Titulinė skaidrė
Teismo sudėtis
Devizas
Vytis
En
En

Dėl Tabako kontrolės įstatymo

Byla Nr. 02/03-03/03-04/03-05/03-39/03-05/04-16/04-02/05-04/05

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

 NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TABAKO KONTROLĖS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO 2 DALIES (2000 M. KOVO 16 D. REDAKCIJA), 3 DALIES (2002 M. BIRŽELIO 11 D. REDAKCIJA), 4 DALIES (1999 M. GEGUŽĖS 11 D. REDAKCIJA), 7 DALIES (2002 M. BIRŽELIO 11 D. REDAKCIJA) IR DĖL ŠIO ĮSTATYMO (2003 M. LAPKRIČIO 20 D. REDAKCIJA) 26 STRAIPSNIO 5, 7, 14 DALIŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 2005 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Tomos Birmontienės, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Ramutės Ruškytės, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens – Lietuvos Respublikos Seimo atstovams Lietuvos Respublikos Seimo nariui Vaclovui Karbauskiui, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniesiems patarėjams Gediminui Sagačiui ir Sauliui Švedui bei patarėjui Giriui Ivoškai,

remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 bei 105 straipsniais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2005 m. spalio 13 d. išnagrinėjo bylą Nr. 02/03-03/03-04/03-05/03-39/03-05/04-16/04-02/05-04/05 pagal šiuos prašymus:

– pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. lapkričio 28 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata „pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

– pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 5 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

– pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 9 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

– pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 13 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

– pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, jog tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

– pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 21 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata, jog tabako reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

– pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. vasario 27 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata „tabako <...> gaminių <...> prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams;

– pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir į įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę negu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje nustatytoji baudą už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo draudimų pažeidimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 21 d. prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 14 dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į faktines atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę negu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos žemutinė riba „bausmę“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 27 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. lapkričio 28 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 5 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 9 d. ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. gruodžio 13 d. prašymai buvo sujungti į vieną bylą ir jai suteiktas numeris 02/03-03/03-04/03-05/03.

Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu į bylą Nr. 02/03-03/03-04/03-05/03 sujungti prašymai buvo sujungti ir su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. spalio 21 d., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. vasario 27 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. sausio 21 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 21 d. prašymais ir bylai suteiktas numeris 02/03-03/03-04/03-05/03-39/03-05/04-16/04-02/05-04/05.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

I

  1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2002 m. lapkričio 28 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata „pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  2. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2002 m. gruodžio 5 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  3. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2002 m. gruodžio 9 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  4. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2002 m. gruodžio 13 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  5. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, jog tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  6. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2003 m. spalio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata, jog tabako reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  7. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2004 m. vasario 27 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata „tabako <...> gaminių <...> prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  8. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2005 m. sausio 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir į įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę (t. y. mažesnę) negu Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje nustatytoji baudą už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo draudimų pažeidimą, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.
  9. Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą. Teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 14 dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į faktines atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę (t. y. mažesnę) negu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos žemutinė riba „bausmę“, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

II

  1. Abejonės Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių (jų nuostatų) atitiktimi Konstitucijai grindžiamos šiais argumentais, mutatis mutandis išdėstytais visuose Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymuose (2002 m. lapkričio 28 d., 2002 m. gruodžio 5 d., 2002 m. gruodžio 9 d., 2002 m. gruodžio 13 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2003 m. spalio 21 d., 2004 m. vasario 27 d. nutartys).

1.1. Ekonominės sankcijos komercinės-ūkinės veiklos subjektams už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus turėtų derėti su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais, būti adekvačios teisės pažeidimams, atitikti siekiamus teisėtus, visuotinai svarbius tikslus.

Tuo tarpu pagal Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalis jose nustatytų ekonominių sankcijų – baudų negalima diferencijuoti atsižvelgiant į vienu metu padarytų atitinkamų teisės pažeidimų skaičių, kenksmingumą, mastą, komercinės-ūkinės veiklos subjekto ypatumus, kitas aplinkybes, nes vienodos ekonominės sankcijos komercinės-ūkinės veiklos subjektams yra nustatytos už tokius teisės pažeidimus, kurių kenksmingumas žmonių sveikatai ir ūkiui yra skirtingas. Abejojama, ar toks teisinis reguliavimas neprieštarauja konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

1.2. Komercinės-ūkinės veiklos subjekto veiklos laisvė ir iniciatyva neturi pažeisti žmonių teisių ir laisvių, visuomenės ir valstybės interesų. Kita vertus, ūkio subjektams už teisės pažeidimus turi būti nustatytos ir taikomos teisingos, jų veiklos nežlugdančios poveikio priemonės.

Tuo tarpu Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalyse įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai komercinės-ūkinės veiklos subjektams už šio įstatymo pažeidimus yra nustatytos griežtai apibrėžtos ekonominės sankcijos – baudos, o ne žemutinė ir viršutinė sankcijos ribos arba santykinis piniginės baudos dydis, susietas su komercinės-ūkinės veiklos subjekto metinėmis ar kitaip fiksuotomis pajamomis. Tokio teisinio reguliavimo atitiktimi Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalims pareiškėjai abejoja.

1.3. Nuosavybė neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis). Pagal Įmonių įstatymą individualių (personalinių) įmonių turtas nėra atskirtas nuo savininko turto, pagal įmonės prievoles įmonininkas atsako visu savo turtu, taip pat ir po įmonės likvidavimo. Jeigu individuali įmonė finansiškai nepajėgi sumokėti pagal Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalis paskirtų fiksuotų baudų, išieškojimas gali būti nukreipiamas ne tik į įmonės vardu apskaitytą turtą, bet ir į įmonės savininko nuosavybę. Todėl abejojama, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai.

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005 m. sausio 21 d. nutartis) abejones Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalies atitiktimi Konstitucijai grindžia šiais argumentais.

2.1. Konstitucinis teisinės valstybės principas reiškia inter alia tai, kad valstybės sankcijos už teisės pažeidimus turi būti proporcingos šiems pažeidimams bei adekvačios siekiamam tikslui, turi būti užtikrinama asmens teisė į teisingą bylos išnagrinėjimą. Pareiškėjo nuomone, jeigu įstatymų leidėjas nustato tokią žemutinę sankcijos už teisės pažeidimą ribą – minimalią piniginę baudą, kuri yra griežta, jis turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, įvertinęs visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, galėtų skirti mažesnę negu žemutinė sankcijos riba piniginę baudą.

Tuo tarpu pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalį už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 ar 7 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, 14 straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai yra baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda. Nustatytoji minimali bauda vertintina kaip griežta. Pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalį, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Taigi galimybė diferencijuoti teisinę atsakomybę – individualizuoti piniginės baudos dydį yra, tačiau nei pagal minėto įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalį, nei pagal kitus straipsnius (jų dalis), net įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, negalima skirti mažesnės baudos nei įtvirtinta šiame įstatyme, taigi ir mažesnės nei minimali trijų tūkstančių litų bauda, nustatyta Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje.

2.2. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai; teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Vadinasi, teismas turi objektyviai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes ir pritaikyti tokią sankciją, kuri atitinka padarytos teisei priešingos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Jeigu teismas, įvertinęs visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, negali paskirti mažesnės piniginės baudos nei žemutinė sankcijos riba – minimali piniginė bauda, yra ribojamos jo galimybės individualizuoti piniginę baudą ir teisingai išspręsti bylą; kartu ribojamos teismo galimybės vykdyti teisingumą.

  1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2005 m. vasario 21 d. nutartis) abejones Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 14 dalių atitiktimi Konstitucijai grindžia šiais argumentais.

Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda. Nustatytoji minimali bauda, atsižvelgiant į valstybės ekonomikos išsivystymo bei pragyvenimo lygį, vertintina kaip griežta. Tačiau pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalį, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Taigi šis įstatymas neleidžia teismui paskirti mažesnės piniginės baudos nei nustatytoji minimali piniginė bauda net ir tais atvejais, kai teisės pažeidimą ir pažeidėją apibūdinančios faktinės aplinkybės liudija, kad dešimties tūkstančių litų bauda dėl savo griežtumo (dydžio) neatitinka padaryto teisės pažeidimo pavojingumo laipsnio, pažeidėjo turtinės padėties ir kt. ir dėl to yra akivaizdžiai neteisinga. Tai, kad net tokiomis aplinkybėmis teismui neleidžiama paskirti teisingos „bausmės“ už padarytą pažeidimą, pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą.

