Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-62/2021

2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. KT135-A-S125/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-62/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų“ tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame nenustatyta, kad administracinėje byloje, kurioje valdžios institucijos veiksmai pripažinti neteisėtais, asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti pripažintos žala, priteistina pagal šį straipsnį.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu, be kita ko, atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo prašymą atlyginti turtinę žalą – bylinėjimosi išlaidas, patirtas administracinėje byloje, kurioje pripažinti neteisėtais ir panaikinti valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo pareiškėjui bei atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. gegužės 17 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti CK 6.271 straipsnio atitiktį Konstitucijai tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame nenumatyta galimybė asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pripažinti žala, padaryta neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas leidžia valstybei išvengti pareigos atlyginti žalą ir dėl to yra nesuderinamas su Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies reikalavimais.

5.1. Pažymėtina, jog CK 6.271 straipsnyje inter alia nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (1 dalis); valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (4 dalis).

5.2. Įvertinus pareiškėjo prašymo turinį, konstatuotina, kad pareiškėjas, ginčydamas CK 6.271 straipsnio atitiktį Konstitucijai, iš esmės kvestionuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartyje, be kita ko, remiantis ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pateiktą aiškinimą, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama žala, atsiradusi dėl įstatymų, Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ginamų jo teisių ir laisvių pažeidimo, tačiau tais atvejais, kai asmuo, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, patiria teisinių paslaugų išlaidų, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu.

5.3. Taigi, nors pareiškėjas nurodo, kad prašo ištirti CK 6.271 straipsnio atitiktį Konstitucijai, iš esmės jis nesutinka su šio straipsnio nuostatų aiškinimu ir taikymu sprendžiant žalos, siejamos su bylinėjimosi išlaidomis, atlyginimo klausimą, t. y. su dėl pareiškėjo priimtuose teismų sprendimuose pateiktu vertinimu, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų, taip pat kad prašymo atlyginti administracinėse bylose patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje ir todėl nėra pagrindo pripažinti, jog teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai prašyti šių išlaidų atlyginimo administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu.

5.4. Pareiškėjo prašymo kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja inter alia teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą (2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas); teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos šalių sąžiningumo, jų patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių (2018 m. gruodžio 14 d., 2021 m. kovo 19 d. nutarimai).

5.5. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas kelia ne CPK 6.271 straipsnio atitikties Konstitucijai, o jo taikymo teismų praktikoje klausimą.

6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, arba institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT82-A-S77/2020, 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. KT118-A-S109/2021).

7. Vadinasi, pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. 

8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] ([duomenys neskelbiami]) prašymą Nr. 1A-62/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė

                                                                     Gintaras Goda

                                                                     Danutė Jočienė

                                                                     Giedrė Lastauskienė

                                                                     Vytautas Mizaras

                                                                     Algis Norkūnas

                                                                     Daiva Petrylaitė