Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-39/2021 DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2021 m. birželio 10 d. Nr. KT103-A-S94/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Giedrės Lastauskienės, Vytauto Mizaro, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-39/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 61 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl advokato nušalinimo yra neskundžiama, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 30 straipsniams, 31 straipsnio 2, 6 dalims, 48 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad jis savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su neskundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi, kuria patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro prašymas nušalinti pareiškėją kaip įtariamojo gynėją nuo ikiteisminio tyrimo dėl to, kad jis yra paskirtas atstovauti kito ikiteisminio tyrimo dalyvio – liudytojo interesams, kurie yra priešingi įtariamojo interesams.

Pareiškėjas pateikė skundą, adresuotą Vilniaus apygardos teismui, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi jo skundą priimti atsisakyta inter alia dėl to, kad teismų nutartys dėl nušalinimų ikiteisminiame tyrime neskundžiamos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti jo skundą, atmestas.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. balandžio 8 d.

4. Pradėjus išankstinį tyrimą dėl pareiškėjo prašymo buvo nustatyta, kad dalis prašymo neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 dalies 10 punkte, 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, Konstitucinio Teismo pirmininko 2021 m. gegužės 7 d. potvarkiu Nr. 2A-83 „Dėl prašymo trūkumų pašalinimo“ buvo nustatytas terminas pareiškėjo prašymo trūkumams pašalinti, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija).

Pareiškėjas, siekdamas pašalinti nurodytus prašymo trūkumus, minėtame Konstitucinio Teismo pirmininko potvarkyje nustatytu laiku Konstituciniam Teismui pateikė patikslintą prašymą.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Konstitucinio Teismo įstatymo 671 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. redakcija) yra nustatyti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymo turinio reikalavimai, be kita ko, prašyme nurodyti prašymą teikiančio asmens pozicijos dėl ginčijamo teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisinius argumentus, įskaitant pagrindžiančius, kaip buvo pažeistos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (671 straipsnio 1 dalies 10 punktas), šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją prašyme suformuluoti aiškiai, tiksliai ir suprantamai (671 straipsnio 2 dalis).

7. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti BPK 61 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį inter alia Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai.

Pareiškėjo manymu, ginčijamu BPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį nenustatyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl advokato nušalinimo gali būti skundžiama, advokatai diskriminuojami kitų ikiteisminio tyrimo dalyvių (vertėjo, eksperto, specialisto, ikiteisminio tyrimo pareigūno) atžvilgiu, nes šių ikiteisminio tyrimo dalyvių nušalinimas gali būti skundžiamas; be to, tokiu teisiniu reguliavimu ribojama advokato teisė dirbti savo darbą.

7.1. Tačiau pareiškėjas prašyme ir patikslintame prašyme nepaaiškina, kodėl advokatas kaip ikiteisminio tyrimo dalyvis turėtų būti traktuojamas vienodai su kitais ikiteisminio tyrimo dalyviais, jei jų statusas, pareigos ir paskirtis ikiteisminiame tyrime yra skirtingos. Pareiškėjas teigia, kad nėra jokio objektyvaus pateisinimo nevienodai traktuoti advokatus ir kitus ikiteisminio tyrimo dalyvius, tačiau šio savo teiginio niekaip nepagrindžia. Nors pareiškėjas remiasi kai kuriomis Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo nuostatomis, jis neatsižvelgia į jo prašymo kontekste aktualią šiame nutarime suformuluotą oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatą, jog pagal Konstituciją reikalaujama, kad tą patį procesinį teisinį statusą turintys baudžiamojo proceso dalyviai būtų traktuojami vienodai, turėtų tokias pačias teises ir pareigas. Be to, pareiškėjas patikslintame prašyme, siekdamas pašalinti nurodytus trūkumus, atskleidžia BPK įtvirtintas advokato teises ir pareigas, kurių neturi kiti ikiteisminio tyrimo dalyviai, taigi pabrėžia advokato teisinio statuso skirtingumą ir taip savo prašyme pateikia prieštaringus teiginius.

Patikslintame prašyme pareiškėjas taip pat nurodo, kad ginčijamu BPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu diskriminuojant advokatus kitų ikiteisminio tyrimo dalyviu atžvilgiu, pažeidžiama advokato ginamo asmens teisė į teismą ir teisė turėti advokatą, tačiau nepaaiškina, kaip dėl to pažeidžiamos advokato teisės.