III

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti suinteresuoto asmens – Seimo atstovų G. Sagačio, G. Ivoškos, S. Švedo rašytiniai paaiškinimai.

  1. G. Ivoškos manymu, Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalis (pareiškėjų nurodyta apimtimi) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Savo poziciją suinteresuoto asmens atstovas grindžia šiais argumentais.

1.1. G. Ivoškos teigimu, įstatymų leidėjas nustatė skirtingą fizinių ir juridinių asmenų patraukimo teisinėn atsakomybėn už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus tvarką: administracinės nuobaudos fiziniams asmenims taikomos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ir ATPK), o juridiniams – pagal Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnį.

1.2. Tabako kontrolės įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „komercinės-ūkinės veiklos subjektai“, o šio straipsnio 1 dalyje – sąvoka „įmonė“. Pagal Įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalį įmonė, kaip teisės subjektas, gali turėti juridinio asmens teises arba veikti kaip fizinis asmuo (įmonininkas); taigi ir įmonė, turinti juridinio asmens teises, ir įmonė, veikianti kaip fizinis asmuo, gali būti laikomi komercinės-ūkinės veiklos subjektais, todėl ir įmonėms, ir fiziniams asmenims, kurie užsiima prekyba tabako gaminiais, gali būti skiriama Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta bauda. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalį individualios (personalinės) įmonės yra neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys; jeigu tokio juridinio asmens prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl padarytų teisei priešingų veikų.

1.3. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta griežtai apibrėžta sankcija už šio įstatymo pažeidimus – dvidešimties tūkstančių litų bauda. Kitose šio straipsnio dalyse taip pat įtvirtintos griežtai apibrėžtų dydžių piniginės baudos. G. Ivoškos nuomone, toks teisinis reguliavimas nelaikytinas neteisėtu: šios sankcijos už minėtus teisės pažeidimus įtvirtintos dėl būtinumo įgyvendinti Tabako kontrolės įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintą tikslą – mažinti tabako gaminių vartojimą ir jų sukeliamus kenksmingus padarinius gyventojų sveikatai, taip pat minėto įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, kurių turi laikytis ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, realizuojantys tabako gaminius.

Be to, pagal Tabako kontrolės įstatymo 25 straipsnį ūkio subjektas, nesutinkantis su kurios nors šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos nutarimu taikyti ekonomines sankcijas, gali per vieną mėnesį nuo nutarimo įteikimo dienos kreiptis į teismą dėl minėto nutarimo atšaukimo arba jo pakeitimo ir nuostolių atlyginimo. G. Ivoškos nuomone, teisė reikalauti pakeisti nutarimą dėl ekonominės sankcijos taikymo – piniginės baudos skyrimo apima ir teisę reikalauti sumažinti paskirtos baudos dydį.

1.4. Konstitucijos 46 straipsnyje yra įtvirtinti valstybės ūkio konstitucinį pagrindą sudarantys principai, o Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus santykiai. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, atsakomybės už įstatymų pažeidimus santykiai yra kitokie nei tie, kurie yra reguliuojami Konstitucijos 46 straipsnyje, todėl Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalis neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalims.

  1. S. Švedo manymu, Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 7 dalys (pareiškėjų nurodyta apimtimi) neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams. Savo poziciją S. Švedas grindžia šiais argumentais.

2.1. S. Švedo teigimu, tabako gaminiai priskirtini ypatingos paskirties gaminiams, kuriems turi būti taikomas ypatingas teisinio reguliavimo režimas. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik sankcijas (baudas) už Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus, bet ir tai, kad ūkio subjektas, nesutinkantis su jo atžvilgiu priimtu nutarimu taikyti ekonominę sankciją, turi teisę kreiptis į teismą dėl šio nutarimo atšaukimo arba jo pakeitimo ir nuostolių atlyginimo (25 straipsnis). Tabako kontrolės įstatyme yra įtvirtinta užtektinai apsauginių priemonių, kad ūkio subjektai nebūtų nepagrįstai ir neteisėtai nubausti, taip pat priemonių, leidžiančių nubaustiems ūkio subjektams jiems paskirtas pinigines baudas sumokėti ne iškart, bet per tam tikrą laiką. Todėl, suinteresuoto asmens atstovo nuomone, nepagrįsta manyti, kad įstatymo numatyta bauda gali sužlugdyti įmonę, jos veiklą, sukelti sunkių padarinių verslui.

2.2. Vienas esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2, 3 ir 7 dalių nuostatos yra pakankamai aiškios, jose nėra prieštaravimų, dviprasmybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

2.3. Pagal Konstitucijos 46 straipsnį Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Komercinėje-ūkinėje veikloje galintys dalyvauti juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos turtinės atsakomybės asmenis. Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalį individuali (personalinė) įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo; jeigu neribotos turtinės atsakomybės juridinio asmens prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Pasak suinteresuoto asmens atstovo, asmenys, steigdami įmones, užsiimančias komercine-ūkine veikla, patys nusprendžia, ar jų steigiama įmonė bus ribotos turtinės atsakomybės, ar neribotos; jie turi suvokti savo galimą asmeninę turtinę atsakomybę pagal neribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles, jeigu joms įvykdyti neužtektų juridinio asmens turto.

2.4. Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinti šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarantys principai, o atsakomybės santykiai nėra reguliuojami. Todėl ginčijamos Tabako kontrolės 21 straipsnio 2, 3 ir 7 dalių nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalims.

  1. G. Sagačio manymu, Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 14 dalys (pareiškėjų nurodyta apimtimi) neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Savo poziciją G. Sagatys grindžia šiais argumentais.

3.1. Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 33 straipsnyje numatyta galimybė taikomas ekonomines sankcijas apskųsti teismui. Šitaip įgyvendinama Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas detalizuoja įstatymai, reglamentuojantys skundų dėl Tabako kontrolės įstatyme nustatytų ekonominių sankcijų nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas ir kt.); G. Sagačio teigimu, šie įstatymai suteikia visiems suinteresuotiems asmenims užtektinai teisinių garantijų, apsaugą nuo bet kokių Tabako kontrolės įstatymo nuostatų, reglamentuojančių ekonominių sankcijų skyrimo pagrindus ir tvarką, pažeidimų.

3.2. Pasak G. Sagačio, už teisės pažeidimus taikomų sankcijų dydis – tai daugiausia visuomenės susitarimo ir politinio apsisprendimo dalykas. Tabako kontrolės įstatyme (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) nustatytos ekonominės sankcijos visiškai atitinka valstybės tabako kontrolės politikos principus ir visuotinai svarbius tikslus, kurių siekiama šiuo įstatymu. Šio įstatymo 26 straipsnio 5, 7 ir kitose dalyse nustatytos ekonominės sankcijos vertintinos ne kaip griežtos, bet kaip adekvačios padarytų teisės pažeidimų sunkumui ir proporcingos siekiamiems tikslams.

3.3. Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta inter alia tai, kokios aplinkybės yra lengvinančios atsakomybę, taip pat tai, kad skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas, šioje dalyje nenurodytas, aplinkybes. Tad institucija, taikanti ekonomines sankcijas juridiniam asmeniui ar užsienio juridinio asmens filialui, vadovaujasi ne baigtiniu, o pavyzdiniu atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašu. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, taikant sisteminį, loginį ir teleologinį teisės aiškinimo metodus galima teigti, kad įstatymas neužkerta kelio ir teismui, nagrinėjančiam bylą dėl ekonominių sankcijų taikymo, atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias bylos aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme. Taigi, pasak G. Sagačio, teismą saisto tik įstatyme įtvirtintos ekonominių sankcijų žemutinės ribos – minimalios piniginės baudos, bet ne atitinkamoje byloje nustatytinų atsakomybę lengvinančių aplinkybių visuma.

IV

Rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo gauti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos sekretorės A. Mačiulytės, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir VTAKT) direktoriaus Č. Balsio rašytiniai paaiškinimai.

V

  1. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas G. Ivoška, kitaip nei rašytiniuose paaiškinimuose, tvirtino, kad nors Tabako kontrolės įstatymas (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir nesuteikė galimybės bylose, kuriose sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus klausimas, tiesiogiai taikyti ATPK, vis dėlto, vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu asmenų lygybės principu, taip pat dėl to, kad juridinių asmenų padaryti administraciniai teisės pažeidimai, apibrėžti Tabako kontrolės įstatyme, laikytini analogiškais ATPK apibrėžtiems fizinių asmenų padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, tokiose bylose ūkio subjektams turėjo būti taikomas ir ATPK. Taigi Tabako kontrolės įstatymas (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) neatėmė galimybės teismui, nagrinėjančiam bylą, kurioje sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą klausimas, taikyti ATPK ir, jeigu yra lengvinančių aplinkybių, skirti juridiniam asmeniui tokią piniginę baudą, kuri būtų mažesnė už griežtai apibrėžto dydžio baudą, nustatytą Tabako kontrolės įstatyme.

