Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymo dalį ir jo dalies trūkumų pašalinimo

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMO NR. 1A-28/2021 DALĮ  IR JO DALIES TRŪKUMŲ ŠALINIMO

2021 m. birželio 23 d. Nr. KT116-A-S107/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-28/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo ištirti tiek, kiek nurodyta jo prašyme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio (2005 m. sausio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), 103 straipsnio (su 2005 m. sausio 20 d. pakeitimu), 104 straipsnio (su 2005 m. sausio 20 d. pakeitimu), 188 straipsnio (su 2018 m. birželio 30 d. pakeitimais), 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalies, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 641 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija), 232 straipsnio, taip pat Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Teismų įstatymas) ir jo 3 straipsnio 4 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

2. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra 2019 m. vasario 27 d. pagal Vilniaus apygardos teismo pirmininkės kreipimąsi pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo nušalinti teisėjus turinio, o 2019 m. spalio 22 d. neskundžiamu nutarimu atmetė pareiškėjo reikalavimą pripažinti šį ikiteisminį tyrimą neteisėtu.

Vilniaus apygardos prokuratūra 2020 m. gegužės 14 d. nutarimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų ir atsisakė pagal šį skundą pradėti ikiteisminį tyrimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2020 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2020 m. gegužės 14 d. nutarimo. Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 21 d. neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2020 m. birželio 5 d. nutarties.

Utenos apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pripažino pareiškėją kaltu dėl nusikaltimo, nurodyto BK 232 straipsnyje, padarymo ir paskyrė jam baudą, prieš tai atmetęs pareiškėjo prašymus apmokėti jo kelionės išlaidas, skirti lėšų ekspertizei atlikti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BPK 51 straipsnio atitikties Konstitucijai. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą ir Utenos apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nuosprendį paliko nepakeistą, taip pat nepatenkino pareiškėjo prašymo išieškoti jam kelionių į teismo posėdžius išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 21 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. kovo 12 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 26 d. redakcija) nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Prašyme taip pat turi būti aiškiai, tiksliai ir suprantamai suformuluota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija (671 straipsnio 2 dalis).

6. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, kuriomis reglamentuojamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašymų Konstituciniam Teismui turinys, yra pažymėjęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies, punkto) atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms; prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį nenurodžius inter alia teisinių motyvų, pagrindžiančių pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto atitikties konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį, tokį prašymą priėmus nagrinėti Konstituciniame Teisme ir pagal jį pradėjus bylą, būtų suvaržytos ir suinteresuoto asmens – valstybės institucijos, išleidusios ginčijamą teisės aktą, teisės, nes suinteresuotam asmeniui taptų sunkiau teikti paaiškinimus dėl pareiškėjo argumentų ir rengtis teisminiam nagrinėjimui (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimai, 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. KT174-A-S160/2020).

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktas Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto aiškinimas mutatis mutandis taikytinas ir šio įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punktui (inter alia 2020 m. sausio 16 d., 2020 m. sausio 20 d. sprendimai, 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. KT174-A-S160/2020).

7. Pareiškėjas prašo, be kita ko, ištirti BPK 103 straipsnio „Proceso išlaidos“ (su 2005 m. sausio 20 d. pakeitimu), 104 straipsnio „Proceso išlaidų atlyginimas“ (su 2005 m. sausio 20 d. pakeitimu) tiek, kiek juose nenustatyta, kad kelionės į iškvietimo (bylos nagrinėjimo) vietą ir gyvenimo joje išlaidos atlyginamos lėšų neturintiems kaltinamiesiems, kol (jeigu) jie nėra išteisinti, taip pat nuteistiesiems, atitiktį Konstitucijos preambulei, 18, 21, 29, 31 straipsniams.

Šiame kontekste paminėtina, kad pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro, be kita ko, liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (1 punktas); kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (6 punktas (2004 m. liepos 8 d. redakcija)). Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; šios išlaidos gali būti pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio „Proceso išlaidų išieškojimas“ 5 dalį, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

