Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-56/2021

2021 m. birželio 3 d. Nr. KT96-A-S88/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-56/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjos, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas bet koks abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu po santuokos sudarymo įgytas turtas, taip pat CK 4.80 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją, pasak pareiškėjos, bendraturtis gali reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, net jei jis neturi žemės sklypo, ant kurio atidalintinas turtas stovi, nuosavybės teisės ar šio sklypo užstatymo teisės.

2. Pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimu, kuriuo inter alia šioje civilinėje byloje atsakovo juridinio asmens priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tenkintas iš dalies, ieškovei pareiškėjai atidalijus jai priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje į nurodytą nekilnojamąjį turtą (patalpą) ir priteisus šį turtą minėto atsakovo nuosavybėn, o pareiškėjai iš šio atsakovo priteisus nurodyto dydžio piniginę kompensaciją. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos kasacinį skundą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. gegužės 7 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Pareiškėja abejoja CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, kuriame nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu, taip pat CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad „jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais“, atitiktimi Konstitucijai.

5.1. Pareiškėja minėtų CK nuostatų tiek, kiek nurodyta, atitiktimi Konstitucijai abejoja dėl to, kad, jos teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir toks teismo sprendime pateiktas aiškinimas prieštarauja Konstitucijai, nes teismas pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą negalėjo jos už asmenines lėšas po santuokos sudarymo įgytos nuosavybės pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ypač kai ta nuosavybė įregistruota tik pareiškėjos vardu. Pareiškėja nurodo, kad pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, o šiuo atveju taip nebuvo, tad teismas neteisingai pareiškėjos įsigytą nuosavybę laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjos teigimu, be kita ko, pagal galiojantį CK reguliavimą teismas negalėjo taikyti nustatyto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo atsakovui priteisiant nurodytą nekilnojamąjį turtą natūra ir todėl, kad šis turtas yra ant žemės sklypo, kuris šiam atsakovui nepriklauso, ir kad toks atidalijimo būdas nepašalino ateityje galimo bylos šalių konflikto.

5.2. Konstatuotina, kad iš pareiškėjos prašymo ir jame pateiktų teiginių matyti, jog pareiškėja abejoja ne ginčijamų CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatų atitiktimi Konstitucijai, o kelia šių normų aiškinimo ir taikymo teismų praktikoje klausimą, t. y. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendime pateiktu faktiniu bylos aplinkybių vertinimu.

5.3. Pareiškėjos prašymo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartyje inter alia patvirtinta, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėtas nekilnojamasis turtas (patalpa) yra bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio nuosavybė; taip pat patvirtinta, kad teismo parinktas visiško turto atidalijimo būdas pagrįstai pripažintas priimtiniausiu ir labiausiai atitinkančiu šalių interesus, maksimaliai padėsiančiu išvengti galimų ginčų ateityje, optimaliu ir protingu.

5.4. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT82-A-S77/2020, 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. KT141-A-S130/2020, 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. KT33-A-S32/2021). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. KT31-A-S20/2019, 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. KT147-A-S136/2020, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. KT160-A-S147/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

5.5. Vadinasi, pareiškėjos prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą Konstituciniame Teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-56/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė
                                                                      Gintaras Goda
                                                                      Vytautas Greičius
                                                                      Danutė Jočienė
                                                                      Algis Norkūnas
                                                                      Daiva Petrylaitė
                                                                      Janina Stripeikienė
                                                                      Dainius Žalimas