Kitais klausimais G. Ivoška iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.

  1. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas S. Švedas iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.
  2. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas G. Sagatys iš esmės pakartojo savo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus.
  3. Sagatys taip pat pažymėjo, kad Tabako kontrolės įstatyme (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) įtvirtintos ekonominės sankcijos turi visus administracinės nuobaudos – piniginės baudos rūšinius požymius. Jis teigė, kad bylose, kuriose sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus klausimas, turi būti taikomas ir šis įstatymas, ir ATPK bendrosios dalies nuostatos, inter alia ATPK 301 straipsnis, pagal kurį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, „turi teisę paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos“.
  4. Konstitucinio Teismo posėdyje suinteresuoto asmens – Seimo atstovas Seimo narys V. Karbauskis pritarė suinteresuoto asmens – Seimo atstovo G. Sagačio paaiškinimams.
  5. Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškinimus pateikė specialistė Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos Kontrolės-juridinio skyriaus vedėja Ona Vitartienė.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

  1. Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. lapkričio 28 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata „pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. gruodžio 5 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. gruodžio 9 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2002 m. gruodžio 13 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostata, jog tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, jog tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. spalio 21 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies nuostata, jog tabako reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. vasario 27 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata „tabako <...> gaminių <...> prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“ neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, Konstitucijoje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams.

Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. sausio 21 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, suvaržyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir į įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę (t. y. mažesnę) negu Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje nustatytoji baudą už šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo draudimų pažeidimą, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 14 dalys ta apimtimi, kuria, pasak pareiškėjo, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į faktines atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti švelnesnę (t. y. mažesnę) negu Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalyje numatytos sankcijos žemutinė riba „bausmę“, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.

  1. Seimas 1995 m. gruodžio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymą. Šis įstatymas (išskyrus tam tikras išimtis) įsigaliojo 1996 m. vasario 7 d.

Tabako kontrolės įstatymas (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija), inter alia jo 21 straipsnis, ne kartą buvo keičiamas ir (arba) papildomas.

  1. Seimas 2003 m. lapkričio 20 d. priėmė Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą, kurio 1 straipsniu Tabako kontrolės įstatymas (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 2003 m. lapkričio 20 d.) buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija. Naujos redakcijos Tabako kontrolės įstatymas (išskyrus tam tikras išimtis) įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.
  2. Tabako kontrolės įstatymas reglamentuoja santykius, susijusius su tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, prekyba, laikymu, importu, reklama, vartojimu ir kt., nustato tabako kontrolės pagrindus Lietuvos Respublikoje (2 straipsnio 2 dalis (1995 m. gruodžio 20 d., 1999 m. gegužės 11 d. redakcijos), 1 straipsnio 1 dalis (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija)); šio įstatymo paskirtis – mažinti tabako gaminių vartojimą, prieinamumą (inter alia nepilnamečiams asmenims), taip pat dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui (2 straipsnio 1 dalis (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija), 1 straipsnio 2 dalis (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija)).
  3. Teisinė atsakomybė už tam tikrų Tabako kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų ir draudimų nesilaikymą, inter alia sankcijos už šio įstatymo pažeidimus, nustatyta pačiame Tabako kontrolės įstatyme:

– Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnyje „Ekonominių sankcijų už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus taikymas“ (1995 m. gruodžio 20 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. kovo 16 d., 2000 m. liepos 11 d., 2002 m. birželio 11 d. redakcijos);

– Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnyje „Ekonominės sankcijos“.

  1. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymų matyti, kad abejojama, ar Konstitucijai neprieštaravo:

– Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija; Žin., 2000, Nr. 28-758) nuostata „tabako <...> gaminių <...> prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“;

– Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 68-2757) nuostata „tabako gaminių <...> įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas <...> užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“;

– Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija; Žin., 1999, Nr.50-1597) nuostata „tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio <...> antrojoje <...> dalyse, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“;

– Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių <...> reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų 11 straipsnio <...> trečiojoje <...> dalyse, nesilaikymas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą“.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymų matyti, kad abejojama, ar Konstitucijai neprieštarauja:

– Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 117-5317) 26 straipsnio 5 dalis ta apimtimi, kuria, kaip mano pareiškėjas, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei šioje dalyje nustatytos atitinkamos sankcijos žemutinė riba – minimali piniginė bauda;

– Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria, kaip mano pareiškėjas, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatytos atitinkamų sankcijų žemutinės ribos – minimalios piniginės baudos.

  1. Konstatuotina ir tai, kad tyrimas (pagal pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą (2005 m. sausio 21 d. nutartis)), ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis Konstitucijai neprieštarauja ta apimtimi, kuria, kaip mano pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, suponuoja ir tyrimą, ar Konstitucijai neprieštarauja Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalis (ta apimtimi, kuria, kaip mano pareiškėjas, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei šioje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos).
  2. Pažymėtina, kad nurodytų Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatų, taip pat šio įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5, 7 ir 14 dalių (nurodyta apimtimi) atitiktimi Konstitucijai suabejojo teismai, nagrinėję administracines bylas, kuriose iškilo šio įstatymo atitinkamų straipsnių (jų dalių) taikymo klausimas: buvo suabejota, ar šiose nuostatose įtvirtintos sankcijos – piniginės baudos už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai būtent tuo aspektu ir ta apimtimi, kad teismai, net jeigu yra (buvo) atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, pagal šias nuostatas negali (negalėjo) jam skirti mažesnės piniginės baudos nei atitinkamos sankcijos žemutinė riba – minimali piniginė bauda arba atitinkama griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda. Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčijamų Tabako kontrolės įstatymo nuostatų atitiktis Konstitucijai bus tiriama būtent šiuo – pačių pareiškėjų išskirtu – aspektu ir tik šia apimtimi.

II

Dėl Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija) ir 21 straipsnio 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatų atitikties Konstitucijos 46 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, taip pat dėl Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) ir 21 straipsnio 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) nuostatų atitikties Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

  1. Pareiškėjų ginčijamas Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas aiškintinas bei vertintinas viso šiame straipsnyje, kituose šio įstatymo straipsniuose (jų dalyse), taip pat kituose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo kontekste.
  2. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2000 m. kovo 16 d. redakcija) buvo nustatyta: „Tabako auginimas, jo gaminių gaminimas, importas bei prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą. Baudas skiria VTAKT bei savivaldos vykdomosios institucijos.“
  3. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo nustatyta: „Tabako gaminių gamyba, pateikimas į rinką ir realizavimas, laikymas, gabenimas Lietuvos Respublikoje, nesilaikant šio įstatymo 7 straipsnio pirmosios ir trečiosios dalių reikalavimų, gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas, tabako gaminių laikymas, saugojimas neturint licencijos užsiimti tabako gaminių gamyba arba importu, didmenine ar mažmenine prekyba užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą, o šioje dalyje numatytas pažeidimas, padarytas per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo, – penkiasdešimties tūkstančių litų baudą. Už šioje dalyje numatytus pažeidimus baudas pagal savo kompetenciją skiria Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Valstybinė mokesčių inspekcija, VTAKT, teismai. Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, išnagrinėjusi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pateiktus dokumentus, šioje dalyje numatytas baudas skiria tuomet, jeigu tabako gaminys, kuris neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų ir kuriame esantis sveikatai kenksmingų medžiagų kiekis viršija nustatytas normas, buvo pateiktas į rinką. Šiuo atveju Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos surašo Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos nustatytos formos protokolą, kad nesaugus gaminys buvo pateiktas į rinką, ir kartu su reikalingais įrodymais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas jį perduoda Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai.“

Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo daroma nuoroda į šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Tuo laikotarpiu, kai galiojo Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija):

– Tabako kontrolės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad tabako gaminių, kurie gaminami ir (ar) realizuojami Lietuvos Respublikoje, kokybės ir higienos rodikliai turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, kurie rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka, reikalavimus;

– Tabako kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta 1995 m. gruodžio 20 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad įmonės, pagaminusios ir (ar) realizavusios tabako gaminius, kurie neatitinka nustatytų kokybės reikalavimų, su sveikatai kenksmingų medžiagų kiekiais, kurie viršija nustatytas normas, atsako pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

  1. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) buvo nustatyta: „Tabako gaminių importo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 8 straipsnio antrosios dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, trečiojoje ir penktojoje dalyse, ir tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio pirmojoje, antrojoje, penktojoje ir šeštojoje dalyse, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą.“

Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) buvo daroma nuoroda į šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 5 punktus, 3 bei 5 dalis ir 10 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalis.

