Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-66/2021

2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. KT139-A-S129/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-66/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 350 straipsnio 1, 4 dalys tiek, kiek jose nustatytas, pasak pareiškėjo, kasacinių skundų atrankos modelis, pagal kurį, įstatyme nenustačius aiškių ir nedviprasmiškų kasacinių skundų atrankos kriterijų, kasacinio skundo priėmimo klausimas paliktas spręsti atrankos kolegijos nuožiūra, ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį, pareiškėjo teigimu, procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti pastarosios CPK nuostatos galiojimą, iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl jo prašymo.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutarties, pastarąją nutartį palikęs nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 27 d. priimta teisėjų atrankos kolegijos galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. gegužės 24 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 350 straipsnio 1, 4 dalys tiek, kiek jose nustatytas, pasak pareiškėjo, kasacinių skundų atrankos modelis, pagal kurį, įstatyme nenustačius aiškių ir nedviprasmiškų kasacinių skundų atrankos kriterijų, kasacinio skundo priėmimo klausimas paliktas spręsti atrankos kolegijos nuožiūra. Pareiškėjo teigimu, taip pažeidžiama asmens konstitucinė teisė kreiptis į kasacinį teismą.

5.1. Pažymėtina, jog CPK 350 straipsnio „Kasacinio skundo priėmimo tvarka“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija; kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių. CPK 350 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, kad kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama; nutartį sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat glaustai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis kasacinis skundas priimamas arba jį atsisakoma priimti.

Pažymėtina ir tai, kad CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra:

1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui;

2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos;

3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kartu pažymėtina, kad CPK 350 straipsnio 2 dalyje (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) yra įtvirtinti konkretūs atsisakymo priimti kasacinį skundą pagrindai.

5.2. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, CPK yra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija sprendžia kasacinio skundo priėmimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme ištirti CPK 350 straipsnio 1, 4 dalių tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

5.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2021 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. KT10-A-S10/2021, 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. KT69-A-S63/2021).

5.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį, pareiškėjo teigimu, procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

6.1. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 3 dalimi, civilinėje byloje atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą dėl to, kad prašymas buvo pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą terminą, kurio atnaujinti nebuvo pagrindo.

Taigi pareiškėjo prašyme nurodyti teismų sprendimai, su kuriais pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą, buvo priimti ne pareiškėjo ginčijamo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, pagrindu.

Vadinasi, ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimti sprendimą, galėjusį pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

6.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT126-A-S117/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT15-A-S15/2021, 2021 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. KT51-A-S48/2021).

6.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai.

6.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

6.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

8. Kartu pažymėtina, kad, atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti nurodytų CPK nuostatų atitiktį Konstitucijai, nėra pagrindo svarstyti ir jo prašymo sustabdyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) galiojimą.

9. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucija reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo kompetencijai priskirtų tirti teisės aktų, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti jo konstitucines teises ar laisves, atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės teisinės galios aktui), elgtųsi sąžiningai ir nepiktnaudžiautų savo konstitucine teise kreiptis į Konstitucinį Teismą (2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT83-A-S78/2020, 2021 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. KT115-A-S106/2021).

9.1. Pažymėtina, kad pareiškėjas Konstituciniam Teismui yra teikęs panašaus pobūdžio prašymus dėl CPK 350 straipsnio 1, 4 dalių, CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai, kuriuos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. KT134-A-S124/2020, 2021 m. gegužės 18 d. sprendimais Nr. KT72-A-S66/2021 ir Nr. KT73-A-S67/2021 atsisakė priimti nagrinėti.

Konstitucinis Teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendime Nr. KT73-A-S67/2021 inter alia pažymėjo, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį ir pateikimo aplinkybes, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas yra teikęs panašaus pobūdžio prašymą dėl CPK 350 straipsnio 1, 4 dalių atitikties Konstitucijai, kurį Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti, toks nepagrįstas pareiškėjo kreipimasis gali būti traktuojamas ir kaip turintis piktnaudžiavimo asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą požymių, ir atkreipė dėmesį į tai, kad dalyvaujantiems byloje asmenims piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas. Konstitucinio Teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. KT73-A-S67/2021 pareiškėjui buvo išsiųstas 2021 m. gegužės 19 d., be kita ko, elektroniniu paštu. Tą pačią 2021 m. gegužės 19 d. pareiškėjas elektroniniu paštu patvirtino, kad minėtą Konstitucinio Teismo sprendimą gavo.

Nepaisant to, ignoruodamas jau priimtą Konstitucinio Teismo sprendimą ir turėdamas žinoti apie piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis pasekmes, pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. Konstituciniam Teismui pakartotinai pateikė iš esmės tais pačiais argumentais pagrįstą, t. y. savo turiniu iš esmės analogišką, taigi akivaizdžiai nepriimtiną nagrinėti Konstituciniame Teisme, prašymą.

9.2. Konstatuotina, kad toks pareiškėjo elgesys, kai jis, turėdamas suvokti savo teikiamo prašymo akivaizdų nepriimtinumą, kreipiasi į Konstitucinį Teismą su tokio pobūdžio prašymu, nėra suderinamas su sąžiningu naudojimusi savo konstitucine teise kreiptis į Konstitucinį Teismą ir konstitucinio teisingumo vykdymo tikslais; taigi toks konstitucinės teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimas ne pagal paskirtį laikytinas pagal Konstituciją draudžiamu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

9.3. Konstitucinio Teismo įstatyme yra įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės: Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2019 m. liepos 16 d. redakcija) nustatyta, kad Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį (2001 m. vasario 20 d. redakcija) už kiekvieną piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį Konstitucinis Teismas piliečiams ir dalyvaujančių byloje asmenų atstovams turi teisę skirti iki vieno paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-66/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė

                                                                   Gintaras Goda

                                                                   Danutė Jočienė

                                                                   Giedrė Lastauskienė

                                                                   Vytautas Mizaras

                                                                   Algis Norkūnas

                                                                   Daiva Petrylaitė