Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-43/2021

2021 m. birželio 7 d. Nr. KT98-A-S90/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-43/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 29, 52 straipsniams prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymas (2016 m. birželio 29 d. redakcija), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 „Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (2005 m. liepos 1 d. redakcija) (toliau – Vyriausybės nutarimu patvirtinti Nuostatai), ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (2018 m. rugpjūčio 8 d. redakcija) (toliau – socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti Nuostatai), tiek, kiek šiuose teisės aktuose, pasak pareiškėjo, nenumatyta galimybė asmeniui tuo pačiu metu gauti ir senatvės pensiją, ir netekto darbingumo pensiją.

2. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu atmestas kaip nepagrįstas pareiškėjo skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 2016 m. kovo 31 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta senatvės pensija, kartu nepaskiriant netekto darbingumo pensijos, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2016 m. lapkričio 4 d. rašto, kuriuo VSDFV Kauno skyriaus 2016 m. kovo 31 d. sprendimas paliktas nepakeistas, panaikinimo ir įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių paskirti ir mokėti pareiškėjui dvi pensijas – netekto darbingumo ir senatvės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta pareiškėjui perskaičiuoti senatvės pensiją, ir VSDFV 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu šį pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiame Regionų apygardos administracinio teismo sprendime, be kita ko, pažymėta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su minėtais VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimais, skundą iš esmės grindė tik tuo, kad, pasak pareiškėjo, neteisėtai ir nepagrįstai nusavinta jo nuosavybė ir jam tuo pačiu metu nėra paskirtos ir mokamos dvi pensijos – netekto darbingumo ir senatvės; kartu pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje ankstesnėje administracinėje byloje atsakė į pareiškėjo argumentus, keliamus ir šioje byloje, dėl dviejų pensijų paskyrimo bei mokėjimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl minėtų VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimų panaikinimo, kadangi nurodyti pareiškėjo argumentai dėl dviejų pensijų paskyrimo ir mokėjimo atmesti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi byloje, kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys, o jokių kitų aplinkybių, kuriomis grįstų minėtų VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimų neteisėtumą, pareiškėjas nenurodė.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2021 m. balandžio 9 d., Konstituciniame Teisme gautas 2021 m. balandžio 14 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija), Socialinio draudimo pensijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų Nuostatų tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, atitiktį Konstitucijai.

5.1. Pareiškėjas kaip vėliausią dėl jo priimtą galutinį ir neskundžiamą teismo sprendimą nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Pažymėtina, kad, kaip minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, be kita ko, pripažinęs, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl minėtų VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimų panaikinimo, kadangi nurodyti pareiškėjo argumentai dėl dviejų pensijų paskyrimo ir mokėjimo atmesti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi byloje, kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys, o jokių kitų aplinkybių, kuriomis grįstų minėtų VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimų neteisėtumą, pareiškėjas nenurodė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje išanalizavo tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) nuostatas, galiojusias iki 2018 m. sausio 1 d. (toje byloje skundžiamų sprendimų priėmimo metu), tiek Socialinio draudimo pensijų įstatymo (2016 m. birželio 29 d. redakcija) nuostatas, įsigaliojusias nuo 2018 m. sausio 1 d., ir padarė išvadą, kad nei iki 2018 m. sausio 1 d. galioję, nei galiojantys įstatymai nenumato galimybės asmeniui tuo pačiu metu gauti ir senatvės pensiją, ir netekto darbingumo pensiją.

Taigi pareiškėjo keliamas dviejų pensijų paskyrimo ir mokėjimo klausimas, vadovaujantis pareiškėjo ginčijamu teisiniu reguliavimu, buvo išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi.

5.2. Vadinasi, Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punkte nurodytu galutiniu ir neskundžiamu sprendimu dėl pareiškėjo galimai pažeistų konstitucinių teisių gynimo laikytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuri buvo priimta ir įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 29 d., t. y. iki 2019 m. gegužės 1 d., o ne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, kurioje remtasi minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi.

5.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. konstitucinę teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų įgijo tik tie asmenys, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas byloje dėl šių asmenų konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimo įsiteisėjo 2019 m. gegužės 1 d. ir vėliau. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, dėl kurių priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas įsiteisėjo anksčiau nei 2019 m. gegužės 1 d., prašymai pagal Konstituciją yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. KT29-A-S18/2019, 2020 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. KT136-A-S125/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT156-A-S143/2020).

5.4. Vadinasi, ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintų Nuostatų atitiktį Konstitucijai.

6.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriskirta vertinti ministrų išleistų teisės aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams (inter alia 2020 m. sausio 15 d. sprendimas Nr. KT4-A-S4/2020, 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. KT144-A-S133/2020, 2021 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. KT31-A-S30/2021). Prašymai išspręsti tokius klausimus nežinybingi Konstituciniam Teismui.

6.2. Taigi ši pareiškėjo prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-43/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                 Elvyra Baltutytė

                                                                         Gintaras Goda

                                                                         Vytautas Greičius

                                                                         Danutė Jočienė

                                                                         Giedrė Lastauskienė

                                                                         Algis Norkūnas

                                                                         Daiva Petrylaitė

                                                                         Janina Stripeikienė

                                                                         Dainius Žalimas