Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies priėmimo ir jo dalies grąžinimo

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO Nr. 1A-85/2021 DALIES PRIĖMIMO IR JO DALIES GRĄŽINIMO

2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. KT137-A-S127/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Daivos Petrylaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-85/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, „ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 347 str. 3 p. ir 354 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas“, o taip pat kitiems Konstitucijos straipsniams“.

1.1. Iš šio prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje, kurioje vienas iš atsakovų buvo pareiškėjas, atmetė ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – iš dalies patenkino ieškovės ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo, konstatavęs, jog kasacinis skundas neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatyto reikalavimo, kad kasacinį skundą surašo advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

1.2. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. liepos 14 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

2. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

2.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

2.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose nustatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT45-A-S41/2020, 2021 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. KT9-A-S9/2021). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo laikomas pasinaudojusiu visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis tik tada, kai ne tik išnaudotos visos įstatymuose numatytos teismo sprendimo apskundimo galimybės, bet ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebuvo apgintos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (inter alia 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT63-A-S49/2019, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT95-A-S90/2020, 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. KT57-A-S54/2021).

3. Pareiškėjas, be kita ko, prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje, be kita ko, nustatyta, kad kasacinį skundą surašo advokatas ir kad kasatorius turi teisę pats surašyti kasacinį skundą, jeigu jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

3.1. Pareiškėjo pateiktas prašymas grindžiamas šiais teisiniais argumentais.

Pareiškėjas nurodo, kad prieš kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą asmenys privalo išnaudoti visas teisminės gynybos priemones, taigi jie privalo kreiptis ir į kasacinį teismą. Vadinasi, norint pasinaudoti konstitucine teise pateikti individualų konstitucinį skundą, kreipimasis į kasacinį teismą tampa privalomas. Pareiškėjo teigimu, CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kasacinis skundas privalo būti surašytas advokato, jei asmuo neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, nepagrįstai pasunkina galimybę pasinaudoti privaloma teisine gynybos priemone – kreiptis į kasacinį teismą tam, kad asmuo galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėjas nurodo ir tai, kad, nustačius reikalavimą asmeniui samdyti advokatą, nesudaryta prielaidų atsižvelgti į jo materialinę padėtį.

Taigi CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, pasak pareiškėjo, perteklinį reikalavimą kreiptis į advokatą, norint paduoti kasacinį skundą, užkertamas kelias arba itin pasunkinama galimybė kreiptis į teismą ir savo pažeistas konstitucines teises ginti teisme; toks dirbtinis pasunkinimas, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai suvaržo jo konstitucines teises, todėl nedera su Konstitucija.

3.2. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, jog jis abejoja CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktimi „Konstitucijos 30 straipsniui „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas“, o taip pat kitiems Konstitucijos straipsniams“, pareiškėjas pateikia tik savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai pagrindžiančius teisinius argumentus.

Taigi pareiškėjo prašymas ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsniui, kitiems Konstitucijos straipsniams traktuotinas kaip prašymas ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), kartu tiria ir tai, ar šis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai – vienai darniai sistemai; Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad ginčijamas aktas (jo dalis) prieštarauja pareiškėjo nenurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), turi įgaliojimus tai konstatuoti (inter alia 2002 m. gruodžio 24 d., 2013 m. spalio 10 d., 2020 m. birželio 3 d. nutarimai).

3.3. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas iširti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai traktuotinas kaip iš esmės atitinkantis Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus.

3.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas priimti nagrinėti Konstituciniame Teisme pareiškėjo prašymo Nr. 1A-85/2021 dalį ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

4. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti CPK 354 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsniui, kitiems jos straipsniams.

4.1. CPK 354 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija) „Atstovavimas“ nustatyta: „Kasacinio teismo posėdžio metu šalims ir tretiesiems asmenims gali atstovauti atstovai pagal įstatymą, advokatai, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys.“

Taigi šiuo teisiniu reguliavimu yra įtvirtintos atstovavimo taisyklės, taikomos bylą nagrinėjant kasacinio teismo posėdyje.

4.2. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. liepos 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 25 d. sprendimo peržiūrėjimo, konstatavęs, jog kasacinis skundas neatitiko CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatyto reikalavimo, kad kasacinį skundą surašo advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų nematyti, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, atitinkančiu minėtą CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatytą reikalavimą, kad kasacinį skundą surašytų advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesprendė dėl pareiškėjo kasaciniame skunde pateiktų reikalavimų, t. y. byla pagal tokį pareiškėjo kasacinį skundą nebuvo nagrinėjama kasacinio teismo posėdyje.

Vadinasi, pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, neišnaudojo visų CPK nustatytų savo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemonių, kiek jos susijusios su pareiškėjo prašymo dalimi, kurioje prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 354 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija).

4.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

4.4. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui jo prašymo Nr. 1A-85/2021 dalį, kurioje prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 354 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, 28 straipsniu, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-85/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija).

2. Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-85/2021 ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 354 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė

                                                                     Gintaras Goda

                                                                     Danutė Jočienė

                                                                     Giedrė Lastauskienė

                                                                     Vytautas Mizaras

                                                                     Daiva Petrylaitė