Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-16/2021

2021 m. birželio 3 d. Nr. KT86-A-S78/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-16/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 347 straipsnio 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad kasacinį skundą surašo advokatas, ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 14 straipsnio 7 dalis (2020 m. birželio 26 d. redakcija).

Pareiškėjas taip pat pateikia prašymą atnaujinti terminus paduoti vienuolika pareiškėjo 2019 m. Konstituciniam Teismui pateiktų prašymų ir juos nagrinėti pakartotinai.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje inter alia atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo atskirąjį skundą ir Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 18 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą, inter alia nustatęs, kad šis skundas neatitiko CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. pasirašytas tik paties pareiškėjo, o šis nepateikė teisinę kvalifikaciją patvirtinančio dokumento.

3. Konstitucinis Teismas 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimais Nr. KT77-A-S62/2019, KT78-A-S63/2019, KT79-A-S64/2019, KT80-A-S65/2019, KT81-A-S66/2019, KT82-A-S67/2019, KT83-A-S68/2019, KT84-A-S69/2019, KT85-A-S70/2019, KT86-A-S71/2019 ir KT87-A-S72/2019 (toliau – ir Konstitucinio Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimai) šiuose sprendimuose nurodytais pagrindais atsisakė nagrinėti vienuolika pareiškėjo 2019 m. lapkričio 13 d. Konstituciniam Teismui pateiktų prašymų, kuriuose, be kita ko, prašyta ištirti ir šiame pareiškėjo prašyme nurodytų teisės aktų nuostatų atitiktį Konstitucijai.

4. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. vasario 6 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

5. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

6. Sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminus paduoti vienuolika pareiškėjo 2019 m. Konstituciniam Teismui pateiktų prašymų ir juos nagrinėti pakartotinai, pažymėtina, kad, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis iš esmės nesutinka su minėtuose Konstitucinio Teismo sprendimuose padarytomis išvadomis dėl šių prašymų priimtinumo, t. y. pareiškėjas iš esmės prašo peržiūrėti dėl jo priimtus Konstitucinio Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimus.

6.1. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalį Konstitucinio Teismo baigiamasis aktas gali būti peržiūrėtas tik paties Konstitucinio Teismo iniciatyva, jei paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui nutarimo, išvados ar sprendimo priėmimo metu, būtų galėjusios lemti kitokį priimto nutarimo, išvados ar sprendimo turinį (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2021).

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą spręsdamas, ar peržiūrėti Konstitucinio Teismo baigiamąjį aktą, Konstitucinis Teismas turi plačią diskreciją. Pagal Konstituciją Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus peržiūrėti savo nutarimus, išvadas, sprendimus, kai jie buvo priimti Konstituciniam Teismui nežinant apie tokias esmines aplinkybes, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos, būtų galėjusios lemti kitokį priimtų nutarimų, išvadų, sprendimų turinį. Priešingas aiškinimas reikštų, kad Konstitucinis Teismas nėra saistomas Konstitucijos 107 straipsnio 2 dalies, pagal kurią Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai yra privalomi ir pačiam Konstituciniam Teismui, suvaržo Konstitucinį Teismą tuo atžvilgiu, kad jis negali jų pakeisti arba peržiūrėti, jeigu tam nėra konstitucinio pagrindo. Toks aiškinimas būtų nesuderinamas su Konstitucija ir dėl to, kad sudarytų prielaidas paneigti konstitucinės jurisprudencijos tęstinumą, kartu pažeisti Konstitucijos viršenybės principą, konstitucinį teisinės valstybės principą, kitas Konstitucijos nuostatas (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2021).

6.2. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme nenurodyta jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimų priėmimo metu ir kurios galėtų būti pripažintos pagrindu spręsti klausimą dėl Konstitucinio Teismo sprendimų peržiūrėjimo pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnį.

6.3. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Šis atsisakymo pagrindas mutatis mutandis taikytinas ir tais atvejais, kai prašymo priimtinumo klausimas jau buvo išspręstas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas atsisakyti nagrinėti šį prašymą (inter alia 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT14-A-S14/2020, 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimas Nr. KT211-A-S194/2020, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2021).

6.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą peržiūrėti Konstitucinio Teismo 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimus.

7. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 347 straipsnio „Kasacinio skundo turinys“ 3 dalis (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatyta, kad kasacinį skundą surašo advokatas. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas teisinis reguliavimas įtvirtina Konstitucijos 29 straipsnį pažeidžiantį „profesinės diskriminacijos požymį“, kadangi, jo manymu, kasacinį skundą gali surašyti bet kokios profesijos asmuo, nes svarbus šio skundo turinys, o ne tai, kas jį surašo.

7.1. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 18 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą, inter alia nustatęs, kad šis skundas neatitiko CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. buvo pasirašytas ne advokato.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo pripažinti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) prieštaravimą Konstitucijai, teigdamas esąs diskriminuojamas dėl to, kad, neturėdamas aukštojo teisinio išsilavinimo, jis negali surašyti kasacinio skundo, iš esmės jis savo poziciją grindžia ne ginčijamos nuostatos atitikties Konstitucijai teisiniu vertinimu, bet kitokiais teiginiais, kaip antai: „jeigu kasacinį skundą surašytų šaltkalvis, kiek nusimanantis teisėje ar teisės, ar istorijos mokslų profesorius, LAT [Lietuvos Aukščiausiasis Teismas] turi tokią pačią teisę jį priimti arba atmesti. Reiškia esmė ne kas surašė, o ką parašė tame kasaciniame skunde, t. y. skundo aktualumas.“ Pareiškėjas taip pat pateikia savo abejones dėl tokio teisinio reguliavimo tikslingumo, be kita ko, pažymėdamas ir tai, kad advokatai ne visuomet parašo tai, ko prašo atstovaujamas asmuo, o tai, jo nuomone, užkerta kelią inter alia teisingumui ir teisinių institucijų tobulėjimui.

Taigi darytina išvada, kad šis prašymas ištirti minėtos nuostatos konstitucingumą yra grindžiamas ne teisiniais, o kitokiais motyvais.

7.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 5 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

7.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti CPK 347 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta, atitiktį Konstitucijai.

8. Kaip minėta, pareiškėjas inter alia prašo ištirti VGTPĮ 14 straipsnio „Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos“ 7 dalies (2020 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

8.1. Pažymėtina, kad dėl pareiškėjo priimta minėta Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartis, kurią jis pateikė kartu su prašymu ir su kuria jis sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą, buvo priimta ne pareiškėjo ginčijamos VGTPĮ 14 straipsnio 7 dalies (2020 m. birželio 26 d. redakcija) pagrindu. Vadinasi, pareiškėjo ginčijamas teisinis reguliavimas nebuvo pagrindas priimant sprendimą, galėjusį pažeisti pareiškėjo konstitucines teises ar laisves.

8.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. KT69-A-S63/2021).

8.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl VGTPĮ 14 straipsnio 7 dalies (2020 m. birželio 26 d. redakcija) atitikties Konstitucijai.

8.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

8.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti VGTPĮ 14 straipsnio 7 dalies (2020 m. birželio 26 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

10. Kartu paminėtina, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pakartotinumą, šis prašymas gali būti traktuojamas ir kaip turintis piktnaudžiavimo asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą požymių. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-16/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė

                                                                      Gintaras Goda

                                                                      Vytautas Greičius

                                                                      Danutė Jočienė

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Daiva Petrylaitė

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Dainius Žalimas