti atnaujintas. Taigi, net jeigu pareiškėjas nebūtų praleidęs ginčijamame CPK 368 straipsnyje įtvirtinto prašymo padavimo termino, būtų atsisakyta atnaujinti procesą.

6.2. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti CPK 368 straipsnio tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai, yra savitikslis.

6.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savitikslis prašymas tirti teisės akto atitiktį Konstitucijai vertintinas kaip nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2013 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas, 2021 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. KT126-A-S117/2021).

6.4. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Minėta, kad pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 366 straipsnio 1 dalis (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nustatytas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas ir nenumatytas atskiras pagrindas atnaujinti procesą civilinėse bylose dėl reikalavimų, susijusių su pareiškėjo nurodytų CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ nuostatų taikymu.

7.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus dėl proceso atnaujinimo, inter alia, todėl, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, pagrindžiančių jo nurodytų CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, o ne dėl to, kad pareiškėjas prašė atnaujinti procesą kitu, nei įstatymo nustatytu, pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad minėtos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. nutartys, taip pat pareiškėjo skundus dėl šių nutarčių nagrinėjusių teismų sprendimai buvo priimti ne pareiškėjo nurodytų CK ketvirtosios knygos „Daiktinė teisė“ nuostatų pagrindu.

Vadinasi, ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimant sprendimą, galėjusį pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

7.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT126-A-S117/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT15-A-S15/2021, 2021 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. KT51-A-S48/2021).

7.3. Konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies (su 2019 m. liepos 16 d. pakeitimu) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijai.

7.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

8. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

9. Pažymėtina, kad, atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti nurodytų CPK nuostatų atitiktį Konstitucijai, nėra pagrindo svarstyti ir jo prašymo sustabdyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) galiojimą.

10. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį ir pateikimo aplinkybes, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas jau ne kartą yra teikęs panašaus pobūdžio prašymų, kuriuos Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti, pareiškėjo kreipimasis gali būti traktuojamas ir kaip turintis piktnaudžiavimo asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą požymių (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT83-A-S78/2020, 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. KT192-A-S177/2020). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-86/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė

                                                                   Gintaras Goda

                                                                   Vytautas Greičius

                                                                   Danutė Jočienė

                                                                   Giedrė Lastauskienė

                                                                   Vytautas Mizaras

                                                                   Algis Norkūnas

                                                                   Daiva Petrylaitė

                                                                   Janina Stripeikienė