Tuo laikotarpiu, kai galiojo Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalis (1999 m. gegužės 11 d. redakcija):

– Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas buvo išdėstytas 1999 m. gegužės 11 d. ir 2002 m. birželio 11 d. redakcijomis. Buvo nustatyta, kad įmonėms draudžiama importuoti į Lietuvos Respubliką tabaką ir tabako gaminius: be įmonės gamintojos išduoto pažymėjimo (sertifikato), liudijančio kiekvienos tabako gaminių siuntos kokybę (1999 m. gegužės 11 d. redakcija); be įmonės gamintojos išduotos atitikties deklaracijos ir (ar) pažymėjimo (sertifikato), liudijančių kiekvienos tabako gaminių siuntos kokybę, o importuojant tabako gaminių gamybai skirtą tabaką – be gamintojo išduotos atitikties deklaracijos, liudijančios, kad tabakas tinka tabako gaminių gamybai (2002 m. birželio 11 d. redakcija);

– Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktai buvo išdėstyti 1999 m. gegužės 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad įmonėms draudžiama importuoti į Lietuvos Respubliką tabaką ir tabako gaminius: be užrašų lietuvių kalba ant tabako gaminių pakuočių šoninių pusių apie juose esančių maksimaliai leistinų dervų ir nikotino kiekius (2 dalies 3 punktas); be banderolių (2 dalies 4 punktas); be įspėjamųjų užrašų lietuvių kalba ant tabako gaminių pakuočių apie kenksmingą tabako poveikį sveikatai (2 dalies 5 punktas);

– Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad įmonėms leidžiama importuoti į Lietuvos Respubliką tik tokius tabako gaminius, kuriuose sveikatai kenksmingų medžiagų kiekiai neviršija normų, nustatytų Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

– Tabako kontrolės įstatymo 8 straipsnio 5 dalis buvo išdėstyta 1995 m. gruodžio 20 d. ir 2000 m. kovo 16 d. redakcijomis. Buvo nustatyta, kad įmonėms, turinčioms leidimus importuoti į Lietuvos Respubliką tabaką ar tabako gaminius, perduoti pagal sutartį teisę importuoti juos kitiems ūkio subjektams naudojant gabenimo dokumentuose šių įmonių pavadinimus draudžiama (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija); įmonėms, turinčioms licencijas importuoti į Lietuvos Respubliką tabaką ar tabako gaminius, perduoti pagal sutartį teisę importuoti juos kitiems ūkio subjektams naudojant gabenimo dokumentuose šių įmonių pavadinimus draudžiama (2000 m. kovo 16 d. redakcija);

– Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti uostomuoju ir kramtomuoju tabaku;

– Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 2 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. ir 2002 m. birželio 11 d. redakcijomis. Buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama realizuoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, išskyrus tranzitu gabenamus ir eksportuojamus: be įmonės gamintojos išduoto pažymėjimo (sertifikato), liudijančio šių gaminių kokybę (1 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be įmonės gamintojos išduotos atitikties deklaracijos ir (ar) pažymėjimo (sertifikato), liudijančių šių gaminių kokybę, arba be žymos juridinę galią turinčiuose tabako gaminius lydinčiuose dokumentuose, kad tabako gaminių kokybė atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus (tabako gaminių kokybę liudijančių dokumentų įforminimo reikalavimus turėjo nustatyti Vyriausybės įgaliota institucija) (1 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); jeigu juose esančių sveikatai kenksmingų medžiagų kiekiai viršija Lietuvos Respublikos norminiuose dokumentuose nustatytas normas (2 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); parduodant (cigaretes, cigariles, papirosus) vienetais (3 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be banderolių (4 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be užrašų lietuvių kalba ant tabako gaminių pakuočių šoninių pusių apie juose esančių dervų ir nikotino kiekius (5 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be įspėjamųjų užrašų lietuvių kalba ant tabako gaminių pakuočių apie kenksmingą rūkymo poveikį sveikatai (6 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); jeigu tabako gaminių prekinis žymėjimas neatitinka šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų (7 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); asmenims iki 18 metų (8 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (9 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (tabako gaminių įsigijimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai turėjo būti visose tabako gaminių realizavimo, laikymo, saugojimo vietose (9 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); jeigu jie yra falsifikuoti (10 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); jeigu jie yra kontrabandiniai (11 punktas (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)); laikyti, saugoti tabako gaminius – įmonėms, neturinčioms licencijos verstis tabako gamyba arba importu, didmenine ar mažmenine prekyba (12 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija));

– Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti tabako gaminiais: farmacijos įmonėse, sveikatos priežiūros, švietimo įstaigose (1 punktas); mažmeninės prekybos įmonėse, kuriose vaikams skirtų prekių dalis sudaro 50 ir daugiau procentų mažmeninės prekių apyvartos (2 punktas); naudojantis prekybos automatais (3 punktas); asmenims iki 18 metų (4 punktas);

– Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 6 dalis buvo išdėstyta 1999 m. gegužės 11 d. ir 2002 m. birželio 11 d. redakcijomis. Buvo nustatyta, kad prekybos tabako gaminiais vietose privalo būti užrašai, įspėjantys apie kenksmingą rūkymo poveikį sveikatai, informuojantys apie draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų bei tabako gaminių pardavimo ribojimus, kurie yra nustatomi šiame įstatyme (įspėjimų tekstus ir jų užrašymo tvarką bei apipavidalinimo reikalavimus turėjo nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija) (1999 m. gegužės 11 d. redakcija); prekybos tabako gaminiais vietose, išskyrus patalpas, kuriose vykdoma tabako gaminių didmeninė prekyba, privalo būti užrašai apie kenksmingą rūkymo poveikį sveikatai, informuojantys apie draudimą parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų (įspėjimų tekstus ir jų užrašymo tvarką bei apipavidalinimo reikalavimus turėjo nustatyti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija) (2002 m. birželio 11 d. redakcija).

  1. Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo nustatyta: „Tabako gaminių rėmimo ribojimo ir reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų 11 straipsnio pirmojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, nesilaikymas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą, o šių reikalavimų pakartotinis pažeidimas, padarytas per vienerius metus nuo ankstesnio pažeidimo, – dešimties tūkstančių litų baudą. Baudas už šiuos pažeidimus skiria Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (išskyrus pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse). Baudas už šio įstatymo 11 straipsnio pirmojoje, trečiojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse nustatytų reikalavimų pažeidimus visuomenės informavimo priemonėse skiria Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba.“

Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo daroma nuoroda į šio įstatymo 11 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalis.

Tuo laikotarpiu, kai galiojo Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija):

– Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 1 dalis buvo išdėstyta 2002 m. birželio 11 d. ir 2003 m. sausio 28 d. redakcijomis. Buvo nustatyta, kad Lietuvoje draudžiama tabako gaminius remti šiais būdais: dalį produkcijos išduoti veltui arba kaip premiją (1 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų kuponų savininkams taikyti fiksuotas nuolaidas (2 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); nemokamai platinti tabako gaminius arba jų naujus pavyzdžius (3 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); teikti tabako gaminius į loterijas, konkursus, sporto varžybas, žaidimus kaip prizus arba kartu su jais (4 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); organizuoti mažmeninės prekybos subjektų konkursus, kurie remtų tabako gaminių pardavimą (5 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); remti renginius, skirtus asmenims iki 18 metų, taip pat tabako gaminių rėmimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų (6 punktas (2002 m. birželio 11 d. redakcija)); realizuoti prekes, imituojančias tabako gaminius ar jų pakuotes (žaislus, maisto produktus ir kita) (7 punktas (2003 m. sausio 28 d. redakcija));

