Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl prašymo dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL PAREIŠKĖJO VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMO PRAŠYMO IŠTIRTI Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo nuostatų atitiktį Lietuvos Respublikos konstitucijai ir lietuvos respublikos vyriausybės 2012 M. LAPKRIČIO 7 D. NUTARIMU NR. 1354 (2013 M. GRUODŽIO 11 D. REDAKCIJA) PATVIRTINTO GAMTINIŲ DUJŲ TIEKIMO DIVERSIFIKAVIMO TVARKOS APRAŠO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 M. SPALIO 15 D. NUTARIMO nr. 1091 „DĖL VIEŠUOSIUS INTERESUS ATITINKANČIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ IR VIEŠUOSIUS INTERESUS ATITINKANČIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO APIMTIES 2015 METAMS NUSTATYMO“ NUOSTATŲ ATITIKTĮ LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI IR ĮSTATYMAMS dalies GRĄŽINIMO ir atsisakymo nagrinėti jo dalį

2021 m. gegužės 20 d. Nr. KT77-S70/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-4/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Konstituciniame Teisme gautas pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar:

– „SGDTĮ 11 str. 3 d. 1 p., Aprašo 4, 15 p., 16 p. nuostatos pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį toje dalyje, kiek reguliuojami NŠG, tokie kaip ieškovas, privalo sunaudoti visą jiems priskirtą SGD terminalo dujų kiekį nepriklausomai nuo 1) faktinio reguliuojamo NŠG gamtinių dujų poreikio reguliuojamai veiklai, kuriai faktiškai galėtų būti taikomos valstybės reguliuojamos energijos pardavimo kainos, 2) šilumos gamybos rinkoje taikomos reguliuojamų ir nereguliuojamų NŠG šilumos gamybos kainų konkurencijos, 3) nebuvimo garantuotos galimybės šilumos tiekėjų organizuojamuose šilumos energijos supirkimo iš NŠG aukcionuose parduoti šilumos energijos kiekio, pagaminto iš minėtų normų pagrindu priskirto SGD būtinojo kiekio, 4) nebuvimo galimybės šilumos tiekėjų organizuojamuose šilumos energijos supirkimo iš NŠG aukcionuose parduoti visą šilumos energijos kiekį, pagamintą iš energijos gamintojui priskirto SGD būtinojo kiekio už reguliuojamo NŠG (taip pat ir ieškovo) valstybės reguliuojamą kainą, neprieštarauja (prieštarauja) Konstitucijos 23 str., 46 str. ir atitinkamai Aprašo 4, 15, 16 p. ar neprieštarauja nurodytiems Konstitucijos straipsniams bei ŠŪĮ 1 str. 2 d., 3 str. 2 d., 10 str. 1 d., 3 d., SGDTĮ 11 str. 6 d. ir ar nurodytos SGDTĮ ir Aprašo normos neprieštarauja ir teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams“;

– „SGDTĮ 11 str. 1 d., 3 d. 1 p., Aprašo 4 p., 16 p., 20 p. ta dalimi, kuria reguliuojamiems NŠG už jiems paskirtojo tiekėjo nustatytą SGD būtinąjį kiekį (kurį turi nupirkti ieškovas) nėra garantuojamas būtinųjų sąnaudų dėl būtinojo SGD kiekio dalies įsigijimo iš paskirtojo tiekėjo padengimas ir diskriminuoja tokius reguliuojamus NŠG, palyginus su toje pačioje konkurencinėje šilumos gamybos rinkoje veikiančiais šilumos tiekėjais, neprieštarauja Konstitucijos 23 str., 29 str., 46 str. ir teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principams“;

– „Aprašo 15 p. ta dalimi, kuria nebuvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris atsižvelgtų į tokių šilumos gamintojų, kaip reguliuojamų NŠG, kurie netiekia šilumos energijos tiesiogiai galutiniam vartotojui (nėra šilumos tiekėjai), galimą faktinį dujų vartojimo poreikį vykdant šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, neprieštarauja Konstitucijos 23, 46 str. ir teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams“;

– „Aprašo 16 p. ta dalimi, kuria nenustatė teisinio reguliavimo dėl SGD būtinojo kiekio dalies mažinimo metų eigoje reguliuojamiems NŠG priklausomai nuo jų faktinio gamtinių dujų poreikio parduodant šilumos energiją šilumos tiekėjo aukcione, kuris paaiškėja prieš kiekvieną šilumos supirkimo mėnesį kalendorinių metų eigoje, gaminant šilumos energiją, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, neprieštarauja Konstitucijos 23, 46 str. ir teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams“;

