Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies priėmimo, jo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PRAŠYMO NR. 1A-30/2021 DALIES PRIĖMIMO,  DALIES GRĄŽINIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ,  PRAŠYMO NR. 1A-46/2021 DALIES PRIĖMIMO IR ATSISAKYMO NAGRINĖTI JO DALĮ

2021 m. birželio 3 d. Nr. KT91-A-S83/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymus Nr. 1A-30/2021 ir Nr. 1A-46/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo prašymas Nr. 1A-30/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis, 306 straipsnio 4 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 354 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), kiti CPK straipsniai.

1.1. Iš šio prašymo, jo priedų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl jo nurodytos bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, akcininkui padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo. Pareiškėjas dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, be kita ko, prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo arba atidėti šio mokesčio mokėjimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi netenkino minėto pareiškėjo prašymo ir nustatė terminą sumokėti žyminį mokestį. Pareiškėjui per nustatytą terminą nepateikus duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį, t. y. nepašalinus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nustatyto atskirojo skundo trūkumo, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarties laikė nepaduotu ir nutraukė pagal šį atskirąjį skundą pradėtą apeliacinį procesą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 13 d. nutarčių peržiūrėjimo, konstatavęs, jog kasaciniai skundai neatitiko CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatyto reikalavimo, kad kasacinį skundą surašo advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

1.2. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. kovo 13 d.

2. Konstituciniame Teisme taip pat gautas pareiškėjo prašymas Nr. 1A-46/2021 ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kiti CPK straipsniai.

2.1. Iš šio prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl jo nurodytos bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratoriaus atstatydinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartį paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo, konstatavęs, kad kasacinis skundas neatitiko CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatyto reikalavimo, kad kasacinį skundą surašo advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

2.2. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. balandžio 14 d.

3. Konstitucinio Teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu šie prašymai sujungti.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

4.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

4.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų tik tada, kai jis, laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos, pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, jam išnaudojus visas įstatymuose nustatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas (inter alia 2019 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT37-A-S26/2019, 2020 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT45-A-S41/2020, 2021 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. KT9-A-S9/2021). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą asmuo laikomas pasinaudojusiu visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis tik tada, kai ne tik išnaudotos visos įstatymuose numatytos teismo sprendimo apskundimo galimybės, bet ir yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, kuriuo nebuvo apgintos šio asmens konstitucinės teisės ar laisvės (inter alia 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. KT63-A-S49/2019, 2020 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. KT95-A-S90/2020, 2021 m. balandžio 14 d. sprendimas Nr. KT57-A-S54/2021).

4.3. Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo ir tai, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2020 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT70-A-S65/2020, 2020 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. KT134-A-S124/2020, 2021 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. KT38-A-S36/2021); pagal Konstituciją jos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdami bendro pobūdžio prašymus ištirti jo kompetencijai priskirtų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT203-A-S187/2020).

 

II

5. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), kurioje, be kita ko, nustatyta, kad kasacinį skundą surašo advokatas ir kad kasatorius turi teisę pats surašyti kasacinį skundą, jeigu jis turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

5.1. Pareiškėjo pateikti prašymai grindžiami šiais teisiniais argumentais.

5.1.1. Pareiškėjas nurodo, kad, prieš kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, asmenys privalo išnaudoti visas teisminės gynybos priemones, taigi jie privalo kreiptis ir į kasacinės instancijos teismą. Vadinasi, kreipimasis į kasacinės instancijos teismą tampa privalomu, norint pasinaudoti konstitucine teise pateikti individualų konstitucinį skundą. Pareiškėjo teigimu, CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį kasacinis skundas privalo būti surašytas advokato, jei asmuo neturi aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo, nepagrįstai pasunkina asmenų galimybę pasinaudoti privaloma teisine gynybos priemone – kreiptis į kasacinės instancijos teismą tam, kad asmuo galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5.1.2. Pareiškėjas taip pat teigia, kad asmuo, privalėdamas samdyti advokatą tam, kad jis surašytų kasacinį skundą civilinėje byloje, patiria papildomų išlaidų, kai jo materialinė padėtis ir taip gali būti sunki. Taigi CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, pasak pareiškėjo, perteklinį reikalavimą kreiptis į advokatą, norint paduoti kasacinį skundą, užkertamas kelias arba itin pasunkinama galimybė kreiptis į teismą ir savo pažeistas konstitucines teises ginti teisme; toks dirbtinis pasunkinimas, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai suvaržo jo konstitucines teises, todėl nedera su Konstitucija.