– Tabako kontrolės įstatymo 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys buvo išdėstytos 2002 m. birželio 11 d. redakcija. Buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje tabako gaminių reklama, taip pat paslėpta tabako gaminių reklama yra draudžiama (3 dalis) ir kad šio straipsnio 3 dalyje nustatytas tabako gaminių reklamos draudimas netaikomas informacijai apie tabako gaminius šių gaminių prekybos vietose, informaciniams pranešimams, kurie skirti tik tabako verslo specialistams, ir tabako gaminius gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių registruotiems pavadinimams (jei tabako gaminio ar tabako gaminių gamintojo pavadinimas yra sudedamoji šių įmonių registruoto pavadinimo dalis) bei prekės ženklams, kai šie pavadinimai ir prekės ženklai pateikiami iškabose ant šių įmonių buveinės ar padalinio pastato bei įmonių specializuoto transporto (4 dalis). Taip pat buvo nustatyta, kad tabako gaminių prekybos vietose Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apie tabako gaminius leidžiama pateikti tik šią informaciją: gamintojo, prekybos įmonės pavadinimas ir adresas, prekės ženklas, prekybos rūšis (didmeninė ar mažmeninė) (5 dalies 1 punktas); tabako gaminių pavadinimas ir rūšis (5 dalies 2 punktas); žodžiai „Prekiaujame“ arba „Parduodame“ (5 dalies 3 punktas); tabako dervų, nikotino ir kitų kenksmingų sveikatai medžiagų rūkaluose koncentracija (5 dalies 4 punktas); tabako gaminių kainos (5 dalies 5 punktas); informacija apie tabako gaminių vartojimo žalą sveikatai (5 dalies 6 punktas).

  1. Pareiškėjų ginčijamas Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatas aiškinant bei vertinant viso šiame straipsnyje, kituose šio įstatymo straipsniuose (jų dalyse), taip pat kituose įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina:

– visos pareiškėjų ginčijamos Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatos, kaip ir kai kurios kitos šio straipsnio nuostatos, įtvirtino teisinę atsakomybę už tam tikrų Tabako kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų ir draudimų nesilaikymą ir už atitinkamus minėto įstatymo pažeidimus nustatė sankcijas – pinigines baudas;

– subjektai, kurie galėjo būti traukiami teisinėn atsakomybėn pagal pareiškėjų ginčijamas Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatas, – tai įmonės, įstaigos ir organizacijos (21 straipsnio 1 dalis (1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. liepos 11 d., 2002 m. birželio 11 d. redakcijos)), komercinės-ūkinės veiklos subjektai (21 straipsnio 2 dalis (1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. kovo 16 d. redakcijos), 3 dalis (1999 m. gegužės 11 d., 2000 m. liepos 11 d., 2002 m. birželio 11 d. redakcijos), 4 dalis (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 5 dalis (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalis (1999 m. gegužės 11 d., 2002 m. birželio 11 d. redakcijos)); įvairiuose šio įstatymo straipsniuose buvo vartojama ir apibendrinanti sąvoka „ūkio subjektai“;

– visomis pareiškėjų ginčijamose Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatose įtvirtintomis sankcijomis – piniginėmis baudomis, kaip ir kitose šio straipsnio (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 2003 m. lapkričio 20 d.) nuostatose įtvirtintomis sankcijomis, buvo sudaromos prielaidos inter alia daryti neigiamą poveikį ūkio subjektų, traukiamų teisinėn atsakomybėn, ekonominei padėčiai ir šitaip (be kitų būdų) užtikrinti, kad ūkio subjektai laikytųsi Tabako kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų; Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnyje (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 2003 m. lapkričio 20 d.) nustatytos piniginės baudos už šio įstatymo pažeidimus šiame įstatyme vadinamos „ekonominėmis sankcijomis“;

– visos pareiškėjų ginčijamose Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatose įtvirtintos sankcijos – piniginės baudos, kaip ir kitose šio straipsnio (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 2003 m. lapkričio 20 d.) nuostatose įtvirtintos sankcijos, kurios, kaip minėta, šiame įstatyme vadinamos „ekonominėmis sankcijomis“, savo teisiniu turiniu ir kitais požymiais yra artimos kai kuriuose kituose įstatymuose (inter alia ATPK) nustatytoms administracinėms sankcijoms – administracinėms nuobaudoms už atitinkamus teisės pažeidimus ir iš esmės nuo jų nesiskiria; nors Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnyje (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 2003 m. lapkričio 20 d.) nustatytoms vadinamosioms ekonominėms sankcijoms, palyginti su kituose įstatymuose nustatytomis administracinėmis sankcijomis – administracinėmis nuobaudomis už atitinkamus teisės pažeidimus, būdingi tam tikri ypatumai (kaip antai tai, kad jos taikytinos ūkio subjektams, taip pat tai, kad jomis sudaromos prielaidos inter alia daryti neigiamą poveikį ūkio subjektų, traukiamų teisinėn atsakomybėn, ekonominei padėčiai), ypač turint galvoje tai, kad tokios atskiros teisinės atsakomybės rūšies ir atskiro teisės instituto kaip „ekonominė atsakomybė“ apskritai nėra, minėtos vadinamosios ekonominės sankcijos – piniginės baudos priskirtinos tam pačiam teisės institutui, kaip ir administracinės nuobaudos už atitinkamus teisės pažeidimus, būtent administracinės teisinės atsakomybės institutui;

– Tabako kontrolės įstatymo pažeidimai, už kuriuos turėjo būti taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nustatytos sankcijos, šiose dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo suskirstyti į tam tikras grupes; vienodos sankcijos – vienodo dydžio piniginės baudos buvo nustatytos ne tik už panašius, bet ir už labai skirtingus teisės pažeidimus, kurie Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 2003 m. lapkričio 20 d., kai Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą) buvo priskirti tai pačiai teisės pažeidimų grupei;

– Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), inter alia visose pareiškėjų ginčijamose šių dalių nuostatose, buvo įtvirtintos išties didelės griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos už atitinkamus šio įstatymo pažeidimus: penkių tūkstančių litų bauda (7 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija)), dešimties tūkstančių litų bauda (7 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija)), dvidešimties tūkstančių litų bauda (3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija)), 4 dalis (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)), penkiasdešimties tūkstančių litų bauda (2 dalis (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija));

– tuo laikotarpiu, kai galiojo Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalis (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) ir 7 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija), kurių nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjai ginčija, pagal Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnį įgaliojimus pagal savo kompetenciją taikyti šiose dalyse nustatytas sankcijas – skirti pinigines baudas už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus turėjo įvairios institucijos: VTAKT, Valstybinė higienos inspekcija prie Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos (iki įsigaliojant Tabako kontrolės įstatymo pakeitimams, padarytiems Seimo 2000 m. liepos 11 d. priimtu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu), Lietuvos valstybinė kokybės inspekcija prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos (iki įsigaliojant Tabako kontrolės įstatymo pakeitimams, padarytiems Seimo 2000 m. liepos 11 d. priimtu Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu), Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (įsigaliojus Tabako kontrolės įstatymo pakeitimams, padarytiems Seimo 2000 m. liepos 11 d. priimtu Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymu), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įsigaliojus Tabako kontrolės įstatymo pakeitimams ir papildymams, padarytiems Seimo 2002 m. birželio 11 d. priimtu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 6, 8, 9, 10, 11, 18, 21, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu, ši įstaiga Tabako kontrolės įstatyme vadinama Valstybine mokesčių inspekcija), Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba (įsigaliojus Tabako kontrolės įstatymo pakeitimams ir papildymams, padarytiems Seimo 2002 m. birželio 11 d. priimtu Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1, 6, 8, 9, 10, 11, 18, 21, 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu), savivaldos vykdomosios institucijos, teismai;

– Tabako kontrolės įstatyme (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija su pakeitimais ir papildymais, padarytais iki 2003 m. lapkričio 20 d., kai Seimas priėmė Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą) nebuvo nustatyta, kokia tvarka nagrinėjamos bylos dėl šio įstatymo pažeidimų, už kuriuos turėjo būti taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) ir 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nustatytos sankcijos – piniginės baudos ir kokia tvarka šios piniginės baudos skiriamos;

– ūkio subjektai, kurie galėjo būti traukiami teisinėn atsakomybėn pagal pareiškėjų ginčijamas Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) ir 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatas, jeigu jie nesutikdavo su atitinkamos institucijos nutarimu taikyti vadinamąsias ekonomines sankcijas, galėjo kreiptis į teismą dėl minėto nutarimo atšaukimo arba jo pakeitimo ir nuostolių atlyginimo (25 straipsnio 1 dalis (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija)), tačiau toks kreipimasis į teismą nesustabdydavo institucijų nutarimų taikyti ekonomines sankcijas vykdymo, jeigu teismas nenustatydavo kitaip (25 straipsnio 2 dalis (1995 m. gruodžio 20 d. redakcija));