7.1. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo priimtinumo nustatyta, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų: pareiškėjas prašyme nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį atlyginamos (iš anksto apmokamos) proceso išlaidos, nenustatyta, kad kelionės į iškvietimo (bylos nagrinėjimo) vietą ir gyvenimo joje išlaidos atlyginamos lėšų neturintiems kaltinamiesiems, tačiau pareiškėjas nepateikia teisinių argumentų, kodėl, atsižvelgiant į proceso išlaidų atlyginimo instituto paskirtį ir jo specifiką, pagal Konstituciją įstatyme turėtų būti nustatyta, kad proceso išlaidos, įskaitant kelionės į iškvietimo (bylos nagrinėjimo) vietą ir gyvenimo joje išlaidas, atlyginamos (iš anksto apmokamos) kaltinamiesiems, kol (jeigu) jie nėra išteisinti, taip pat nuteistiesiems, pareiškėjas iš esmės nepateikia teisinių argumentų, kodėl pagal Konstituciją kaltinamieji, kol (jeigu) jie nėra išteisinti, taip pat nuteistieji turėtų būti prilyginami kitiems proceso dalyviams (liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams, vertėjams), kuriems minėtos išlaidos atlyginamos, ir kodėl tokio teisinio reguliavimo neįtvirtinimas įstatyme pažeidžia, pasak pareiškėjo, Konstitucijos preambulę, 18, 21, 29, 31 straipsnius.

7.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį (2019 m. liepos 16 d. redakcija) nustačius, kad šio įstatymo 671 straipsnyje nurodytas prašymas ir (ar) jo priedai neatitinka šio įstatymo 671 straipsnyje, išskyrus 1 dalies 6, 7 punktus ir 3 dalį, nustatytų reikalavimų, nustatomas terminas trūkumams pašalinti; pareiškėjui per šį terminą kreipusis į Konstitucinį Teismą su prašymu, kuriuo šalinami trūkumai, arba pasibaigus šiam terminui, pradėtas išankstinis tyrimas tęsiamas toliau.

Kaip Konstitucinis Teismas yra konstatavęs 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. KT99-A-S94/2020, 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. KT174-A-S160/2020, Konstitucinio Teismo įstatymas negali būti aiškinamas kaip užkertantis kelią Konstituciniam Teismui sprendimu nustatyti pareiškėjo prašymo trūkumus ir terminą šiems trūkumams pašalinti. Kitaip aiškinant Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas, esą Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, 28 straipsnio 1 dalį spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priimtinumo, neturi įgaliojimų nustatyti, kad pareiškėjo prašymas turi trūkumų, taip pat nustatyti šių trūkumų pašalinimo termino, pareiškėjui būtų užkirstas kelias tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, o Konstitucinis Teismas negalėtų vykdyti konstitucinio teisingumo ir garantuoti Konstitucijos viršenybės teisės sistemoje, veiksmingai apginti asmens konstitucinių teisių ar laisvių.

7.3. Atsižvelgiant į nustatytus pareiškėjo prašymo ištirti BPK 103 straipsnio (su 2005 m. sausio 20 d. pakeitimu), 104 straipsnio (su 2005 m. sausio 20 d. pakeitimu) atitiktį Konstitucijos preambulei, 18, 21, 29, 31 straipsniams trūkumus, pareiškėjui nustatytinas terminas jiems pašalinti – iki 2021 m. liepos 9 d.

II

8. Pareiškėjas ginčija inter alia BPK 51 straipsnio (2005 m. sausio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), 188 straipsnio (su 2018 m. birželio 30 d. pakeitimais), 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalies, BK 232 straipsnio atitiktį Konstitucijai.

8.1. Pareiškėjas prašo inter alia ištirti, ar Konstitucijos preambulei, 29, 31 straipsniams neprieštarauja BPK 51 straipsnis ,,Būtinas gynėjo dalyvavimas“ (2005 m. sausio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), 188 straipsnis ,,Įtariamojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu“ (su 2018 m. birželio 30 d. pakeitimais) tiek, kiek juose nenustatyta, kad ir mokantiems proceso kalbą (lietuvių kalbą) asmenims yra būtinas gynėjas nuo pirmosios apklausos momento.

8.1.1. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su tuo, kad BPK 51 straipsnio (2005 m. sausio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), 188 straipsnio (su 2018 m. birželio 30 d. pakeitimais) nuostatų pagrindu nuo pirmosios apklausos ir jos protokolo surašymo iki ikiteisminio tyrimo pabaigos jam nebuvo paskirtas gynėjas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, jog prašo ištirti BPK 51 straipsnio (2005 m. sausio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), 188 straipsnio (su 2018 m. birželio 30 d. pakeitimais) atitiktį Konstitucijai, iš jo prašymo matyti, kad iš esmės jis skundžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų veiksmus ir sprendimus dėl gynėjo skyrimo ir kitų pareiškėjo procesinių teisių įgyvendinimo.

