Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-51/2021

2021 m. birželio 29 d. Nr. KT118-A-S109/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-51/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, 29 straipsnio 2 daliai, 30 straipsnio 2 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.284 straipsnio 2 dalis, 6.288 straipsnio 3 dalis tiek, kiek, pasak pareiškėjos, jose nenustatytas draudimas mažinti nuostolių atlyginimo dydį, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su nukentėjusiu asmeniu.

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu pareiškėjos ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jai turtinės žalos atlyginimą. Šiuo sprendimu Vilniaus apygardos teismas priteistiną turtinės žalos atlyginimo dydį (pareiškėjai tenkančią mirusio sutuoktinio pajamų dalį) sumažino, be kita ko, įvertinęs pareiškėjos galimybes ieškotis darbo, pačiai save išlaikyti, ateityje gauti išlaikymą iš kito asmens, kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, be kita ko, konstatavęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas mažinti priteistinos turtinės žalos dydį yra pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. balandžio 20 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti, ar CK 6.251 straipsnio „Visiškas nuostolių atlyginimas“ 2 dalis, 6.284 straipsnio „Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą“ 2 dalis ir 6.288 straipsnio „Žalos atlyginimo mokėjimas“ 3 dalis neprieštarauja Konstitucijai. Pasak pareiškėjos, minėtose nuostatose neįtvirtinus draudimo atlygintinos žalos dydį mažinti dėl aplinkybių, susijusių su nukentėjusiu asmeniu (jo socialine, finansine padėtimi, sveikatos būkle ir pan.), teismuose neužtikrinamas realus ir teisingas žalos atlyginimas, nukentėjusiojo ir žalą patyrusio asmens lygiateisiškumas. Pareiškėjos nuomone, teismai, nustatę jai tenkančią mirusio sutuoktinio pajamų dalį, turėjo priteisti atitinkamą žalos atlyginimą.

5.1. Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusi žala, taip pat su gyvybės atėmimu susijusi žala atlyginama periodinėmis išmokomis arba visos žalos dydžio vienkartine išmoka; jeigu žala atlyginama periodinėmis išmokomis, tai šios išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

5.2. Įvertinus pareiškėjos prašymo turinį, konstatuotina, kad pareiškėja, ginčydama nurodytų CK nuostatų atitiktį Konstitucijai, iš esmės nesutinka su dėl pareiškėjos priimtuose Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi, pateiktu pareiškėjos ginčijamų CK nuostatų aiškinimu, kad, nustatant asmeniui, turinčiam teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimą, reikia įvertinti tokias inter alia aplinkybes kaip asmens sveikatos būklę, amžių, galimybę užsidirbti, gauti kitų pajamų, jei prašantis žalos atlyginimo asmuo dirba, – jo gaunamas pajamas, kitas svarbias aplinkybes, kurios gali būti pagrindas mažinti priteistiną žalos atlyginimą.

5.3. Taigi iš esmės pareiškėja abejoja ne jos ginčijamų CK nuostatų atitiktimi Konstitucijai, o šių nuostatų aiškinimu ir taikymu teismuose sprendžiant žalos atlyginimo netekus maitintojo dydžio klausimą, t. y. laikydamasi pozicijos, kad teismai atlygintinos turtinės žalos dydį turi nustatyti atsižvelgdami ne į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, pareiškėja iš esmės kvestionuoja teismų sprendimais jai priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą, gautą, be kita ko, įvertinus pareiškėjos galimybes ieškotis darbo, pačiai save išlaikyti, ateityje gauti išlaikymą iš kito asmens, kitas su pareiškėja susijusias aplinkybes.

5.4. Pareiškėjos prašymo kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucija netoleruojama tokio teisinio reguliavimo, kai teismas, pagal Konstituciją (inter alia jos 109 straipsnį) privalantis vykdyti teisingumą, negali, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydžio ir, vadovaudamasis teise, inter alia nenusižengdamas teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingo atlyginimo už asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą (inter alia 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1, 2 dalių, 109 straipsnio 1 dalies, kyla asmens, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, teisės gauti realų, teisingą žalos atlyginimą teisminio gynimo garantija, kuri įgyvendinama įrodinėjant inter alia asmeniui padarytos žalos dydį ir prisiteisiant jos atlyginimą (2015 m. balandžio 16 d. nutarimas).

5.5. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad pareiškėja kelia ne ginčijamų CK nuostatų atitikties Konstitucijai, o jų aiškinimo ir taikymo teismų praktikoje klausimą.

6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, arba institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT82-A-S77/2020, 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. KT33-A-S32/2021).

7. Vadinasi, pareiškėjos prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-51/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė

                                                                      Gintaras Goda

                                                                      Vytautas Greičius

                                                                      Danutė Jočienė

                                                                      Giedrė Lastauskienė

                                                                      Vytautas Mizaras

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Daiva Petrylaitė

                                                                      Janina Stripeikienė