– tuo laikotarpiu, kai galiojo Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalis (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) ir 7 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija), kurių nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjai ginčija, nei Tabako kontrolės įstatyme, nei kituose įstatymuose nebuvo nuostatų, pagal kurias teismai, nagrinėdami ūkio subjektų skundus dėl piniginių baudų, atitinkamų institucijų jiems paskirtų pagal minėtas Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, būtų galėję teisės pažeidėjams skirti mažesnę nei įtvirtintoji šiose nuostatose piniginę baudą;

– kadangi, kaip minėta, Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija) buvo įtvirtintos išties didelės griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos už atitinkamus šio įstatymo pažeidimus, o nei Tabako kontrolės įstatyme, nei kituose įstatymuose nebuvo nuostatų, pagal kurias teismai, nagrinėdami ūkio subjektų skundus dėl piniginių baudų, atitinkamų institucijų jiems paskirtų pagal minėtas Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, būtų galėję pažeidėjams skirti mažesnę nei įtvirtintoji šiose nuostatose piniginę baudą, pagal tuo metu (t. y. tuo laikotarpiu, kai galiojo Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalis (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) ir 7 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija), kurių nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjai ginčija) galiojusius įstatymus nebuvo galimybės mažesnę nei įtvirtintoji minėtose Tabako kontrolės įstatymo nuostatose piniginę baudą skirti net ir tais atvejais, kai buvo tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų buvusi akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga;

– Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalyje (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalyje (2002 m. birželio 11 d. redakcija), inter alia visose pareiškėjų ginčijamose šių dalių nuostatose, įtvirtintos sankcijos – piniginės baudos už atitinkamus šio įstatymo pažeidimus vertintinos, ypač turint galvoje tai, kad šios išties didelės piniginės baudos privalėjo būti skiriamos visiems atitinkamus teisės pažeidimus padariusiems ūkio subjektams neatsižvelgiant į jokias, taip pat ir lengvinančias, aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų buvusi akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga), kaip griežtos teisės pažeidėjams.

  1. Pareiškėjų ginčijamų Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) ir 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatų atitiktis Konstitucijai (taip pat ir pareiškėjų išskirtu aspektu ir apimtimi, kad teismai, net jeigu buvo atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų buvusi akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, pagal šias nuostatas negalėjo jam skirti mažesnės piniginės baudos nei atitinkama griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda), tirtina tik atsižvelgiant į Tabako kontrolės įstatymo reglamentuojamų santykių specifiką, taip pat į šio įstatymo paskirtį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip visuotinai žinoma, tabako vartojimas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių padarinių. Dėl to tabakas ir jo gaminiai priskirtini ypatingiems produktams, kurių gamybą, apyvartą ir vartojimą valstybė, pagal Konstituciją turinti inter alia priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalis), gali ir turi kontroliuoti. Įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją turintis teisę nustatyti tabako, kaip ypatingo produkto, kontrolės priemones ir tvarką, gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kt., kurie nėra būdingi kitų produktų gamybos, apyvartos ir vartojimo santykių teisiniam reguliavimui. Tam tikri įgaliojimai teisiškai reglamentuoti santykius, susijusius su tabako auginimu, jo gaminių gamyba, apyvarta ir vartojimu (inter alia laikymu, prekyba, importu, reklama), įstatymais gali būti nustatyti ir kitiems teisėkūros subjektams; nustatant tokius įgaliojimus privalu paisyti Konstitucijos, inter alia poįstatyminiais teisės aktais negalima reglamentuoti tų santykių, kurie pagal Konstituciją gali būti reglamentuojami tik įstatymais.

Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad įstatymais nustatytų tabako kontrolės priemonių ir tvarkos – draudimų, ribojimų ir kt. – nepaisymas, kitų teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimai daro žalą valstybės ūkio sistemai, inter alia finansinei tvarkai. Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus nustatyti teisinę atsakomybę už minėto teisinio reguliavimo pažeidimus, inter alia nustatyti atitinkamas sankcijas, taip pat ir pinigines baudas, teisės pažeidėjams. Pabrėžtina, kad šios sankcijos teisės pažeidėjams gali būti ir griežtos (piniginės baudos gali būti išties didelės). Taip pat pabrėžtina, kad griežtų (teisės pažeidėjams) sankcijų už teisės aktais nustatytų tabako ir jo gaminių gamybos, apyvartos ir vartojimo reikalavimų pažeidimus (inter alia didelių piniginių baudų) teisės pažeidėjams įtvirtinimas savaime (neįvertinus tam tikro teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo (sunkumo), masto, kitų požymių, kitų aplinkybių) negali būti aiškinamas kaip neteisingas ar neadekvatus atitinkamam teisės pažeidimui.

Nustatydamas, kad už minėtus teisės pažeidimus teisės pažeidėjams gali būti skiriamos piniginės baudos, inter alia nustatydamas tai, kokie subjektai (institucijos, pareigūnai) gali skirti šias pinigines baudas, kokie yra šių piniginių baudų dydžiai, kokia yra bylų dėl šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarka, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos normų ir principų.

  1. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste ypač pabrėžtina, kad įstatymų leidėją, reglamentuojantį santykius, susijusius su tabako auginimu, jo gaminių gamyba, apyvarta ir vartojimu, saisto konstitucinis teisinės valstybės principas, kuris, kaip ne kartą savo nutarimuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, yra universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinio teisinės valstybės principo turinys yra atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, taip pat ir teisingumo (apimančio inter alia prigimtinį teisingumą) principo, turinį (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Taigi Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo nepaisymas reikštų ir konstitucinio teisinės valstybės principo nepaisymą.

  1. Aiškindamas Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šis principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia: teisės pažeidimai, už kuriuos teisės aktuose yra nustatyta atsakomybė, turi būti aiškiai apibrėžti; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Tad konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), už teisės pažeidimus nustatytos sankcijos (nuobaudos, bausmės) turi būti proporcingos šiems pažeidimams. Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Įstatymuose nustatomos baudos už įstatymų pažeidimus turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

  1. Konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

10.1. Jeigu įstatyme nėra nustatyti diferencijuoti piniginių baudų dydžiai, bet yra įtvirtintos išties didelės griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, ir jeigu galimybė diferencijuoti teisinę atsakomybę už atitinkamą teisės pažeidimą nekyla iš atitinkamo įstatymo ir kitų įstatymų, skiriant piniginę baudą nebelieka galimybės jos dydį individualizuoti atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga); toks teisinis reguliavimas nesiderintų su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais.

10.2. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad nuo konstitucinio teisingumo principo, vadinasi, ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, būtų nukrypta ir tuo atveju, jeigu įstatyme būtų įtvirtintos ne griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos už teisės pažeidimus, bet tokios minimalios ir maksimalios piniginės baudos, kurios leistų tam tikru mastu individualizuoti skiriamos piniginės baudos dydį, tačiau šios piniginės baudos teisės pažeidėjams vis tiek būtų griežtos, t. y. būtų išties didelės, ir jeigu taikant šias sankcijas – skiriant pinigines baudas nebūtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir teisės pažeidėjui skirti mažesnę piniginę baudą nei įstatyme įtvirtintos sankcijos žemutinė riba.

10.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstitucijos 109 straipsnį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (1 dalis), teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (2 dalis), teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (3 dalis). Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą.

Esminę reikšmę turi tai, kad įstatymų leidėjas, pasirinkęs tokį sankcijos – piniginės baudos už teisei priešingą veiką padarymą konstravimo būdą, kai pačiame teisinę atsakomybę už nurodytą teisei priešingą veiką nustatančiame straipsnyje yra nustatyta tokia piniginė bauda, kuri yra išties didelė, t. y. tokia sankcija, kuri teisės pažeidėjams yra griežta, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad teismas, taikydamas sankciją už šią teisei priešingą veiką – skirdamas piniginę baudą, galėtų atsižvelgti į visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat ir į tas, kurios nėra expressis verbis nurodytos įstatyme, ir jeigu yra tokių atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, paskirti jam mažesnę negu įstatymo nustatytoji piniginę baudą.

Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. griežtos (teisės pažeidėjams) nuobaudos, dydžio ir teisės pažeidėjui skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda. Taip būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą.