7.2. Pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų dėl ginčijamo BPK įtvirtinto teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, inter alia nepaaiškina, kaip dėl to, kad jis yra nušalintas nuo ikiteisminio tyrimo dalyvio gynėjo pareigų ikiteisminiame tyrime, nes atstovauja kito ikiteisminio tyrimo dalyvio interesams, apribojama jo teisė dirbti advokato darbą. Pareiškėjas patikslintame prašyme, siekdamas pašalinti nustatytus trūkumus, nurodo, kad ginčijamu BPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu užkertamas kelias ginti konkretų asmenį, tačiau nepateikia teisinių argumentų, kodėl įstatymų leidėjo nustatytas draudimas atstovauti priešingus interesus turintiems asmenims yra konstituciškai nepateisinamas.

7.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejones dėl BPK 61 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai, taigi nepašalino šios prašymo dalies trūkumų.

7.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 3 punktą, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo nepašalino trūkumų šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais, toks prašymas (jo dalis) grąžinamas pareiškėjui.

7.5. Vadinasi, yra pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymą ištirti BPK 61 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai.

7.6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT155-A-S142/2020, 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. KT209-A-S192/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, su kuria pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą ir nuo kurios įsiteisėjimo dienos skaičiuojamas kreipimosi į Konstitucinį Teismą terminas, įsiteisėjo 2021 m. sausio 15 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą ištirti BPK 61 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

8. Minėta, kad pareiškėjas taip pat prašo ištirti BPK 61 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijos 30 straipsniui, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

8.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo; pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai jis siekia apginti ne savo, o kito asmens (kitų asmenų) konstitucines teises ar laisves (inter alia 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. KT167-A-S153/2020, 2020 m. spalio 29 d. sprendimas Nr. KT185-A-S171/2020).

8.2. Pareiškėjo nuomone, ginčijamu BPK įtvirtintu teisiniu reguliavimu, pagal kurį ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis nušalinti advokatą nuo ikiteisminio tyrimo yra neskundžiama, pažeidžiama asmens teisė kreiptis į teismą, teisė į veiksmingą gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, kartu pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

8.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 47 straipsnį advokatas yra įtariamojo arba kaltinamojo gynėjas ikiteisminiame tyrime arba teismo procese. Gynėjo teisės ir pareigos įtvirtintos BPK 48 straipsnyje. Pagal BPK 55 straipsnį advokatas gali būti nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo, užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, asmens, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, įgaliotuoju atstovu.

Taigi pagal BPK 47, 48, 55 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą advokatas ikiteisminiame tyrime arba teismo procese dalyvauja ne savo, o ginamojo arba atstovaujamojo interesais, t. y. gina įtariamojo ar kaltinamojo teises arba atstovauja nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar atsakovo, liudytojo ar kitų nurodytų asmenų interesams.

8.4. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog advokatas, vykdydamas savarankišką profesinę veiklą ir teikdamas teisinę pagalbą asmeniui, kurio teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą; asmens teisė turėti advokatą yra viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų (inter alia 2011 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 9 d. nutarimai).

8.5. Pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi, kuria jis nušalintas nuo ikiteisminiame tyrime įtariamo asmens gynimo dėl to, kad yra paskirtas atstovauti kito ikiteisminio tyrimo dalyvio – liudytojo interesams, kurie yra priešingi įtariamojo interesams.

Kaip minėta, advokatas, vykdydamas savo profesinę veiklą, padeda įgyvendinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Vadinasi, minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartimi nušalinus įtariamojo gynėją, galimai pažeidžiamos ne gynėjo, o įtariamojo konstitucinės teisės.

8.6. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BPK 61 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui, nes šiose BPK nuostatose įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio pareiškėjo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, tinkamą teisinį procesą, teisę turėti advokatą.

8.7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8.8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti BPK 61 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies atitiktį Konstitucijos 30 straipsniui, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 28 straipsniu, 671 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2 dalimi, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-39/2021 ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 61 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl advokato nušalinimo yra neskundžiama, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai.

2. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-39/2021 ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 61 straipsnio 2 dalies, 65 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 1 dalies, 439 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 2 dalies tiek, kiek pagal jas, pasak pareiškėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl advokato nušalinimo yra neskundžiama, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai               Elvyra Baltutytė
                                                                                       Gintaras Goda
                                                                                       Vytautas Greičius
                                                                                       Giedrė Lastauskienė
                                                                                       Vytautas Mizaras
                                                                                       Algis Norkūnas
                                                                                       Daiva Petrylaitė
                                                                                       Janina Stripeikienė