Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo grąžinimo

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI LIETUVOS RESPUBLIKOS žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymO ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI GRĄŽINIMO

2021 m. gegužės 28 d. Nr. KT83-S76/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Tauragės apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-13/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Tauragės apylinkės teismo prašymas Nr. 1B-13/2021 „ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija, TAR, 2017-12-07, Nr. 19742) 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos „Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: <...>; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, <...>, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį <...>; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį <...>“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

2. Pareiškėjas dėl ginčijamo Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) (toliau – ir Įstatymas) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą civilinę bylą dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ir nuomos sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Šioje byloje ieškovas, be kita ko, prašė perkelti jam žemės sklypo, kuris yra įsiterpęs tarp jam nuosavybės teise priklausančių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, pirkėjo teises ir pareigas, o atsakovai, įsigiję ginčijamą sklypą, pasinaudoję Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pirmenybės teise parduodamo žemės sklypo naudotojams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, su ieškiniu nesutiko.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2021 m. kovo 24 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d., 2021 m. balandžio 29 d. sprendimai).

4. Pareiškėjas, ginčydamas Įstatymo 5 straipsnio 2, 3 punktų atitiktį Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui, teigia, kad pagal šiose Įstatymo nuostatose nustatytą teisinį reguliavimą parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, įgyvendindamas pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, turi pirmenybę prieš asmenį, turintį nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Tačiau, pareiškėjo manymu, tarp parduodamo žemės sklypo naudotojo ir besiribojančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko nėra tokių akivaizdžių teisinės padėties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, nes abiem atvejais fizinis asmuo turi būti įregistravęs ūkininko ūkį ir naudoti įsigytą žemę žemės ūkio veiklai.

4.1. Pareiškėjo prašyme, be kita ko, nurodoma, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, ne kartą yra konstatavęs, jog pagal jį reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai; šis principas reiškia žmogaus teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai; konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2012 m. vasario 27 d., 2016 m. birželio 20 d., 2020 m. liepos 8 d. nutarimai); vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes; pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (inter alia 2015 m. rugsėjo 22 d., 2018 m. gruodžio 19 d., 2020 m. liepos 8 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikia atskirų argumentų, kodėl, jo nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, integruojančio įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes (2016 m. spalio 27 d. nutarimas Nr. KT28-N14/2016, 2017 m. gegužės 19 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai); konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai).

4.2. Pažymėtina, kad pareiškėjas, nurodęs minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu, nepaaiškina, kaip jomis gali būti pagrindžiama jo pozicija dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Nors pareiškėjas teigia, jog tarp parduodamo žemės sklypo naudotojo ir besiribojančio žemės sklypo savininko nėra teisinės padėties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas, iš prašyme pateiktų argumentų matyti, jog pareiškėjas mano, kad, įgyvendinant pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, besiribojančio žemės sklypo savininkas turėtų turėti pirmenybę prieš parduodamo žemės sklypo naudotoją, naudojusį šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus. Pareiškėjas abejoja, ar Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose nustatytos pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą eilė atitinka Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintus tikslus sudaryti sąlygas racionaliai suformuoti tvarkomas žemės valdas ir konsoliduoti žemę, skatinti racionaliai naudoti žemės ūkio paskirties žemę. Pareiškėjo teigimu, tiek galiojančiame Įstatyme, tiek anksčiau galiojusiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme įtvirtinus iš esmės analogiškus siekiamus tikslus, pagal anksčiau galiojusį Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą, besiribojančio žemės sklypo savininkas, jeigu jis vertėsi žemės ūkio veikla, įgyvendindamas pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, turėjo pirmenybę prieš parduodamo žemės sklypo naudotoją, kuris naudojo žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip dvejus metus iš eilės.

Vadinasi, pareiškėjas, grįsdamas savo poziciją dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, iš esmės pateikia argumentus ne dėl Įstatymo 5 straipsnio 2, 3 punktuose nurodytų asmenų nevienodo traktavimo, o dėl šiomis nuostatomis įtvirtintos eilės tvarkos, pagal kurią šie asmenys gali įgyvendinti pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

4.3. Šiame kontekste paminėtina, jog Konstitucinis Teismas, aiškindamas, be kita ko, Konstitucijos 46 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad valstybės ekonominės politikos turinio (inter alia prioritetų), priemonių ir metodų vertinimas, taip pat ir pagrįstumo ir tikslingumo aspektu, net jeigu laikui bėgant paaiškėja, kad buvo ir geresnių jos pasirinktos ekonominės politikos alternatyvų, savaime negali būti dingstis kvestionuoti tą ekonominę politiką atitikusio ūkinės veiklos teisinio reguliavimo atitiktį aukštesnės galios teisės aktams, inter alia Konstitucijai, nebent tas teisinis reguliavimas akivaizdžiai paneigtų Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes (inter alia 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. birželio 11 d., 2021 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad žemės (inter alia žemės nuosavybės, naudojimo) santykių teisinis reguliavimas gali būti diferencijuojamas pagal tai, ar atitinkami žemės sklypai priskirtini žemės ūkio paskirties, ar kitokios paskirties žemei (2006 m. kovo 30 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pirmumo teisės esant tam tikroms sąlygoms nustatymas atitinkamiems subjektams savaime nepaneigia, be kita ko, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms principo (2000 m. spalio 18 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad pareiškėjo prašyme nėra atsižvelgta į minėtas oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas ir nepaaiškinta, kodėl pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnį, įstatymų leidėjas, siekdamas tam tikrų žemės ūkio politikos tikslų ir nustatęs tam tikriems asmenims pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, negali nustatyti eilės tvarkos, pagal kurią šie asmenys galėtų jiems nustatytą pirmumo teisę įgyvendinti, ir kodėl tokios eilės tvarkos, pagal kurią parduodamo žemės sklypo naudotojas turi pirmenybę įsigyti žemės sklypą, palyginti su besiribojančio žemės sklypo savininku, nustatymas neatitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisinės valstybės principo.

5. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių jo abejonę dėl Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadinasi, pareiškėjo Tauragės apylinkės teismo prašymas ištirti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

6. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka inter alia šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prašymas yra grąžinamas pareiškėjui; prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui Tauragės apylinkės teismui prašymą ištirti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) atitiktį Konstitucijai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Grąžinti pareiškėjui Tauragės apylinkės teismui prašymą Nr. 1B-13/2021 „ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija, TAR, 2017-12-07, Nr. 19742) 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos „Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: <...>; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį, <...>, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį <...>; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį <...>“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė

                                                                     Gintaras Goda

                                                                     Vytautas Greičius

                                                                     Danutė Jočienė

                                                                     Giedrė Lastauskienė

                                                                     Algis Norkūnas

                                                                     Daiva Petrylaitė

                                                                     Janina Stripeikienė

                                                                     Dainius Žalimas