Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-21/2021

2021 m. birželio 17 d. Nr. KT105-A-S96/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-21/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (2018 m. spalio 24 d. redakcija) (toliau – Taisyklės) 60.3 papunktis.

2. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovės [duomenys neskelbiami] ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš pareiškėjos dalį išmokėtos draudimo išmokos. Įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, Šiaulių apylinkės teismas šiame sprendime pripažino, kad pareiškėja, kaip eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoja ir civilinės atsakomybės draudėja, pažeidė pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje, taigi pagal Įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir Taisyklių 60.3 papunktį civilinės atsakomybės draudikas turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjos grąžinti dalį išmokėtos draudimo sumos. Šį Šiaulių apylinkės teismo sprendimą pareiškėja apskundė Šiaulių apygardos teismui, kuris 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjos apeliacinio skundo netenkino ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. vasario 12 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos kasacinį skundą ir grąžino jį pareiškėjai.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. kovo 3 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

5. Pareiškėjos prašymas pripažinti, kad Taisyklių 60.3 papunktis prieštarauja Konstitucijai, iš esmės grindžiamas tuo, kad ginčijamoje nuostatoje nustatyta atsakingo draudiko teisė reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu šis valdytojas nevykdė nurodytų pareigų, nesiejama su dėl šių pareigų nevykdymo draudikui atsiradusia žala.

5.1. Pažymėtina, kad Įstatymo 12 straipsnyje ,,Eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusių trečiųjų asmenų pareigos“, be kita ko, nustatyta, jog, įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes (1 dalies 5 punktas); su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio įrodymus, padėti nustatyti įvykio aplinkybes, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti (2 dalis). Pagal Įstatymo 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė Įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo; jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį; draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

5.2. Ginčijamame Taisyklių, kurios reglamentuoja žalos administravimą ir draudimo išmokos mokėjimą, 60.3 papunktyje nustatyta, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti iš apdraustos transporto priemonės valdytojo grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu valdytojas nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taisyklių 63 punkte taip pat įtvirtinta, kad grąžinamos atsakingam draudikui sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes.

5.3. Šiame kontekste paminėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus; be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją; taigi draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį; tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų, jis įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012, 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-684/2016); konkretus grąžintinos draudimo išmokos dydis nustatomas, atsižvelgiant, be kita ko, į dėl pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį (2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2013, 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377-684/2016).

5.4. Taigi, jeigu transporto priemonės valdytojas nevykdo jam Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir draudimo sutartyje nustatytų pareigų, jo atžvilgiu taikant Įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir Taisyklių 60.3 papunktyje nustatytas šių pareigų nevykdymo pasekmes, inter alia sprendžiant dėl grąžintinos išmokos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos visos reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir dėl šių pareigų nevykdymo draudikui atsiradusi žala. Vadinasi, pareiškėja, ginčydama Taisyklių 60.3 papunkčio atitiktį Konstitucijai, kelia klausimą, kuris spręstinas praktikoje taikant Įstatymo ir Taisyklių nuostatas.

5.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, arba institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT82-A-S77/2020, 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. KT33-A-S32/2021).

6. Vadinasi, pareiškėjos prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-21/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai               Elvyra Baltutytė
                                                                       Gintaras Goda
                                                                       Vytautas Greičius
                                                                       Giedrė Lastauskienė
                                                                       Vytautas Mizaras
                                                                       Algis Norkūnas
                                                                       Daiva Petrylaitė
                                                                       Janina Stripeikienė