5.2. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas nurodo, jog jis abejoja CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktimi Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, pareiškėjas pateikia tik savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai pagrindžiančius teisinius argumentus.

Taigi pareiškėjo prašymai ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 29 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai traktuotini kaip prašymai ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai.

Šiame kontekste paminėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, jis, pagal pareiškėjo prašymą tirdamas, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja pareiškėjo nurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), kartu tiria ir tai, ar šis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai – vienai darniai sistemai; Konstitucinis Teismas, nustatęs, kad ginčijamas aktas (jo dalis) prieštarauja pareiškėjo nenurodytiems Konstitucijos straipsniams (jų dalims), turi įgaliojimus tai konstatuoti (inter alia 2002 m. gruodžio 24 d., 2013 m. spalio 10 d., 2020 m. birželio 3 d. nutarimai).

5.3. Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymai iširti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai traktuotini kaip iš esmės atitinkantys Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodyto asmens prašymui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus.

5.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymų Nr. 1A-30/2021 ir Nr. 1A-46/2021 dalys ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitiktį Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai yra priimtinos nagrinėti Konstituciniame Teisme.

III

6. Pareiškėjas prašyme Nr. 1A-30/2021 taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis, 306 straipsnio 4 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 354 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija).

6.1. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimis atsisakė priimti pareiškėjo kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. ir 2020 m. spalio 13 d. nutarčių peržiūrėjimo, konstatavęs, jog pareiškėjo kasaciniai skundai neatitiko CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatyto reikalavimo, kad kasacinį skundą surašytų advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų nematyti, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su kasaciniu skundu, atitinkančiu minėtą CPK 347 straipsnio 3 dalyje (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) nustatytą reikalavimą, kad kasacinį skundą surašytų advokatas arba pats asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesprendė dėl pareiškėjo kasaciniuose skunduose pateiktų reikalavimų.

Vadinasi, pareiškėjas, prieš kreipdamasis į Konstitucinį Teismą, laikydamasis CPK nustatytos tvarkos, neišnaudojo visų CPK nustatytų savo konstitucinių teisių ir laisvių gynybos priemonių, kiek jos susijusios su pareiškėjo prašymo dalimi ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis, 306 straipsnio 4 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 354 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija).

6.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktą prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo neišnaudojo visų įstatymuose nustatytų savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonių, įskaitant teisę kreiptis į teismą. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

6.3. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui jo prašymo Nr. 1A-30/2021 dalį ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis, 306 straipsnio 4 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 354 straipsnis (2011 m. birželio 21 d. redakcija).

IV

7. Pareiškėjas taip pat pateikia bendro pobūdžio prašymus ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja visi kiti pareiškėjo prašymuose atskirai neaptarti CPK straipsniai, kurių pagrindu, kaip nurodo pareiškėjas, nebuvo priimti jo konstitucines teises ar laisves pažeidžiantys sprendimai.

7.1. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytas asmuo pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves.

7.2. Vadinasi, pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK straipsnių, kurių pagrindu nebuvo priimti jo konstitucines teises ar laisves pažeidžiantys sprendimai, atitikties Konstitucijai.

7.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.4. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymų Nr. 1A-30/2021 ir Nr. 1A-46/2021 dalis ištirti kitų CPK straipsnių atitiktį Konstitucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 70 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Priimti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymus Nr. 1A-30/2021, Nr. 1A-46/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija).

2. Grąžinti pareiškėjui [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-30/2021 ištirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalies, 84 straipsnio, 306 straipsnio 4 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), 354 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

3. Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymus Nr. 1A-30/2021, Nr. 1A-46/2021 ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucija neprieštarauja kiti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso straipsniai.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                  Elvyra Baltutytė

                                                                          Gintaras Goda

                                                                          Vytautas Greičius

                                                                          Danutė Jočienė

                                                                          Daiva Petrylaitė

                                                                          Janina Stripeikienė

                                                                          Dainius Žalimas