– „Aprašo 20 p. ta apimtimi, kuria nenustatytas teisinis reguliavimas dėl priskirto SGD būtinojo kiekio sąnaudų padengimo reguliuojamiems NŠG, kurie netiekia šilumos energijos tiesiogiai galutiniam vartotojui (nėra šilumos tiekėjai), tokiems kaip ieškovas, kurie parduoda šilumos energiją ŠŪĮ 10 str. 1 d., 3 d. pagrindu organizuojamuose šilumos tiekėjų šilumos supirkimo aukcionuose už žemesnę nei valstybės reguliuojamą kainą, neprieštarauja Konstitucijos 23, 46 str. ir teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams“;

– „Vyriausybės 2014-10-15 nutarimo Nr. 1091 5 p. toje apimtyje, kiek nustatyta visuomeninio tiekėjo teisė spręsti dėl superkamo remtinos elektros energijos kiekio iš reguliuojamo energijos gamintojo, tokio kaip ieškovas, kuriam šiuo nutarimu nustatyta remtinos elektros energijos apimtis ir kuriam dėl to buvo nustatyta pareiga vartoti SGD būtinąjį kiekį, ir nenumatyta visuomeninto tiekėjo pareiga supirkti remtiną elektros energiją pagal nustatytas apimtis iš energijos gamintojų, tokių kaip ieškovas, kuriems pagal SGDTĮ 11 str. 1 d., 3 d., Aprašo 4, 5 p. paskirstomas SGD būtinasis kiekis remtinos elektros energijos gamybai, neprieštarauja Konstitucijos 23 str., 46 str. ir teisinės valstybės ir teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams ir SGDTĮ 11 str. 6 d.“;

– „SGDTĮ 1 str. 3 d. norma toje dalyje, kurioje reglamentuoja teisinius santykius, kylančius SGDTĮ pagrindu (SGD būtinojo kiekio skirstymas, nustatymas energijos gamintojams ir įpareigojimas jį priimti ir kt.), ir numato, jog kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui, neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui“.

2. Pareiškėjas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs nagrinėjamą civilinę bylą. Ieškovė civilinėje byloje, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalimi, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms prašė pripažinti negaliojančiais su atsakove sudarytos sutarties nuostatą ir papildomą susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų tam tikro kiekio tiekimo konkrečiu laikotarpiu. Šios sutartys sudarytos įgyvendinant Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme (toliau – SGD terminalo įstatymas) nustatytą įpareigojimą tam tikriems elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojams įsigyti per suskystintų gamtinių dujų terminalą (toliau – SGD terminalas) įvežtas gamtines dujas.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

I

3. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, ar teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai (inter alia 2006 m. kovo 29 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. balandžio 16 d. sprendimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet aiškiai nurodytų, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįstų aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (inter alia 2017 m. vasario 9 d., 2019 m. sausio 10 d., 2021 m. kovo 24 d. sprendimai).

4. Pareiškėjas ginčija inter alia SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1354 (2013 m. gruodžio 11 d. redakcija) patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4, 15, 16 punktuose tiek, kiek jo nurodyta, įtvirtintą teisinį reguliavimą.

4.1. Iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jis, be kita ko, prašo pripažinti, kad:

Konstitucijos 23, 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punktas tiek, kiek jame, pareiškėjo teigimu, nebuvo nustatyta, kad reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams paskirstant privalomą sunaudoti iš SGD terminalo tiekiamų suskystintų gamtinių dujų kiekį turėjo būti atsižvelgiama į faktinį energijos gamintojų suskystintų gamtinių dujų poreikį vykdant valstybės reguliuojamą veiklą, į reguliuojamų ir nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kainų konkurenciją, į galimybę šilumos energijos supirkimo aukcionuose parduoti visą šilumos energiją, pagamintą naudojant iš SGD terminalo tiekiamas suskystintas gamtines dujas, į galimybę šią šilumos energiją minėtuose aukcionuose parduoti už valstybės reguliuojamą kainą;

