Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-24/2021

2021 m. birželio 29 d. Nr. KT117-A-S108/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-24/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 4 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės ir asmenų lygybės principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punktas (2017 m. gruodžio 12 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad tapti advokatu siekiantis asmuo privalo išlaikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, 14 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija) 1 dalis ir 15 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. redakcija).

2. Iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti ir tai, kad pareiškėja galimą savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimą sieja su Advokatų egzaminų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. balandžio 18 d. nutarimu, kuriuo patvirtinti inter alia pareiškėjos, siekiančios būti pripažinta advokate, laikyto advokatų kvalifikacinio egzamino rezultatai, nurodant, kad pareiškėja šio egzamino neišlaikė. Nesutikdama su šio nutarimo dalimis ir prašydama jas panaikinti pareiškėja kreipėsi į Komisiją. Pastaroji 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu netenkino pareiškėjos skundo, palikdama galioti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo dalį, kad pareiškėja advokatų kvalifikacinio egzamino neišlaikė. Komisija 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu taip pat netenkino pareiškėjos prašymo pateikti dokumentus, patvirtinančius Komisijos narių teisę dirbti mokytojais, inter alia pažymėdama, kad Komisijai netaikytinas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas.

Pareiškėja dėl inter alia Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo ir 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo panaikinimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, kuri 2017 m. birželio 23 d. sprendimu, be kita ko, nustatė, kad nėra pagrindo panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl inter alia Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimo ir 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo bei Teisingumo ministerijos 2017 m. birželio 23 d. sprendimo panaikinimo, be kita ko, patvirtindamas, kad nėra pagrindo panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą. Šis teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo 2017 m. balandžio 18 d. vykusį advokatų kvalifikacinį egzaminą laikyti neteisėtu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi inter alia paliko nepakeistą minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Komisijos 2017 m. balandžio 18 d. nutarimą, padarydamas išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė šį pareiškėjos reikalavimą. Šis teismas, be kita ko, patvirtino, kad Komisijos sudėtis – teisėta, nenustatyta advokatų egzaminų vykdymo procedūros pažeidimų, o Komisijos vykdoma veikla – pagrįsta galiojančiais teisės aktais ir teisėta, todėl negali būti pripažįstama kaip pažeidžianti pareiškėjos teises ar pareiškėją diskriminuojanti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vertinant advokatų kvalifikacinio egzamino organizavimo, vykdymo ir apmokėjimo tvarką Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nuostatos netaikytinos.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2021 m. kovo 3 d., Konstituciniame Teisme gautas 2021 m. kovo 8 d.

4. Pareiškėja 2021 m. gegužės 21 d. pateikė papildomą prašymą prijungti prie jos prašymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2017 m. rugpjūčio 2 d. atstovavimo sutartį.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

6. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punktas (2017 m. gruodžio 12 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad tapti advokatu siekiantis asmuo privalo išlaikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą.

6.1. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. KT196-A-S181/2020 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-156/2020“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas) pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymo Nr. 1A-156/2020 dalį ištirti, ar Konstitucijos 22 straipsnio 4 daliai, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punktas (2017 m. gruodžio 12 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad tapti advokatu siekiantis asmuo privalo išlaikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, konstatavęs, kad šis prašymas grindžiamas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas paneigiančia prezumpcija, jog advokatų kvalifikaciniu egzaminu, kai pakartotinai tikrinamos profesinės žinios, kvestionuojama aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą įgijusio asmens kvalifikacija, o tokie prašymai negali būti vertinami kaip grindžiami teisiniais motyvais.

6.2. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėta 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutraukė administracinės bylos dalį, kurioje pareiškėja prašė nustatyti, kad ji be papildomo egzamino turi teisę būti įrašyta į praktikuojančių advokatų sąrašą, šį jos reikalavimą pripažinęs nenagrinėtinu administracinio proceso tvarka. Taigi pareiškėja savo prašyme Nr. 1A-24/2021 nenurodo ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu priimto kito galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo dėl atsisakymo įrašyti ją į advokatų sąrašą pagrįstumo nei tas, kuris buvo vertintas priimant Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą.

6.3. Iš prašymo Nr. 1A-24/2021 visumos matyti, kad pareiškėja, ginčydama nustatytą pareigą asmeniui, siekiančiam tapti advokatu, laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, be kita ko, atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarime suformuluotus oficialiosios konstitucinės doktrinos teiginius, nurodytus minėtame Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime, kurie turėtų būti, pasak pareiškėjos, peržiūrėti ir kurie susiję su pretendento į teisėjus egzaminu, t. y. galimybe asmenims, įgijusiems visavertį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, pretenduojantiems tapti teisėjais, organizuoti papildomą patikrą, teigdama, kad toks konstatavimas dėl pretendentų į teisėjus egzamino negali būti taikomas advokatams, nes advokatas nėra teisėjas.

Taigi konstatuotina, kad pareiškėja, ginčydama įstatyme nustatytą pareigą laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą ir nesutikdama su Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime išdėstytais argumentais, kuriais remiantis buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą Nr. 1A-156/2020 kaip grindžiamą ne teisiniais motyvais, iš esmės prašo peržiūrėti minėto Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo dalį dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-156/2020 ištirti Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punkto (2017 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai pareiškėjos pateiktų argumentų aspektu dėl šiame sprendime nurodytų Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarime suformuluotų oficialiosios konstitucinės doktrinos teiginių.

