Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-48/2021

2021 m. liepos 1 d. Nr. KT122-A-S113/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-48/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 281 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. redakcija) 2 dalies 1  punktas ir šio įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek juose nenustatyta teismo sprendimo įvykdymo tvarka, teismui panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą ir įpareigojus pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti pagal šį dokumentą pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.

2. Iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad po to, kai buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje, baigtoje įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu, Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu, nagrinėdamas inter alia klausimą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, ieškovės [duomenys neskelbiami] patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: tam tikru atsakomybės laipsniu kaltu dėl neteisėtai išduoto statybos leidimo asmeniu pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. redakcija) 2 dalies 1 punktą pripažinta inter alia pareiškėja, kurios kartu su kitų pripažintų kaltais asmenų proporcingai pagal nustatytą atsakomybės laipsnį lėšomis konkrečių statinių statytojas įpareigotas vykdyti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir per teismo nustatytą terminą nurodytu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties dalį dėl nustatyto pareiškėjos kaip kalto asmens atsakomybės laipsnio paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. balandžio 15 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo) Statybos įstatymo 281 straipsnio (2010 m. liepos 2 d. redakcija) 2 dalies 1 punktas ir šio įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas tiek, kiek juose nenustatyta teismo sprendimo įvykdymo tvarka, teismui panaikinus statybą leidžiančio dokumento galiojimą ir įpareigojus pripažintų kaltais asmenų lėšomis nugriauti pagal šį dokumentą pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę.

6. Pareiškėja, būdama pripažinta vienu iš kaltų asmenų, kurių lėšomis turi būti šalinami statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padariniai, savo prašymą inter alia grindžia tuo, kad teismo sprendime tiksliai nenurodžius tokios statybos padarinių šalinimo išlaidų dydžių, lieka neaiškūs šių padarinių šalinimo išlaidų paskirstymo klausimai. Pareiškėjos manymu, įstatymų leidėjas kaltų asmenų dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento nustatymą palikdamas išimtinei teismo diskrecijai, nedetalizavo, kam tokiu atveju tenka pareiga kompensuoti neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidas ar jų dalį (t. y. kaip įvykdyti tokį teismo sprendimą). Todėl pareiškėja abejoja, ar dėl tokio Statybos įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo, be kita ko, gali būti užtikrinamas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas.

7. Konstatuotina, kad, kaip matyti iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų, nors ji abejoja ginčijamų Statybos įstatymo 281 straipsnio „Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (2010 m. liepos 2 d. redakcija) 2 dalies 1 punkto ir šio įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio „Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 2 dalies 1 punkto tiek, kiek nurodyta, atitiktimi Konstitucijai, pareiškėja iš esmės kelia jos ginčijamų nuostatų aiškinimo ir taikymo teismų praktikoje klausimus, inter alia dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo ir kitų dėl jos priimtų teismų sprendimų vykdymo tvarkos, be kita ko, nesutikdama su dėl jos priimtais teismų sprendimais proporcingo neteisėtos statybos padarinių šalinimo išlaidų dydžių paskirstymo aspektu.

8. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties matyti, jog jis, patvirtindamas apeliacinės instancijos teismo sprendimą, inter alia padarė išvadą, kad dėl nuolat kintančių statybos darbų kainų nėra galimybės nustatyti tikslios statiniams griauti reikalingos sumos, ir pažymėjo, jog kompetentingų institucijų pareigos prisidėti prie neteisėtos statybos padarinių šalinimo kompensavimo apimties nustatymas procentiniu dydžiu geriausiai atitinka tiek paties statytojo (ar kitų asmenų, kuriuos teismas įpareigoja pašalinti neteisėtos statybos padarinius), tiek ir kaltų kompetentingų subjektų interesus, siekiant užtikrinti adekvačias ir proporcingas statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidas.

9. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą; pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų; prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT172-A-S158/2020, 2021  m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT42-A-S40/2021).

10. Vadinasi, pareiškėjos prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

11. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-48/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė

                                                                      Gintaras Goda

                                                                      Vytautas Greičius

                                                                      Danutė Jočienė

                                                                      Giedrė Lastauskienė

                                                                      Vytautas Mizaras

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Daiva Petrylaitė

                                                                      Janina Stripeikienė