Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-25/2021

2021 m. birželio 17 d. Nr. KT104-A-S95/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-25/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 20 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 pakeitimo įstatymo (toliau – Privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskelbtos privatizavimo objektų privatizavimo programos ir sudaryti privatizavimo sandoriai įgyvendinami ir lėšos, gautos už turto (ne akcijų) privatizavimą, pervedamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

2. Pareiškėjos prašyme ir jo prieduose nurodytos šios faktinės aplinkybės.

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarime Nr. 1085 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ iš savivaldybės UAB [duomenys neskelbiami] (nuo 2013 m. balandžio 2 d. pareiškėja yra šios uždarosios akcinės bendrovės teisių ir pareigų į nuomojamą turtą perėmėja) nuomojamas turtas įrašytas į privatizavimo objektų sąrašą.

2.2. Šiaulių rajono privatizavimo komisija, apsvarsčiusi UAB [duomenys neskelbiami] prašymą, 2011 m. birželio 10 d. nutarė, kad minėto turto privatizavimas būtų vykdomas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalį (2006 m. gruodžio 5 d. redakcija), t. y. tiesioginių derybų būdu.

2.3. Pareiškėja 2013 m. rugsėjo 30 d. raštu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės merą su prašymu sustabdyti turto privatizavimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 162 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nauja redakcija išdėstytame Privatizavimo objektų sąraše pareiškėjos nuomojamo turto neliko.

2.4. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 8 d. raštu kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybės merą ir į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją su prašymu leisti privatizuoti iš savivaldybės nuomojamą turtą, kaip kainos sumokėjimą laikant atliktų pagerinimų vertę. Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2017 m. gruodžio 20 d. rašte nurodė, kad nuo 2014 m. spalio 1 d. nebeliko galimybės nuomininkams, investavusiems į išnuomotų pastatų pagerinimą, privatizuoti nuomojamą turtą tiesioginių derybų būdu.

3. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjos ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei dėl įpareigojimo tęsti turto privatizavimo procesą tiesioginių derybų būdu, turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, palūkanų priteisimo atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 18 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

4. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. kovo 10 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

6. Kaip minėta, pareiškėja prašo ištirti Privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjos teigimu, ji, savo lėšomis ir su nuomotojo (savivaldybės) sutikimu pagerinusi iš savivaldybės nuomojamą turtą, turėjo teisėtą lūkestį šį turtą privatizuoti tiesioginių derybų būdu.

6.1. Privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsniu buvo nauja redakcija išdėstytas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas Nr. VIII-480, pagal kurio 17 straipsnio 5 dalį (2006 m. gruodžio 5 d. redakcija) tiesioginių derybų būdu galėjo būti privatizuojami valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, kuriuos (kurias) nuomininkas nuomotojo leidimu pagerino; šiuo atveju Vyriausybės nustatyta tvarka tiesioginės derybos galėjo būti vykdomos su vieninteliu pirkėju – šių pastatų ar patalpų nuomininku ar asmeniu, turinčiu nuomininko reikalavimo teisę į būtinųjų išlaidų atlyginimą, patenkinus šiame straipsnyje nurodytas sąlygas. 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymui, savivaldybių nekilnojamasis turtas parduodamas tik viešo aukciono būdu, o iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos procedūros baigiamos įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą tik tuo atveju, jeigu iki šios datos buvo paskelbta turto privatizavimo programa, kaip reikalaujama pareiškėjos ginčijamoje Privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje.

Taigi teisę pareiškėjai palankiu – tiesioginių derybų – būdu privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą pareiškėja galėjo įgyti tik jei iki Privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2014 m. spalio 1 d.) turtas būtų parengtas privatizuoti pagal anksčiau galiojusias Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatas.

6.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartyje pažymima, kad pareiškėjos siekiamas privatizuoti turtas į Vyriausybės tvirtinamą privatizavimo objektų sąrašą buvo įrašytas nuo 2010 m. liepos 28 d. iki 2015 m. vasario 24 d., tačiau privatizavimo tiesioginių derybų būdu programos ir potencialių pirkėjų sąrašo projektai tuo laikotarpiu nebuvo rengiami, atitinkamai Šiaulių rajono privatizavimo komisija jų nėra svarsčiusi, programa niekada nebuvo viešai skelbta.

7. Pažymėtina, kad Privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymas oficialiai buvo paskelbtas 2014 m. balandžio 3 d., įsigaliojo 2014 m. spalio 1 d. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų, pareiškėja nuo Privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo oficialaus paskelbimo (2014 m. balandžio 3 d.) iki jo įsigaliojimo (2014 m. spalio 1 d.) nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užbaigtas pradėtas turto privatizavimas, nors jai turėjo būti žinoma, kad to nedarant pagal ginčijamą teisinį reguliavimą ji praras teisę tiesioginių derybų būdu privatizuoti nekilnojamąjį turtą.

7.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos; todėl, siekiant sudaryti sąlygas asmenims ne tik susipažinti su nauju teisiniu reguliavimu anksčiau, nei jis pradės galioti, bet ir tinkamai pasirengti numatomiems pakeitimams, gali būti būtina nustatyti vėlesnę jo įsigaliojimo datą (taikymo pradžią) (inter alia 2013 m. vasario 15 d., 2016 m. sausio 25 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai); darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą; asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (inter alia  2013 m. vasario 15 d., 2018 m. birželio 19 d. nutarimai).

7.2. Atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pažymėtina, kad pareiškėja savo prašyme nekelia klausimo dėl to, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu jai nebuvo suteikta pakankamai laiko pradėtiems turto privatizavimo veiksmams užbaigti ir kad ji neturėjo realios galimybės prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos.

7.3. Taigi iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad tariamas jos konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimas sietinas ne su ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu priimtais savivaldybės administracijos ir teismų sprendimais, o su pačios pareiškėjos neveikimu, t. y. neatlikimu per nustatytą laiką tų veiksmų, kuriuos ji privalėjo atlikti, siekdama turtą privatizuoti tiesioginių derybų būdu.

8. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja ne bet kokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, o tik tokie jose nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT126-A-S117/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT15-A-S15/2021, 2021 m. kovo 30 d. sprendimas Nr. KT51-A-S48/2021).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėja neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

9. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-25/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai               Elvyra Baltutytė

                                                                       Gintaras Goda

                                                                       Vytautas Greičius

                                                                       Giedrė Lastauskienė

                                                                       Vytautas Mizaras

                                                                       Daiva Petrylaitė

                                                                       Janina Stripeikienė