10.4. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad jei tam tikros įstatymuose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, nesvarbu, kokiai teisinės atsakomybės rūšiai (baudžiamajai, administracinei, drausminei ar kitai teisinei atsakomybei) šios sankcijos būtų priskirtos ir nesvarbu, kaip atitinkamos sankcijos būtų vadinamos įstatymuose, įstatymuose būtinai turi būti nustatytos tokios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems teisinėn atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, kurios kyla iš Konstitucijos, inter alia iš jos 31 straipsnio. Šiame kontekste pabrėžtina, kad Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos negali būti aiškinamos kaip skirtos tik asmenims, traukiamiems baudžiamojon atsakomybėn.

Šio imperatyvo negalima nepaisyti ir tais atvejais, kai įstatymuose nustatomos tam tikros sankcijos, kurios, nors įstatymuose ir vadinamos „ekonominėmis sankcijomis“, pagal savo turinį ir kitus požymius yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui, tačiau savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms. Tokiais atvejais minėtos iš Konstitucijos kylančios procesinės garantijos asmenims, traukiamiems administracinėn teisinėn atsakomybėn, gali būti nustatytos įstatymuose, įtvirtinančiuose pačias šias sankcijas, ir (arba) kituose įstatymuose, reglamentuojančiuose subjektų (taip pat ir ūkio subjektų) administracinę teisinę atsakomybę, administracinį procesą (inter alia administracinių bylų teiseną), įstatymuose, reglamentuojančiuose teismų veiklą, kituose įstatymuose.

  1. Sprendžiant, ar pareiškėjų ginčijamos Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) ir 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatos neprieštaravo konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams pareiškėjų išskirtu aspektu ir apimtimi, kad teismai, net jeigu buvo atsakomybę lengvinančių ar kitų aplinkybių, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, pagal šias nuostatas negalėjo jam skirti mažesnės piniginės baudos nei atitinkama griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda, konstatuotina, kad atitinkamo Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo, už kurį turėjo būti taikoma kuri nors iš šiose nuostatose įtvirtintų sankcijų – skiriama penkių tūkstančių litų (7 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija)), dvidešimties tūkstančių litų (3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalis (1999 m. gegužės 11 d. redakcija)), penkiasdešimties tūkstančių litų (2 dalis (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija)) piniginė bauda, pobūdis, pavojingumas (sunkumas), mastas, kiti požymiai, kitos aplinkybės (neignoruojant nė atsakomybę lengvinančių) galėjo lemti, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės aplinkybes, teisės pažeidėjui turėjo būti paskirta būtent tokio dydžio piniginė bauda.

Todėl nors minėtose Tabako kontrolės įstatymo nuostatose įtvirtintos sankcijos – piniginės baudos vertintinos kaip išties didelės (griežtos teisės pažeidėjams), taip pat nors šių sankcijų – piniginių baudų dydžiai yra griežtai apibrėžti, šios sankcijos savaime nelaikytinos nukrypstančiomis nuo iš Konstitucijos kylančio teisingumo reikalavimo ar kaip nors kitaip pažeidžiančiomis konstitucinį teisinės valstybės principą.

  1. Kitaip vertintina tai, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, visose pareiškėjų ginčijamose Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžto dydžio ir teisės pažeidėjams griežtos (išties didelės) piniginės baudos už atitinkamus šio įstatymo pažeidimus privalėjo būti taikomos visiems atitinkamus pažeidimus padariusiems ūkio subjektams neatsižvelgiant į jokias, taip pat ir į lengvinančias, aplinkybes, dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga, taip pat tai, kad tuo laikotarpiu, kai galiojo Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalis (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalis (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) ir 7 dalis (2002 m. birželio 11 d. redakcija), kurių nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjai ginčija, nei Tabako kontrolės įstatyme, nei kituose įstatymuose nebuvo nuostatų, pagal kurias teismai, nagrinėdami ūkio subjektų skundus dėl piniginių baudų, jiems atitinkamų institucijų paskirtų pagal minėtas Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, galėtų teisės pažeidėjams skirti mažesnę nei įtvirtintoji šiose nuostatose piniginę baudą.

Minėti griežtai apibrėžti piniginių baudų dydžiai buvo įtvirtinti pareiškėjų ginčijamose Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatose, ir teismai, nagrinėdami ūkio subjektų skundus dėl piniginių baudų, jiems atitinkamų institucijų paskirtų pagal minėtas Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, privalėjo taikyti būtent šias nuostatas. Todėl konstatuotina, kad individualizuoti atitinkamoje nuostatoje įtvirtintos nuobaudos – piniginės baudos dydžio ir skirti teisės pažeidėjui mažesnės piniginės baudos nei numatytoji teismui neleido būtent pareiškėjų ginčijamose Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija), 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija), 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija), 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostatose įtvirtintas teisinis reguliavimas.

Toks teisinis reguliavimas neatitiko Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo ir teisinės valstybės principų, suvaržė teismo galias – apribojo Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teismo išimtinius įgaliojimus vykdyti teisingumą.

  1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija) nuostata „tabako <...> gaminių <...> prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“, šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių <...> įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas <...> užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“, šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio <...> antrojoje <...> dalyse, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“, šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių <...> reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų 11 straipsnio <...> trečiojoje <...> dalyse, nesilaikymas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą“ ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais skirti mažesnę piniginę baudą nei šiose nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, prieštaravo Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  2. Padaręs šią išvadą, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netirs, ar Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija) nuostata „tabako <...> gaminių <...> prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“, šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių <...> įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas <...> užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“, šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio <...> antrojoje <...> dalyse, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“, šio įstatymo 21 straipsnio 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių <...> reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų 11 straipsnio <...> trečiojoje <...> dalyse, nesilaikymas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą“ neprieštaravo (pareiškėjų išskirtu aspektu ir apimtimi) Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 2 dalims, taip pat ar nurodytos Tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) ir 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) (pareiškėjų išskirtu aspektu ir apimtimi) nuostatos neprieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai.

III

Dėl Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5, 7 ir 14 dalių atitikties Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ir 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

  1. Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalyje nustatyta: „Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas.“

Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalyje daroma nuoroda į šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktus.

Pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius inter alia: be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinantys juridinę galią turintys dokumentai turi būti visose tabako gaminių pardavimo ir (ar) laikymo vietose; gabenant tabako gaminius privaloma turėti gabenimo dokumentus arba tabako gaminių įsigijimą patvirtinančius juridinę galią turinčius dokumentus) (1 punktas); jeigu tie gaminiai yra falsifikuoti (2 punktas); jeigu tie gaminiai yra kontrabandiniai (3 punktas); be Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos (4 punktas).

  1. Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje nustatyta: „Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 ar 7 punktuose nustatytų tabako gaminių pardavimo, laikymo ar gabenimo draudimų pažeidimą, 14 straipsnio 5 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nustatytų draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 ar 7 punktuose, 14 straipsnio 5 dalies 1 ar 2 punktuose nustatytų draudimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda. Už šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto draudimo pažeidimą, padarytą toje pačioje prekybos vietoje pakartotinai per vienerius metus nuo baudos paskyrimo, juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų bauda ir panaikinamas licencijos galiojimas toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas. Nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos.“

Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje daroma nuoroda į šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktus, taip pat į šio straipsnio 5 dalies 1, 2 ir 3 punktus.

Pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius inter alia: jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (6 punktas); neturint Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tabako gaminių atitiktį patvirtinančių dokumentų (7 punktas).

Pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 14 straipsnio 5 dalį Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti: cigaretes, cigariles, papirosus vienetais (1 punktas); cigaretes, jeigu jų yra mažiau negu 20 vienetų viename pakelyje (2 punktas); tabako gaminius asmenims iki 18 metų (tabako gaminių pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą; jeigu toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius) (3 punktas).

  1. Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalyje nustatyta: „Šio straipsnio 13 dalyje nurodytos institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio Įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame Įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.“

Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalyje daroma nuoroda į šio straipsnio 13 dalį, pagal kurią už šio įstatymo pažeidimus baudas inter alia skiria: VTAKT – už inter alia 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktų, 14 straipsnio 5 dalies (2 punktas); Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos – už 14 straipsnio 3 dalies 6 ir 7 punktų nuostatų pažeidimus (4 punktas); Valstybinė mokesčių inspekcija – už 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų nuostatų pažeidimus (5 punktas); policijos įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys – už 14 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatų pažeidimus (7 punktas); Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareigūnai – už 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktų nuostatų pažeidimus (8 punktas).

