Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-27/2021

2021 m. birželio 8 d. Nr. KT100-A-S91/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-27/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnio (su 2015 m. lapkričio 19 d. pakeitimu), 314 straipsnio 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija), 364 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 9 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 109, 110 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

2. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistajam, už kurį pareiškėjas sumokėjo užstatą, paskirta laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo, kaip užstato davėjo, apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, taip pat pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio dalį dėl kardomosios priemonės – užstato – taikymo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties BPK nustatyta tvarka aukštesniajam teismui neskundė.

Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teikimą, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui grąžinti už nuteistąjį sumokėtą užstatą ir nutarė šį užstatą perduoti valstybei, konstatavęs, kad nuteistasis, pasislėpdamas nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo, pažeidė kardomosios priemonės – užstato – sąlygas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 29 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo, kaip užstato davėjo, skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį paliko galioti.

3. Pareiškėjo prašymas registruotu paštu išsiųstas 2021 m. kovo 2 d., Konstituciniame Teisme gautas 2021 m. kovo 12 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

6. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti BPK 133 straipsnio „Užstatas“ (su 2015 m. lapkričio 19 d. pakeitimu), 364 straipsnio „Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas“ (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 9 dalies atitiktį Konstitucijai.

6.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą, be kitų sąlygų, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą turi būti įgyvendinta per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą terminą, kuris yra susietas su galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo diena (inter alia 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT27-A-S25/2020, 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT66-A-S61/2020, 2021 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. KT71-A-S65/2021).

6.2. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino pabaiga tenka tokiam mėnesiui, kuris atitinkamos dienos neturi, paskutine šio termino diena laikytina paskutinė to mėnesio diena. Jei šis terminas sueina ne darbo ar oficialios šventės dieną, paskutine šio termino diena laikytina po šios ne darbo ar oficialios šventės dienos einanti pirmoji darbo diena (inter alia Konstitucinio Teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimai Nr. KT75-A-S70/2020 ir Nr. KT76-A-S71/2020, 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. KT210-A-S193/2020).

Pareiškėjo ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu priimta galutinė ir neskundžiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 29 d. Vadinasi, paskutinė Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatyto keturių mėnesių termino diena buvo 2021 m. vasario 28 d., t. y. ne darbo diena (sekmadienis). Pareiškėjas prašymą Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiuntė 2021 m. kovo 2 d., t. y. antrąją po minėtos ne darbo dienos einančią darbo dieną.

6.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas praleido Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą keturių mėnesių prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, kiek tai susiję su ginčijamomis BPK 133 straipsnio (su 2015 m. lapkričio 19 d. pakeitimu), 364 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 9 dalies nuostatomis.

7. Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą šio prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

7.1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 4 dalį asmuo turi teisę prašyti atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą; nustačius, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl praleisto termino atnaujinimo.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 4 dalį terminas kreiptis į Konstitucinį Teismą gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, nustačius, kad šio termino eigos metu egzistavo išskirtinės, objektyvios aplinkybės, nepriklausiusios nuo asmens valios ir sutrukdžiusios asmeniui laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą; asmenys, manantys, kad jų konstitucinės teisės ar laisvės buvo pažeistos, turi ne tik teisę jas ginti, bet, nusprendę šia teise pasinaudoti, turi pareigą tai daryti operatyviai, atidžiai, rūpestingai ir sąžiningai (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT17-A-S17/2020, 2020 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. KT119-A-S110/2020, 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. KT34-A-S33/2021).

7.2. Pažymėtina, jog pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, kad Konstituciniam Teismui per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (E. pristatymas) prašymas buvo pateiktas nepraleidus prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino, t. y. 2021 m. kovo 1 d., tačiau jis Konstituciniame Teisme nebuvo užregistruotas, nes neatitiko elektroninio dokumento specifikacijos ADOC, savaime nelaikytinos išskirtinėmis, sutrukdžiusiomis ar atėmusiomis galimybę laiku ir tinkamai įgyvendinti savo teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Taigi pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui termino praleidimo priežastimis.

7.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu asmens prašymas paduotas be svarbių priežasčių praleidus nustatytą jo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

7.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį, kurioje prašoma ištirti BPK 133 straipsnio (su 2015 m. lapkričio 19 d. pakeitimu), 364 straipsnio (2014 m. kovo 13 d. redakcija) 9 dalies atitiktį Konstitucijai.

8. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti BPK 314 straipsnio „Nuosprendžio apskundimo termino atnaujinimo tvarka“ 4 dalies (2007 m. birželio 28 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

8.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. KT34-A-S23/2019, 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. KT144-A-S133/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT14-A-S14/2021). Neišnaudojęs visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir nebegalėdamas jų išnaudoti, asmuo pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia 2019 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. KT34-A-S23/2019, 2021 m. vasario 4 d. sprendimas Nr. KT21-A-S21/2021).

8.2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad pareiškėjas galimą savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimą sieja su Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, kuria, kaip minėta, buvo atsisakyta priimti pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio. Šiuo apeliaciniu skundu jis, be kita ko, prašė atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.

8.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad BPK 314 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismo ar teisėjo nutartis, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui. Pagal BPK 440 straipsnio ,,Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams tvarka“ 2 dalį (2014 m. kovo 13 d. redakcija) skundas dėl apygardos teismo nutarties paduodamas Lietuvos apeliaciniam teismui per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos.

Kaip minėta, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties BPK nustatyta tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui neskundė.

8.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, neišnaudojo visų BPK nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių ir, laikydamasis BPK nustatytos tvarkos, šiuo konkrečiu atveju nebegali jomis pasinaudoti.

8.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8.6. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-27/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė

                                                                      Gintaras Goda

                                                                      Vytautas Greičius

                                                                      Danutė Jočienė

                                                                      Giedrė Lastauskienė

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Daiva Petrylaitė

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Dainius Žalimas