Konstitucijos 23, 46 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 6 daliai, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) 1 straipsnio 2 daliai, 3 straipsnio 2 daliai (2013 m. kovo 14 d. redakcija), 10 straipsnio 1 daliai (2013 m. kovo 14 d. redakcija), 3 daliai (2013 m. liepos 2 d. redakcija) prieštaravo Aprašo 4, 15, 16 punktai tiek, kiek juose, pareiškėjo teigimu, nebuvo nustatyta, kad reguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams paskirstant privalomą sunaudoti iš SGD terminalo tiekiamų suskystintų gamtinių dujų kiekį turėjo būti atsižvelgiama į faktinį energijos gamintojų suskystintų gamtinių dujų poreikį vykdant valstybės reguliuojamą veiklą, į reguliuojamų ir nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos gamybos kainų konkurenciją, į galimybę šilumos energijos supirkimo aukcionuose parduoti visą šilumos energiją, pagamintą naudojant iš SGD terminalo tiekiamas suskystintas gamtines dujas, į galimybę šią šilumos energiją minėtuose aukcionuose parduoti už valstybės reguliuojamą kainą;

Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo Aprašo 15 punktas tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nebuvo nustatyta tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų atsižvelgiama į reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie netiekia šilumos energijos tiesiogiai galutiniam vartotojui (nėra šilumos tiekėjai), galimą faktinį dujų vartojimo poreikį vykdant šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos;

Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštaravo Aprašo 16 punktas tiek, kiek pagal jį, pasak pareiškėjo, nebuvo nustatyta tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį SGD terminalo būtinojo kiekio dalį būtų galima mažinti bet kuriuo metu, atsižvelgiant į reguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų gamtinių dujų poreikį, priklausantį nuo šilumos tiekėjo aukcione parduodamo šilumos energijos kiekio.

4.2. Kaip minėta, pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje, remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms prašoma pripažinti negaliojančiais su atsakove sudarytos sutarties nuostatą ir papildomą susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų tam tikro kiekio tiekimo konkrečiu laikotarpiu, skirtus tam, kad būtų įgyvendintas SGD terminalo įstatyme nustatytas įpareigojimas tam tikriems elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojams įsigyti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį.

Taigi iš pareiškėjo prašymo matyti, kad, jo nuomone, pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčijamų sandorių galiojimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į imperatyvias teisės normas, kurių pareiškėjo ginčijamose SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkte, Aprašo 4, 15, 16 punktuose nebuvo nustatyta, t. y. pareiškėjas kelia legislatyvinės omisijos klausimą.

4.2.1. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas, inter alia pati Konstitucija (inter alia 2008 m. lapkričio 5 d., 2010 m. liepos 2 d., 2021 m. kovo 24 d. sprendimai); tai, kad konkrečiame įstatyme (jo dalyje) nėra nustatyta specialaus tam tikriems santykiams reguliuoti skirto teisinio reguliavimo, anaiptol nereiškia, kad šioje srityje esama teisės spragos, nes šie santykiai gali būti sureguliuoti bendrosiomis eksplicitinėmis arba implicitiškai nustatytomis normomis (inter alia 2016 m. sausio 25 d., 2019 m. birželio 7 d. nutarimai, 2021 m. kovo 24 d. sprendimas).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad pareiškėjo prašymas, grindžiamas jo preziumuojama legislatyvine omisija, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradedama tik tuo atveju, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytoje teisės akto dalyje (inter alia 2004 m. balandžio 16 d., 2015 m. gruodžio 30 d., 2021 m. kovo 24 d. sprendimai).

4.2.2. Pažymėtina, jog SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalėjo būti tiekiamos per SGD terminalą įvežtos gamtinės dujos; Vyriausybė turėjo patvirtinti SGD terminalo būtinajai veiklai užtikrinti reikalingą minimalų metinį dujinamų gamtinių dujų kiekį, kuriuo pripažįstamas SGD terminalo operatoriaus ar bendrovės deklaruotas suskystintų gamtinių dujų kiekis, kuris yra pagrįstai reikalingas stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui minimaliu nepertraukiamu režimu palaikyti (toliau – SGD terminalo būtinasis kiekis). Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir pareiškėjo ginčijamame Aprašo 4 punkte.

