Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-34/2021

2021 m. birželio 23 d. Nr. KT113-A-S104/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Vytauto Mizaro, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-34/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės, žalos atlyginimo principams neprieštarauja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nenustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, neteisėtų veiksmų, ir nurodytas baigtinis sąrašas veiksmų, už kurių padarymą žala pagal šį CK straipsnį gali būti atlyginama;

Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (su 2015 m. birželio 9 d. pakeitimu) 3 straipsnio 6, 9 dalys tiek, kiek jose, pasak pareiškėjo, nustatyta, kad asmuo, pateikęs prašymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ne teismo tvarka atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nedalyvauja nagrinėjant jo prašymą ir, nesutikdamas su siūlomu žalos atlyginimo dydžiu, negali kreiptis į administracinį teismą, o turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos išieškojimo iš valstybės civilinio proceso tvarka; šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (2014 m. spalio 16 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją ne teismo tvarka atlyginamos neturtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, dydis negali viršyti 1 500 eurų; šio įstatymo 4 straipsnio 11 dalis tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjo, ne teismo tvarka atlyginamos neturtinės žalos dydis nustatomas neatsižvelgiant į visas aplinkybes, susijusias su valdžios funkcijas vykdančių asmenų veiksmais ir jų pasekmėmis, taip pat į valstybės ekonominę padėtį.

2. Pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu ne teismo tvarka atlyginti jam dėl neteisėto suėmimo atsiradusią žalą. Teisingumo ministerija 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte nurodė, kad sutinka pareiškėjui atlyginti dėl neteisėto suėmimo patirtą 400 eurų neturtinę žalą. Nesutikdamas su Teisingumo ministerijos siūlymu dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka dydžio, pareiškėjas civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1 200 eurų neturtinės žalos ir iš valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 300 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 21 d., 2021 m. sausio 13 d. nutartimis pareiškėjo kasacinius skundus atsisakė priimti.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. kovo 22 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

              5. Kaip minėta, pareiškėjas inter alia prašo ištirti CK 6.272 straipsnio „Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų“ 1 dalies tiek, kiek joje, pasak pareiškėjo, nenustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą, atsiradusią dėl advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, neteisėtų veiksmų, ir nurodytas baigtinis sąrašas veiksmų, už kurių atlikimą žala pagal šį CK straipsnį gali būti atlyginama, atitiktį Konstitucijai.

5.1. Pareiškėjo prašymas dėl CK 6.272 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai iš esmės grindžiamas tuo, kad, pareiškėjo nuomone, valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, apsiriboja CK 6.272 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai išvardytais atvejais, t. y. dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo atliktų veiksmų – neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo.

5.2. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad įstatymų leidėjo diskrecijos, kuria jis gali naudotis reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais asmeniui padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimu, negalima interpretuoti kaip apimančios jo laisvą nuožiūrą nustatyti kokį nors išsamų (baigtinį) sąrašą atvejų, kuriais tokia žala turi būti atlyginama; asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją, bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt.

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020, be kita ko, atsižvelgdamas į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, yra konstatavęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, todėl valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Pareiškėjo prašymo kontekste taip pat paminėtina, kad tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2020 m. kovo 31 d. sprendimą, vadovaudamasis inter alia CK 6.263 straipsniu „Pareiga atlyginti padarytą žalą“, tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl minėto Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, vertino advokatų, teikusių pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, veiksmų teisėtumą ir nenustatė advokatų neteisėtų veiksmų.

5.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, CK įtvirtintu teisiniu reguliavimu neužkertamas kelias reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, neteisėtų veiksmų, taip pat neužkertamas kelias reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų, pareigūnų veiksmų, tiesiogiai nenurodytų CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Taigi pareiškėjo prašyme ištirti CK 6.272 straipsnio 1 dalies tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai nėra tyrimo dalyko.

              5.4. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT207-A-S191/2020, 2021 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. KT43-A-S41/2021).

5.5. Taigi konstatuotina, kad ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

             5.6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.7. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (su 2015 m. birželio 9 d. pakeitimu) 3 straipsnio 6, 9 dalių, 4 straipsnio 1 dalies (2014 m. spalio 16 d. redakcija), 4 straipsnio 11 dalies tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

6.1. Pažymėtina, kad Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 1 straipsnyje (2015 m. birželio 9 d. redakcija) inter alia įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto paskyrimo, atlyginimą ne teismo tvarka.

6.2. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, nesutikdamas su Teisingumo ministerijos siūlymu dėl žalos atlyginimo ne teismo tvarka dydžio, pareiškėjas civilinio proceso tvarka kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos teismas, kuriam pagal Konstituciją suteikti išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis CK nuostatomis, 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimu nustatė žalos dydį ir priteisė tokią žalos sumą, kuri, teismo vertinimu, atitiko teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimas buvo priimtas ne pareiškėjo ginčijamo Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (su 2015 m. birželio 9 d. pakeitimu), kuriuo reglamentuojamas minėtos žalos atlyginimas ne teismo tvarka, pagrindu, t. y. teismas sprendė dėl žalos atlyginimo ir jo dydžio ne pagal pareiškėjo ginčijamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą.

              6.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT126-A-S117/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT15-A-S15/2021, 2021 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. KT51-A-S48/2021).

6.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (su 2015 m. birželio 9 d. pakeitimu) 3 straipsnio 6, 9 dalių, 4 straipsnio 1 dalies (2014 m. spalio 16 d. redakcija), 4 straipsnio 11 dalies tiek, kiek pareiškėjo nurodyta, konstitucingumo.

              Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

              6.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-34/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė

                                                                     Gintaras Goda

                                                                     Vytautas Greičius

                                                                     Danutė Jočienė

                                                                     Vytautas Mizaras

                                                                     Daiva Petrylaitė

                                                                     Janina Stripeikienė