Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-20/2021

2021 m. birželio 3 d. Nr. KT87-A-S79/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-20/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėja prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7, 22, 30, 38 straipsniams neprieštarauja Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 26 d. raštas (toliau – Savivaldybės administracijos sprendimas), taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) 6 straipsnio 41 dalis, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnis (2010 m. rugsėjo 30 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (su 2017 m. kovo 1 d. pakeitimais) 20, 21, 23 punktai.

Pareiškėja taip pat prašo laikinai apriboti kapavietei prižiūrėti paskirto asmens teisę spręsti, kas joje gali būti laidojama.

2. Savivaldybės administracijos sprendimu, vadovaujantis, be kita ko, ginčijamomis įstatymų ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių nuostatomis, atsisakyta pareiškėją paskirti atsakinga už jos brolio ir tėvo kapavietės priežiūrą, už tai atsakinga paskyrus su pareiškėjos tėvu kartu gyvenusios moters anūkę, dėl kurios kaip laidojančio asmens buvo pareikšta ir mirusiojo valia, t. y. giminystės ar santuokos ryšiais su mirusiuoju nesusijusį asmenį.

Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą dėl Savivaldybės administracijos sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 27 d. neskundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos apeliacinį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. kovo 1 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinis Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar Konstitucijai ir įstatymams neprieštarauja Respublikos Prezidento aktai ir Respublikos Vyriausybės aktai.

5. Pareiškėja inter alia prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Savivaldybės administracijos sprendimas.

5.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją Konstitucinio Teismo kompetencijai nepriskirta vertinti kitų institucijų (ne Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės) priimtų aktų atitikties Konstitucijai ir (ar) įstatymams, spręsti kitų institucijų kompetencijai priskirtų klausimų (inter alia 2020 m. vasario 12 d. sprendimas Nr. KT24-A-S22/2020, 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. KT123-A-S114/2020, 2021 m. balandžio 8 d. sprendimas Nr. KT55-A-S52/2021). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

5.2. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjos prašymo dalis dėl Savivaldybės administracijos sprendimo konstitucingumo yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

5.3. Tai konstatavus, nėra pagrindo svarstyti pareiškėjos prašymo laikinai apriboti kapavietei prižiūrėti paskirto asmens teisę spręsti, kas joje gali būti laidojama, t. y. prašymo dėl Savivaldybės administracijos sprendimo pakeitimo (vykdymo).

6. Pareiškėja taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja:

Vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) 6 straipsnio 41 dalis, pagal kurią ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija;

Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 31 straipsnis (2010 m. rugsėjo 30 d. redakcija), kuriame nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą;

Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (su 2017 m. kovo 1 d. pakeitimais) 20, 21, 23 punktai, pagal kuriuos už kapavietės priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė, arba asmuo, dėl kurio šių taisyklių nustatyta tvarka susitaria ir apie jį praneša mirusio už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba (ir) kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), išskyrus atvejį, kai kapavietė pripažįstama neprižiūrima.

6.1. Pareiškėjos teigimu, skiriant už kapavietę atsakingą asmenį, nepaisant to, kam išduotas leidimas laidoti, prioritetas turėtų būti teikiamas mirusiojo giminaičių ir sutuoktinio (-ės) susitarimui dėl šeimos kapavietės priežiūros, nes pagal Konstituciją, be kita ko, turi būti saugoma ir globojama šeima kaip visuomenės ir valstybės pagrindas, motinystė, tėvystė, vaikystė.

6.2. Pažymėtina, kad nors pareiškėja teigia, jog, be Savivaldybės administracijos sprendimo, ji ginčija ir jam priimti pagrindą sudariusių minėtų įstatymų ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių nuostatų konstitucingumą, iš prašymo visumos matyti, kad iš esmės pareiškėja nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartyje pateiktu ginčijamų teisės aktų nuostatų aiškinimu bei taikymu, taip pat administracinėje byloje nustatytų faktinių aplinkybių (įskaitant testamentu įtvirtintos mirusiojo valios dėl jį laidojančio asmens ir laidojimo vietos) vertinimu ir kvestionuoja šiuos teismų sprendimus.

Vadinasi, pareiškėjos prašymas ištirti nurodytų įstatymų ir Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių nuostatų konstitucingumą traktuotinas kaip prašymas peržiūrėti dėl jos priimtus teismų sprendimus ir spręsti minėtų teisės aktų taikymo klausimus.

6.3. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2020 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. KT172-A-S158/2020, 2020 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. KT184-A-S170/2020, 2021 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. KT42-A-S40/2021); taip pat pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą, arba institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT82-A-S77/2020, 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. KT141-A-S130/2020, 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. KT33-A-S32/2021). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

6.4. Taigi konstatuotina, kad ir ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

7. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-20/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                Elvyra Baltutytė
                                                                        Gintaras Goda
                                                                        Vytautas Greičius
                                                                        Danutė Jočienė
                                                                        Algis Norkūnas
                                                                        Daiva Petrylaitė
                                                                        Janina Stripeikienė
                                                                        Dainius Žalimas