6.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalį Konstitucinio Teismo baigiamasis aktas gali būti peržiūrėtas tik paties Konstitucinio Teismo iniciatyva, jei paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui nutarimo, išvados ar sprendimo priėmimo metu, būtų galėjusios lemti kitokį priimto nutarimo, išvados ar sprendimo turinį (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, spręsdamas, ar peržiūrėti Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą, Konstitucinis Teismas turi plačią diskreciją. Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus peržiūrėti savo nutarimus, išvadas, sprendimus, kai jie buvo priimti Konstituciniam Teismui nežinant apie tokias esmines aplinkybes, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos, būtų galėjusios lemti kitokį priimtų nutarimų, išvadų, sprendimų turinį. Priešingas aiškinimas reikštų, kad Konstitucinis Teismas nėra saistomas Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies, pagal kurią Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, suvaržo Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Toks aiškinimas būtų nesuderinamas su Konstitucija ir dėl to, kad sudarytų prielaidas paneigti konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą, kartu ir pažeisti Konstitucijos viršenybės principą, konstitucinį teisinės valstybės principą, kitas Konstitucijos nuostatas (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT85-A-S80/2020).

6.5. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos prašyme nėra naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo priėmimo metu ir kurios galėtų būti pripažintos pagrindu spręsti klausimą dėl Konstitucinio Teismo sprendimo peržiūrėjimo pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnį.

Pareiškėja, be kita ko, teigia, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime suformulavo oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatą, pagal kurią įstatymų leidėjas gali nustatyti pretendentų į teisėjus žinių ir gebėjimų, būtinų teisėjo darbui, patikrą (inter alia šiuos pretendentus egzaminuojant), dar nesant priimtai pareiškėjos nurodytai 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijai dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo. Konstatuotina, kad pastarasis pareiškėjos nurodytas teisės aktas savaime negali būti pagrindas kvestionuoti Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarime suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas. Be to, šią Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją pareiškėja buvo nurodžiusi ir prašyme Nr. 1A-156/2020, tad ji Konstituciniam Teismui buvo žinoma priimant 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą.

Vadinasi, tai, kas nurodyta pareiškėjos, nelaikytina nauja, Konstituciniam Teismui nežinoma aplinkybe, dėl kurios Konstitucinis Teismas būtų galėjęs priimti kitokio turinio sprendimą.

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Šis atsisakymo pagrindas mutatis mutandis taikytinas ir tais atvejais, kai prašymo priimtinumo klausimas jau buvo išspręstas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas atsisakyti nagrinėti šį prašymą (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT14-A-S14/2020, 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. KT211-A-S194/2020).

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą peržiūrėti Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimą.

9. Kaip minėta, pareiškėja inter alia prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Advokatūros įstatymo 14 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija) 1 dalis ir 15 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. redakcija).

9.1. Pažymėtina, kad nors šioje prašymo dalyje pareiškėja, be kita ko, kelia klausimą dėl teisingumo ministrui suteiktų, pasak pareiškėjos, neteisėtų įgaliojimų „asmens kvalifikacijų suteikimo, jų kvalifikacijų tikrinimo ir iš naujo egzaminavimo“ srityje, kartu inter alia teigdama, kad jos ginčijamose nuostatose nurodyti subjektai – Lietuvos advokatūra, Advokatų egzaminų komisija, Lietuvos teisininkų draugija – nėra institucijos, turinčios teisę egzaminuoti ir suteikti kvalifikaciją bei išduoti ją patvirtinančius dokumentus, kurios dubliuoja, pareiškėjos nuomone, išimtinai švietimo sričiai priskirtinas funkcijas, pareiškėja šią prašymo dalį iš esmės grindžia tuo, kad nustatytas reikalavimas advokatu siekiančiam tapti asmeniui išlaikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą yra perteklinis, nes toks asmuo jau turi advokatui reikalingą profesinę kompetenciją patvirtinantį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, taip pat remiasi prezumpcija, kad advokatų kvalifikaciniu egzaminu, kai pakartotinai tikrinamos profesinės žinios, kvestionuojama aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą įgijusio asmens kvalifikacija, taip paneigiant Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendime nurodytas Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarime suformuluotas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas. Taigi toks prašymas negali būti vertinamas kaip grindžiamas teisiniais motyvais.

9.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

9.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

10. Pažymėtina, kad, atsisakius nagrinėti pareiškėjos prašymą ištirti Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punkto (2017 m. gruodžio 12 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, 14 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija) 1 dalies ir 15 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai, nėra pagrindo svarstyti ir Konstituciniam Teismui 2021 m. gegužės 21 d. pateikto prašymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-24/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai               Elvyra Baltutytė

                                                                       Gintaras Goda

                                                                       Vytautas Greičius

                                                                       Danutė Jočienė

                                                                       Giedrė Lastauskienė

                                                                       Vytautas Mizaras

                                                                       Algis Norkūnas

                                                                       Daiva Petrylaitė

                                                                       Janina Stripeikienė