Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-45/2021

2021 m. liepos 1 d. Nr. KT121-A-S112/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-45/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar:

 Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 350 straipsnio 1, 4 dalys, kuriose, pasak pareiškėjo, nustatytas kasacinių skundų atrankos modelis;

– Konstitucijai neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 1 dalis, CPK 609 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 2 dalis, 611 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalis, 688 straipsnio (2018 m. birželio 30 d. redakcija) 3 dalis, 689 straipsnio (2014 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1, 2, 4–6 dalys tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, privačiam asmeniui – antstoliui – suteikta teisė konfiskuoti privataus fizinio asmens turtą be teismo leidimo bei savo nuožiūra valdyti ir tvarkyti privataus fizinio asmens nuosavybę.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, jei šis terminas būtų praleistas.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų; šiuo skundu pareiškėjas prašė panaikinti antstolio 2020 m. vasario 21 d. patvarkymą dėl atsisakymo padidinti pareiškėjo laisvai disponuojamą lėšų sumą, 2020 m. vasario 27 d. patvarkymą dėl atsisakymo priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą bei padidinti pareiškėjo laisvai disponuojamą lėšų sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. galutine ir neskundžiama nutartimi, vadovaudamasis, be kita ko, CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. balandžio 14 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT2-A-S2/2021, 2021 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. KT27-A-S27/2021); pagal Konstituciją jos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdami bendro pobūdžio prašymus ištirti jo kompetencijai priskirtų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia  2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. KT134-A-S124/2020, 2020 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT183-A-S169/2020).

6. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar CPK 350 straipsnio 1, 4 dalys, kuriose, pasak pareiškėjo, nustatytas kasacinių skundų atrankos modelis, neprieštarauja Konstitucijai.

6.1. CPK 350 straipsnio ,,Kasacinio skundo priėmimo tvarka“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija; kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių; kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas priimant nutartį rašytinio proceso tvarka. CPK 350 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, kad kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama.

6.2. Pareiškėjo prašymas ištirti CPK 350 straipsnio 1, 4 dalių atitiktį Konstitucijai iš esmės grindžiamas tuo, kad, pasak pareiškėjo, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikiamų duomenų matyti, jog kasacinis teismas kasmet atrenka nagrinėti tik kas 5–6 pateiktą kasacinį skundą, pakeičia ar naikina nuo 50 iki 65 proc. ankstesnių žemesnės instancijos teismų sprendimų; viešojoje erdvėje išreiškiamas nepasitenkinimas dėl to, kad galiojantis kasacinių skundų atrankos modelis neužtikrina teisingumo valstybėje; bylų peržiūrėjimas kasacine tvarka asmenims nepasiekiamas; pareiškėjo iškelti klausimai yra svarbūs formuojant vienodą Lietuvos Respublikos teismų praktiką; CPK nėra nustatytų aiškių ir nedviprasmiškų kasacinių skundų atrankos kriterijų.

Taigi pareiškėjas prašyme pateikia tik bendro pobūdžio teiginius, kurių apskritai nesieja su galimu savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimu.

6.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą Nr. KT134-A-S124/2020, kuriuo atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Nr. 1A-78/2020 ištirti, be kita ko, CPK 350 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai. Pareiškėjas minėtą prašymą grindė iš esmės tapačiais bendro pobūdžio teiginiais.

6.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas Konstituciniam Teismui pateikė bendro pobūdžio prašymą ištirti CPK 350 straipsnio 1, 4 dalių konstitucingumą, nesiedamas jų su galimu savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimu.

Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 350 straipsnio 1, 4 dalių atitikties Konstitucijai.

6.5. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti CPK 609 straipsnio „Vykdymo išlaidos“ (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 2 dalies, 611 straipsnio „Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka“ (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalies, Antstolių įstatymo 2 straipsnio „Antstolis“ 1 dalies, 16 straipsnio „Antstolio atsakomybė“ 2 dalies, 21 straipsnio „Antstolio funkcijos ir kita veikla“ (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijai.

7.1. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje nebuvo sprendžiami vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, antstolio atliekamų funkcijų, jo atsakomybės klausimai, taigi šios teismų nutartys buvo priimtos ne pareiškėjo ginčijamų CPK 609 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 2 dalies, 611 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalies, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, pagrindu.

Vadinasi, pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimant sprendimą, galėjusį pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

7.2. Minėta, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves.

7.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 609 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 2 dalies, 611 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalies, Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio (2008 m. lapkričio 14 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijai.

7.4. Kaip minėta, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti CPK 688 straipsnio „Išieškojimo nukreipimas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis“ (2018 m. birželio 30 d. redakcija) 3 dalies, 689 straipsnio „Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimas ir išieškojimas iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų“ (2014 m. gruodžio 16 d. redakcija) 1, 2, 4–6 dalių atitiktį Konstitucijai.

8.1. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jo abejonės dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžiamos tuo, kad, pareiškėjo nuomone, šiuo teisiniu reguliavimu antstoliui suteikiama teisė konfiskuoti privataus fizinio asmens turtą be teismo leidimo, savo nuožiūra valdyti ir tvarkyti privataus fizinio asmens nuosavybę, nepagrįstai nustatyti lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Todėl, pasak pareiškėjo, taikant ginčijamą teisinį reguliavimą, yra nepagrįstai suabsoliutintos kreditoriaus ir išieškotojo teisės, o pareiškėjas negali patenkinti būtiniausių savo poreikių.

8.2. Pažymėtina, kad turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas CPK 668 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. redakcija), kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. CPK 739 straipsnyje (su 2018 m. birželio 30 d. pakeitimu) nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima.

8.3. Šio prašymo kontekste pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA); toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės ir teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

8.4. Pažymėtina, kad iš pareiškėjo prašymo visumos matyti, kad jis nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartyje ir Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartyje pateiktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu ir taikytinos teisės aiškinimu, t. y., be kita ko, su tuo, kad teismų nutartyse buvo konstatuota, jog pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas padidinti laisvai disponuojamų lėšų sumą; kad pareiškėjo prašymo dėl laisvai disponuojamos sumos padidinimo tenkinimas nesant tam jokio teisinio pagrindo šiuo atveju reikštų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyros ir teismo sprendimo privalomumo principų pažeidimą.

Vadinasi, pareiškėjas kelia ne ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai klausimą, o kvestionuoja teismų sprendimuose pateiktą ginčijamų nuostatų aiškinimą ir taikymą.

8.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų (inter alia 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT188-A-S173/2020, 2021 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. KT89-A-S81/2021); teisės taikymo klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT3-A-S3/2021); pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. KT45-A-S32/2019, 2021 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. KT35-A-S34/2021). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

8.6. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

8.7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

10. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį ir pateikimo aplinkybes, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas yra teikęs panašaus pobūdžio prašymą, kurį Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. KT134-A-S124/2020 atsisakė nagrinėti, toks nepagrįstas pareiškėjo kreipimasis gali būti traktuojamas ir kaip turintis piktnaudžiavimo asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą požymių (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT83-A-S78/2020, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. KT165-A-S152/2020, 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. KT192-A-S177/2020).

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-45/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė

                                                                      Gintaras Goda

                                                                      Vytautas Greičius

                                                                      Danutė Jočienė

                                                                      Giedrė Lastauskienė

                                                                      Vytautas Mizaras

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Daiva Petrylaitė

                                                                      Janina Stripeikienė