8.1.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. KT31-A-S20/2019, 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT172-A-S158/2020, 2021 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. KT87-A-S79/2021); pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytų asmenų prašymus Konstitucinis Teismas nesprendžia dėl valstybės pareigūnų, teisėjų veiksmų atitikties Konstitucijai (inter alia 2020 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. KT60-A-S55/2020, 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT177-A-S163/2020); pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas neturi įgaliojimų spręsti kitų institucijų kompetencijai priskirtų klausimų (inter alia 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT24-A-S22/2020, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT123-A-S114/2020, 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. KT191-A-S176/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

8.2. Pareiškėjas prašo inter alia ištirti, ar Konstitucijos preambulei, 31, 109 straipsniams neprieštarauja BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, pagal ją suteikiama galimybė atsisakyti priimti kasacinį skundą tokio sprendimo nemotyvuojant.

8.2.1. Pareiškėjas šią prašymo dalį iš esmės grindžia tuo, kad, jo nuomone, pagal BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalį, kurioje nenustatyta pareiga vadovautis šio straipsnio 4 dalyje įtvirtintais atsisakymo priimti kasacinį skundą pagrindais, suteikiama galimybė atmesti bet kurį kasacinį skundą teisiškai to neargumentuojant. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartyje, kuria atsisakyta priimti jo kasacinį skundą, nenurodyta nė viena iš BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalyje nustatytų atsisakymo priimti kasacinį skundą priežasčių.

8.2.2. Pažymėtina, kad pagal BPK 372 straipsnį (2007 m. birželio 28 d. redakcija) kasacinio skundo priėmimo klausimą rašytinio proceso tvarka sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo trijų teisėjų atrankos kolegija, priimdama nutartį, kuri yra galutinė ir neskundžiama; jeigu kasacinį skundą priimti atsisakoma, nutartyje išdėstomi tokio sprendimo motyvai (3, 5 dalys). Kartu pažymėtina, kad šio straipsnio 4 dalyje yra nustatytas baigtinis atsisakymo priimti kasacinį skundą pagrindų, kuriais būtina vadovautis atsisakant priimti kasacinį skundą ir tokį sprendimą motyvuojant, sąrašas.

8.2.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis imperatyvas, kad teisingumą vykdo tik teismai, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais); argumentavimas turi būti racionalus – teismo baigiamajame akte turi būti tiek argumentų, kiek jų pakaktų šiam teismo aktui pagrįsti (inter alia 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai).

8.2.4. Iš prašymo priedų matyti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartyje nurodyta, kad šią nutartį priimant vadovautasi inter alia BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, be to, šioje nutartyje pažymėta, kad kasacinis skundas paduotas antrą kartą ir iš esmės analogiškas tam, kurį atsisakyta priimti vadovaujantis BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktu.

8.2.5. Vadinasi, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, pagal BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalį sprendimą atsisakyti priimti kasacinį skundą privaloma motyvuoti, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartyje pažymėta, kad kasacinis skundas paduotas antrą kartą ir iš esmės yra analogiškas anksčiau pateiktajam. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo prašyme ištirti BPK 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

8.2.6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT55-A-S52/2021).

8.3. Pareiškėjas prašo inter alia ištirti, ar Konstitucijos preambulei, 5, 25, 29, 31, 33, 109 straipsniams neprieštarauja BK 232 straipsnis ,,Nepagarba teismui“ tiek, kiek, pasak pareiškėjo, juo ribojama teisė viešai kalbėti apie daromus teisėjų nusikaltimus ir teisės pažeidimus, pagrįstai juos kritikuoti.

8.3.1. Pareiškėjas teigia, kad teisėjus varžo jų duotos priesaikos ir visuomenė turi juos kontroliuoti, o pagal BK 232 straipsnį bet koks užgaulus (ne tik niekinamas ir (arba) šmeižiamas) viešas pasipiktinimas teisėjo, vykdančio teisingumą, veiksmais ir daromais teisių pažeidimais (nusikaltimais) yra teisėjo pažeminimas ir nusikaltimas, todėl taip ribojama teisė į teisingą teismą ir laisvė skleisti informaciją.