  1. Konstatuotina, kad Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, pagal kurią piniginės baudos už bet kurį šio straipsnio 13 dalyje nurodytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą (ne tik už tuos, kuriais nepaisoma reikalavimų ir draudimų, nustatytų Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 14 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose, į kuriuos daroma nuoroda šio įstatymo 26 straipsnio 5 dalyje, ir Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 bei 7 punktuose ir 5 dalyje, į kuriuos daroma nuoroda Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalyje) turi būti skiriamos atsižvelgiant į to teisės pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, tačiau neperžengiant atitinkamose Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio dalyse nustatytų atitinkamų sankcijų žemutinių ir viršutinių ribų – minimalių ir maksimalių piniginių baudų:

– jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos piniginės baudos dydis neturi viršyti atitinkamoje Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio dalyje nustatytos sankcijos už padarytą teisės pažeidimą vidurkio, tačiau ji negali būti mažesnė už atitinkamoje Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio dalyje nustatytą atitinkamą minimalią piniginę baudą;

– jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos piniginės baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip atitinkamoje Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio dalyje nustatytos sankcijos už padarytą teisės pažeidimą vidurkis, tačiau ji negali būti didesnė už atitinkamoje Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio dalyje nustatytą atitinkamą maksimalią piniginę baudą;

– jeigu yra ir atsakomybę lengvinančių, ir ją sunkinančių aplinkybių, piniginė bauda turi būti skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą, tačiau ji negali būti didesnė už atitinkamoje Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio dalyje nustatytą atitinkamą maksimalią piniginę baudą ir negali būti mažesnė už toje dalyje nustatytą atitinkamą minimalią piniginę baudą.

  1. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalį teisinė atsakomybė ne tik gali, bet ir privalo būti diferencijuojama, o nuobauda – piniginė bauda už atitinkamą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą ne tik gali, bet ir privalo būti individualizuojama, tačiau institucijoms, priimančioms atitinkamus sprendimus, neleidžiama skirti teisės pažeidėjui mažesnės piniginės baudos nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje įtvirtinta atitinkama minimali piniginė bauda.
  2. Pažymėtina, kad nei Tabako kontrolės įstatyme (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija), nei kituose įstatymuose nėra nuostatų, pagal kurias teismai, nagrinėdami ūkio subjektų skundus dėl piniginių baudų, jiems atitinkamų institucijų paskirtų pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnį, galėtų teisės pažeidėjui skirti mažesnę nei įtvirtintoji šiose nuostatose minimalią piniginę baudą.
  3. Sprendžiant, ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 ir 7 dalys ta apimtimi, kuria, kaip mano pareiškėjas – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nenumatyta bylą nagrinėjančio teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga), skirti mažesnę piniginę baudą nei šiose dalyse nustatytos atitinkamos minimalios piniginės baudos, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, konstatuotina, kad atitinkamų Tabako kontrolės įstatymo pažeidimų, už kuriuos turi būti taikomos šiose nuostatose įtvirtintos sankcijos – skiriamos nuo dešimties tūkstančių iki trisdešimties tūkstančių litų (5 dalis), nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų (7 dalis) arba nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų (7 dalis) piniginės baudos, pobūdis, pavojingumas (sunkumas), mastas, kiti požymiai, kitos aplinkybės gali lemti, kad, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės aplinkybes (neignoruojant nė atsakomybę lengvinančių), teisės pažeidėjui turi būti paskirta būtent tokio dydžio piniginė bauda, kuri būtų ne mažesnė už atitinkamos sankcijos žemutinę ribą.

Esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad, kaip minėta, pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalį piniginės baudos turi būti skiriamos atsižvelgiant į to teisės pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, teisinė atsakomybė ne tik gali, bet ir privalo būti diferencijuojama, o nuobauda – piniginė bauda už atitinkamą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą ne tik gali, bet ir privalo būti individualizuojama.

Todėl nors minėtose Tabako kontrolės įstatymo nuostatose įtvirtintos sankcijos – piniginės baudos gali būti vertinamos kaip išties didelės (griežtos teisės pažeidėjams), šios sankcijos savaime nelaikytinos nukrypstančiomis nuo iš Konstitucijos kylančio teisingumo reikalavimo ar kaip nors kitaip pažeidžiančiomis konstitucinį teisinės valstybės principą, jos nepažeidžia ir Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 bei 3 dalių nuostatų.

  1. Kitaip vertintina Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalies (pareiškėjų išskirtu aspektu ir apimtimi) atitiktis Konstitucijai.

Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad nei Tabako kontrolės įstatyme (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija), nei kituose įstatymuose nėra nuostatų, pagal kurias teismai, nagrinėdami ūkio veiklos subjektų skundus dėl piniginių baudų, jiems atitinkamų institucijų paskirtų pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnį, galėtų teisės pažeidėjams skirti mažesnę negu įtvirtintoji atitinkamose šio straipsnio dalyse minimalią piniginę baudą. Pagal Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalį teismas ne tik gali, bet ir privalo diferencijuoti teisinę atsakomybę ir individualizuoti nuobaudą – piniginę baudą už atitinkamą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, tačiau teismui yra neleidžiama, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti teisės pažeidėjui mažesnės piniginės baudos nei atitinkamoje Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio dalyje įtvirtintos atitinkamos sankcijos žemutinė riba – minimali piniginė bauda.

Taisyklė, pagal kurią turi būti skiriamos piniginės baudos už bet kurį Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 13 dalyje nurodytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, yra įtvirtinta būtent šio straipsnio 14 dalyje. Todėl konstatuotina, kad individualizuoti atitinkamoje Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio dalyje įtvirtintos nuobaudos – piniginės baudos dydžio ir skirti teisės pažeidėjui mažesnės piniginės baudos nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje įtvirtintos atitinkamos sankcijos žemutinė riba, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, teismui neleidžia būtent Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas.

Toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo ir teisinės valstybės principų, suvaržo teismo galias – apriboja Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teismo išimtinius įgaliojimus vykdyti teisingumą.

  1. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytinos išvados, kad:

– Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalis tuo aspektu ir ta apimtimi, kuriais būtent šioje dalyje nėra numatyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei šioje dalyje nustatyta minimali piniginė bauda, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalis tuo aspektu ir ta apimtimi, kuriais būtent šioje dalyje nėra numatyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei šioje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1, 2 ar 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

  1. Padaręs inter alia išvadą, kad Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucinis Teismas šioje konstitucinės justicijos byloje toliau netirs, ar Tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis (pareiškėjų išskirtu aspektu ir apimtimi) neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 ir 3 dalims.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1, 53, 54, 55, 56 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nutaria:

  1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 2 dalies (2000 m. kovo 16 d. redakcija) nuostata „tabako <...> gaminių <...> prekyba, neturint šiai veiklai atitinkamo leidimo ar licencijos, užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkiasdešimties tūkstančių litų baudą“ ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei šiose nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 3 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių <...> įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų neturėjimas <...> užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“ ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei šiose nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  3. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (1999 m. gegužės 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių pardavimo reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 10 straipsnio <...> antrojoje <...> dalyse, pažeidimas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams dvidešimties tūkstančių litų baudą“ ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei šiose nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  4. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 21 straipsnio 7 dalies (2002 m. birželio 11 d. redakcija) nuostata „tabako gaminių <...> reklamos draudimo reikalavimų, nustatytų 11 straipsnio <...> trečiojoje <...> dalyse, nesilaikymas užtraukia komercinės-ūkinės veiklos subjektams penkių tūkstančių litų baudą“ ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei šiose nuostatose įtvirtintos griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.
  5. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 5 dalis tuo aspektu ir ta apimtimi, kuriais būtent šioje dalyje nėra numatyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei šioje dalyje nustatyta minimali piniginė bauda, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
  6. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 7 dalis tuo aspektu ir ta apimtimi, kuriais būtent šioje dalyje nėra numatyta teismo teisė, atsižvelgus į visas, taip pat ir įstatyme nustatytąsias, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, skirti mažesnę piniginę baudą nei šioje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
  7. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (2003 m. lapkričio 20 d. redakcija) 26 straipsnio 14 dalis ta apimtimi, kuria suvaržytos teismo galios, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Nutarimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.

Konstitucinio Teismo teisėjai:                                                Armanas Abramavičius

                                                                                                        Toma Birmontienė

                                                                                                        Egidijus Kūris

                                                                                                        Kęstutis Lapinskas

                                                                                                        Zenonas Namavičius

                                                                                                        Ramutė Ruškytė

                                                                                                        Vytautas Sinkevičius

                                                                                                        Stasys Stačiokas