Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo trūkumų šalinimo

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-83/2021 TRŪKUMŲ ŠALINIMO

2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. KT136-A-S126/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-83/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 422 straipsnio 2 dalis „tiek, kiek joje nėra numatyta nukentėjusiojo teisė apskųsti teismo baudžiamąjį įsakymą, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam teisinės valstybės principui, taip pat teisei į teisingą teisinį procesą, asmens teisei kreiptis į teismą bei teisei apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą“.

2. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokurorė 2021 m. balandžio 2 d. pranešimu informavo pareiškėją apie sprendimą užbaigti procesą, kuriame jis pripažintas nukentėjusiuoju, teismo baudžiamuoju įsakymu; pranešime taip pat nurodyta galimybė per septynias dienas nuo šio pranešimo gavimo prokuroro sprendimą apskųsti Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Telšių apylinkės teisme 2021 m. balandžio 12 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo skundas dėl minėto prokurorės sprendimo.

Telšių apylinkės teismas 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjo atstovo skundą atmetė, konstatavęs, kad Telšių apylinkės teismas 2021 m. balandžio 9 d. jau priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, o priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą nėra numatytas bylos peržiūrėjimas kitaip nei BPK 422 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl net ir nustatęs, kad nukentėjusiojo skundas pagrįstas, teismas neturi galimybės panaikinti byloje jau priimto teismo baigiamojo akto – teismo baudžiamojo įsakymo. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 19 d. neskundžiama nutartimi pareiškėjo atstovo skundą atmetė ir paliko galioti Telšių apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį, be kita ko, konstatavęs, kad šiuo atveju esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių reikėtų tenkinti nukentėjusiojo atstovo pateiktą skundą, nenustatyti.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. liepos 13 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 26 d. redakcija) nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Prašyme taip pat turi būti aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija (671 straipsnio 2 dalis).

6. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašymų Konstituciniam Teismui turinys, yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme ir pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimai).

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šio įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktui (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai, 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. KT36-A-S33/2020).

7. Pareiškėjas ginčija BPK 422 straipsnio „Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme“ 2 dalies atitiktį Konstitucijai tiek, kiek joje nėra numatyta nukentėjusiojo teisė apskųsti baudžiamąjį įsakymą, o įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

BPK 422 straipsnio „Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme“ 2 dalyje nustatyta: „Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas šio Kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.“ Taigi BPK 422 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, lemianti tai, kad jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

7.1. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo priimtinumo nustatyta, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų: pareiškėjas prašyme nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nukentėjusiajam neužtikrinama Konstitucijos suponuojama teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, tačiau pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų, kodėl atsižvelgiant į teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso, kaip bylų supaprastinto proceso, paskirtį ir specifiką, taip pat nukentėjusiojo procesinio statuso ypatumus baudžiamajame procese, pagal Konstituciją nukentėjusiajam teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procese turėtų būti suteikta būtent papildoma teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kodėl BPK nuostatomis įtvirtintos nukentėjusiojo teisių užtikrinimo garantijos laikytinos nepakankamomis bendrojo baudžiamojo proceso konstitucinio modelio išimtimi esančiame baudžiamojo įsakymo priėmimo procese, kodėl nukentėjusieji šiuo aspektu turėtų būti prilyginami kaltinamiesiems, kuriems ginčijamu teisiniu reguliavimu suteikiama teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, taip pat kodėl atitinkama nukentėjusiojo teisė turėtų būti įtvirtinta būtent BPK 422 straipsnio 2 dalyje ir kodėl jos neįtvirtinimas įstatyme pažeidžia pareiškėjo nurodytas Konstitucijos nuostatas ir konstitucinius principus.

7.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) nustačius, kad šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus 1 dalies 6, 7 punktus ir 3 dalį, nustatytų reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams pašalinti; spręsdamas šį klausimą, Konstitucinio Teismo pirmininkas priima potvarkį; pareiškėjui per šį terminą kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu, kuriuo šalinami trūkumai, arba pasibaigus šiam terminui, pradėtas išankstinis tyrimas tęsiamas toliau.

Kaip Konstitucinis Teismas yra konstatavęs 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. KT99-A-S94/2020, Konstitucinio Teismo įstatymas negali būti aiškinamas kaip užkertantis kelią Konstituciniam Teismui sprendimu nustatyti pareiškėjo prašymo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti. Kitaip aiškinant Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, esą Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, 28 straipsnio 1 dalį spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priimtinumo, neturi įgaliojimų nustatyti, kad pareiškėjo prašymas turi trūkumų, taip pat nustatyti šių trūkumų pašalinimo termino, pareiškėjui būtų užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, o Konstitucinis Teismas negalėtų vykdyti konstitucinio teisingumo ir garantuoti Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje, veiksmingai apginti asmens konstitucinių teisių ar laisvių.

7.3. Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo prašymo ištirti tiek, kiek jis nurodė, BPK 422 straipsnio 2 dalies atitiktį Konstitucijai trūkumus, pareiškėjui nustatytinas terminas jiems pašalinti – iki 2021 m. rugsėjo 20 d.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 24 straipsnio 4 dalimi, 25, 28 straipsniais, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Nustatyti terminą pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymo Nr. 1A-83/2020 trūkumams pašalinti – iki 2021 m. rugsėjo 20 d.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė

                                                                     Gintaras Goda

                                                                     Danutė Jočienė

                                                                     Giedrė Lastauskienė

                                                                     Vytautas Mizaras

                                                                     Algis Norkūnas

                                                                     Daiva Petrylaitė