8.3.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo poziciją dėl BK 232 straipsnio nuostatos, pagal kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbą teismui, t. y. viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažeminus teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos, tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai, iš esmės grindžia ne ginčijamos nuostatos atitikties Konstitucijai teisiniu vertinimu, bet vien abejonėmis dėl šiame straipsnyje nurodytos veikos, siejant ją su pareiškėjo padarytais veiksmais, kriminalizavimo tikslingumo ir tokio teisinio reguliavimo veiksmingumo.

8.3.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. kovo 15 d. nutarime yra konstatavęs, jog vien tokios abejonės nėra pagrindas kvestionuoti teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis nevykdo teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu (inter alia 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas Nr. KT24-S13/2016, 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT52-A-S47/2020, 2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020); prašymai išspręsti teisės aktų konstitucinės kontrolės jų priėmimo tikslingumo aspektu klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (2020 m. balandžio 15 d. sprendimas Nr. KT75-A-S70/2020).

8.4. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

8.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

9. Pareiškėjas prašo inter alia ištirti, ar:

Konstitucijos preambulei, 21, 29, 31 straipsniams neprieštarauja BK 641 straipsnis (2013 m. liepos 2 d. redakcija) tiek, kiek pagal jį tik prisipažinusiajam kaltu ir tik jame nurodytais atvejais skiriama bausmė gali būti sumažinama;

Konstitucijos preambulei, 31, 109 straipsniams neprieštarauja Teismų įstatymas tiek, kiek, pasak pareiškėjo, jame teisėjams nenustatytas draudimas atstovauti kitiems teisėjams;

Konstitucijos preambulei, 21, 31, 109, 110 straipsniams neprieštarauja Teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalis tiek, kiek, pasak pareiškėjo, joje įtvirtintas teisėjų nebaudžiamumas.

9.1. Pažymėtina, kad teismų ir (arba) prokurorų sprendimai, kuriuos pareiškėjas pateikė kartu su prašymu ir su kuriais jis sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą, priimti ne BK 64straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija) tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, pagrindu, taip pat ne Teismų įstatymo ir ne jo 3 straipsnio 4 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 21 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl neteisėtai nepritaikyto BK 64straipsnio nebuvo nurodyti jo apeliaciniame skunde ir nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl negali būti kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi BK 64straipsnyje, taip pat Teismų įstatyme ir jo 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimant sprendimą, galėjusį pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

9.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT53-A-S50/2021).

9.3. Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BK 641 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija), taip pat dėl Teismų įstatymo tiek, kiek jo nurodyta, ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalies atitikties Konstitucijai.

9.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

9.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

10. Pažymėtina ir tai, kad prašyme vartojami akivaizdžiai nepagarbaus ir įžeidžiamo pobūdžio teiginiai, preziumuojantys, kad valstybė ir jos institucijos, tarp jų ir teismai, gali vykdyti nusikalstamą veiklą, išvengdami atsakomybės, taip pat neetiški ir teisėsaugos pareigūnus, prokurorus, teismus žeminantys žodžiai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, pareiškėjo prašymas, atsižvelgiant į tokį jo turinį, gali būti traktuojamas ir kaip turintis piktnaudžiavimo asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą požymių.

Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, prašymas, kuriuo piktnaudžiaujama asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą, yra nežinybingas Konstituciniam Teismui; tokį prašymą pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti (2020 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. KT132-A-S123/2020). Be to, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 24 straipsnio 4 dalimi, 25, 28 straipsniais, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Nustatyti terminą pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymo Nr. 1A-28/2021 ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio (su 2005 m. sausio 20 d. pakeitimu), 104 straipsnio (su 2005 m. sausio 20 d. pakeitimu) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei, 18, 21, 29, 31 straipsniams trūkumams pašalinti – iki 2021 m. liepos 9 d.

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-28/2021 ištirti:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio (2005 m. sausio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais), 188 straipsnio (su 2018 m. birželio 30 d. pakeitimais) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei, 29, 31 straipsniams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 5 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei, 31, 109 straipsniams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio (2013 m. liepos 2 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei, 21, 29, 31 straipsniams;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei, 5, 25, 29, 31, 33, 109 straipsniams;

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei, 31, 109 straipsniams;

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (2002 m. sausio 24 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) 3 straipsnio 4 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulei, 21, 31, 109, 110 straipsniams.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė

                                                                      Gintaras Goda

                                                                      Vytautas Greičius

                                                                      Danutė Jočienė

                                                                      Vytautas Mizaras

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Daiva Petrylaitė

                                                                      Janina Stripeikienė