Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-59/2021

2021 m. rugpjūčio 31 d. Nr. KT134-A-S124/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-59/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnis (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu), 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija);

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 15.4 papunktis (su 2011 m. spalio 12 d. pakeitimu);

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartis.

2. Iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad ji savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą sieja su tokiais sprendimais.

2.1. Pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kartu prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnį. Šiaulių apygardos teismas netenkino minėto pareiškėjos prašymo ir 2012 m. sausio 13 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja, be kita ko, nepašalino ieškinio trūkumo – nesumokėjo žyminio mokesčio, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nurodytos apeliacinės instancijos teismo nutarties kasacine tvarka neskundė.

2.2. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi atsisakė priimti dalį pareiškėjos ieškinio Lietuvos Respublikai dėl nuostolių (negautų pajamų), turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, taip pat nustatė pareiškėjai terminą nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties peržiūrėjimo, konstatavęs, jog kasacinis skundas neatitiko CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, kad kasacinį skundą surašo advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

2.3. Pareiškėja, nesutikdama su Šiaulių apygardos prokuratūros 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pripažinimo kaltomis, kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą. Šis teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. vasario 9 d. nutartimi paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartį.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. gegužės 11 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5. Pareiškėja inter alia prašo ištirti CPK 83 straipsnio „Atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo“ (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) atitiktį Konstitucijai.

5.1. Pareiškėja savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą sieja su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartimi, kuria Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis palikta nepakeista.

5.2. Pagal CPK 340 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys CPK XVII skyriuje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. CPK 342 straipsnyje nustatyta, kad kasacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Pagal CPK 345 straipsnį (2011 m. birželio 21 d. redakcija) kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos (1 dalis); asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas; pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti tenkinamas, jeigu jis paduotas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 dalis).

5.3. Kaip minėta, pareiškėja Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutarties kasacine tvarka neskundė.

5.4. Taigi pareiškėja prieš kreipdamasi į Konstitucinį Teismą neišnaudojo visų CPK nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, šiuo konkrečiu atveju nebegali jomis pasinaudoti.

5.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, neišnaudojęs visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir nebegalėdamas jų išnaudoti, asmuo pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. KT34-A-S23/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. KT161-A-S148/2020, 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. KT21-A-S21/2021).

5.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5.7. Šios prašymo dalies kontekste paminėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. KT29-A-S18/2019, 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. KT34-A-S31/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT156-A-S143/2020). Vadinasi, net jei pareiškėja prieš kreipdamasi į Konstitucinį Teismą būtų išnaudojusi visas CPK nustatytas savo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemones, galutiniam ir neskundžiamam teismo sprendimui įsiteisėjus anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d. jos prašymas ištirti CPK 83 straipsnio (su 2011 m. birželio 21 d. pakeitimu) atitiktį Konstitucijai būtų nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6. Pareiškėja taip pat prašo ištirti CPK 347 straipsnio „Kasacinio skundo turinys“ 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

6.1. Iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėja savo konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimą sieja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutarties peržiūrėjimo.

6.2. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

6.3. Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

6.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7. Pareiškėja inter alia prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.4 papunktis (su 2011 m. spalio 12 d. pakeitimu), pagal kurį žemės sklypų kadastriniai matavimai nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atliekami perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose.

7.1. Pažymėtina, kad pareiškėja prašyme nenurodo jokio ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu priimto sprendimo, kuriuo galėjo būti pažeistos pareiškėjos konstitucinės teisės ar laisvės. Pažymėtina ir tai, kad dėl pareiškėjos priimti teismų sprendimai, kuriuos ji pateikė kartu su prašymu, buvo priimti ne pareiškėjos ginčijamo Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.4 papunkčio (su 2011 m. spalio 12 d. pakeitimu) pagrindu.

7.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT206-A-S190/2020, 2021 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. KT116-A-S107/2021).

7.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.4 papunkčio (su 2011 m. spalio 12 d. pakeitimu) atitikties Konstitucijai.

7.4. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8. Pareiškėja taip pat prašo ištirti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties atitiktį Konstitucijai.

8.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT21-A-S21/2020, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT96-A-S91/2020, 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT177-A-S163/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

8.2. Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

8.3. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-59/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai           Elvyra Baltutytė

                                                                   Gintaras Goda

                                                                   Danutė Jočienė

                                                                   Giedrė Lastauskienė

                                                                   Vytautas Mizaras

                                                                   Algis Norkūnas

                                                                   Daiva Petrylaitė