Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-37/2021

2021 m. birželio 22 d. Nr. KT108-A-S99/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-37/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas Konstitucinio Teismo prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 3 daliai.

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, konstatavęs, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų geriausių vaiko interesų. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinio skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjo kasacinį skundą atsisakė priimti.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. balandžio 6 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar CK 3.150 straipsnio „Tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai“ 1 dalis, kurioje nustatyta, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, neprieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 3 daliai.

Pareiškėjas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai iš esmės grindžia tuo, kad, pasak jo, šiuo teisiniu reguliavimu teismams paliekama įvertinti, kiek ir kokių įrodymų užtenka nuginčyti tėvystę, kai asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, taip pat nuspręsti, kas geriausiai atitinka vaiko interesus. Dėl to, pasak pareiškėjo, taikant ginčijamą nuostatą, lieka neįvertinti ginčo šalių interesai, neužtikrinama pusiausvyra tarp vaiko ir asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, interesų.

5.1. Šio prašymo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (žr., pvz., 2019 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo (žr., pvz., 2007 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007); sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių ir į tėvo ketinimus (žr., pvz., 2007 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007); privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu (žr., pvz., 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018).

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. sprendime, Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartyje, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, konstatavo, kad nuginčijus pareiškėjo tėvystę, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, vaikas patirtų didelių neigiamų psichologinių išgyvenimų, būtų padaryta žala vaiko harmoningam vystymuisi, sukeltų vaikui emocinius ir dvasinius išgyvenimus, galinčius turėti neigiamos įtakos vaiko socialinei raidai, jo identitetui, šeimos sampratos suvokimui; vaiko interesai yra reikšmingesni už ginamus pareiškėjo interesus.

5.2. Taigi iš pareiškėjo prašymo matyti, jog pareiškėjas ginčija teismų sprendimus ir iš esmės nesutinka su juose pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika grindžiamu bylos aplinkybių teisiniu vertinimu, t. y. tuo, kad teismai, įvertinę byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog nepaisant to, kad pareiškėjas iki vaiko gimimo žinojo, jog jis nėra vaiko biologinis tėvas, tarp jo ir mažamečio vaiko buvo susiformavęs glaudus emocinis ryšys, taip pat su ginčijamo teisinio reguliavimo aiškinimu ir taikymu praktikoje, t. y. tuo, kad minėtas glaudus emocinis ryšys paneigia biologinės tėvystės, vaiko kilmės nustatymo svarbą vaiko interesų kontekste.

Vadinasi, pareiškėjas kelia ne CK 3.150 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijai klausimą, o kvestionuoja teismų formuojamą nurodytos CK nuostatos taikymo ir aiškinimo praktiką bei ja remiantis priimtus pareiškėjo bylą nagrinėjusių teismų sprendimus.

5.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. KT45-A-S32/2019, 2021 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. KT35-A-S34/2021); pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas taip pat nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų (inter alia 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT188-A-S173/2020, 2021 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. KT89-A-S81/2021); teisės taikymo klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT3-A-S3/2021). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

5.4. Vadinasi, pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-37/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė
                                                                      Gintaras Goda
                                                                      Vytautas Greičius
                                                                      Danutė Jočienė
                                                                      Giedrė Lastauskienė
                                                                      Vytautas Mizaras
                                                                      Algis Norkūnas
                                                                      Daiva Petrylaitė
                                                                      Janina Stripeikienė