Pareiškėjo ginčijamame SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama (toliau – energijos gamintojai), nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) šilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimą privalo užsitikrinti tokia tvarka: pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai paveda paskirtajam tiekėjui pagal galiojančius teisės aktus pirkti suskystintas gamtines dujas ir (ar) SGD terminale dujinamas gamtines dujas energijos gamintojų gamtinių dujų poreikiui užtikrinti, pirmumo tvarka tiekiamas per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis, atitinkantis SGD terminalo būtinąjį kiekį, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais.

Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekio, atitinkančio SGD terminalo būtinąjį kiekį, paskirstymas energijos gamintojams atsižvelgiant į jų dujų vartojimo poreikį ir šio poreikio nustatymas buvo detalizuojami pareiškėjo ginčijamuose Aprašo 15, 16 punktuose.

4.2.3. Šiame kontekste paminėtinos Aprašo nuostatos, susijusios su per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekio, atitinkančio SGD terminalo būtinąjį kiekį, paskirstymu energijos gamintojams:

energijos gamintojai privalėjo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir paskirtajam tiekėjui deklaruoti gamtinių dujų, skirtų sunaudoti valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos gamybai, prognozuojamą 5 ateinančių kalendorinių metų vartojimo poreikį, kuris buvo tikslinamas kasmet, taip pat konkretų vartojimo poreikį ateinančiais kalendoriniais metais (12 punktas);

deklaruotas konkretus vartojimo poreikis ateinančiais kalendoriniais metais galėjo būti patikslintas (14 punktas);

paskirtasis tiekėjas, nustatydamas energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo poreikį, turėjo atsižvelgti į faktinį energijos gamintojo gamtinių dujų kiekio suvartojimą praėjusiais kalendoriniais metais, energijos gamintojo veiklos tendencijas ir rinkos plėtros perspektyvas (15 punktas);

paskirtasis tiekėjas SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį turėjo paskirstyti kiekvienam energijos gamintojui proporcingai, atsižvelgdamas į tai, kiek kiekvienam energijos gamintojui per mėnesį reikėjo suvartoti gamtinių dujų (16 punktas).

Taigi pagal Aprašo 12, 14–16 punktuose buvusį nustatytą teisinį reguliavimą energijos gamintojai turėjo deklaruoti 5 ateinančių kalendorinių metų gamtinių dujų, skirtų sunaudoti valstybės reguliuojamai elektros energijos ir (ar) šilumos gamybai, vartojimo poreikį, taip pat turėjo kasmet jį tikslinti, o paskirtasis tiekėjas, nustatydamas energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo poreikį, turėjo atsižvelgti, be kita ko, į faktinį energijos gamintojo gamtinių dujų kiekio suvartojimą praėjusiais kalendoriniais metais ir turėjo paskirstyti SGD terminalo būtinąjį kiekį ar jo dalį kiekvienam energijos gamintojui proporcingai, atsižvelgdamas į energijos gamintojo gamtinių dujų vartojimo poreikį.

4.2.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas nepagrindžia, kodėl, jo nuomone, SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkte, Aprašo 4, 15, 16 punktuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu nesureguliuoti santykiai, susiję su energijos gamintojų gamtinių dujų poreikio nustatymu kiekvienais metais, paskirstant per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekį, atitinkantį SGD terminalo būtinąjį kiekį, taip pat nepaaiškina, kodėl pagal šį teisinį reguliavimą energijos gamintojui paskirtasis per SGD terminalą įvežtų gamtinių dujų kiekis negalėjo būti iš anksto suplanuotas taip, kad energijos gamintojas sunaudotų visą jam paskirtą minėtą gamtinių dujų kiekį.

4.2.5. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų, pagrindžiančių, kodėl SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkte, Aprašo 4, 15, 16 punktuose buvo legislatyvinė omisija.

4.3. Kaip minėta, pareiškėjas prašo ištirti SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto, Aprašo 4, 15, 16 punktų atitiktį Konstitucijos 23, 46 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

4.3.1. Pareiškėjas, grįsdamas savo abejones dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, remiasi kai kuriomis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kaip antai:

pagal Konstitucijos 23 straipsnį negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ne valstybės nuosavybės subjektams būtų nustatyta nuolatinė pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms, kurios turi būti finansuojamos valstybės lėšomis, vykdyti; ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie visuomenės ypatingų reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos;

pagal Konstitucijos 46 straipsnį valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo tam tikro ūkio subjekto teisės ir teisėti interesai ribojami daugiau, negu būtina viešajam interesui užtikrinti, ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios, nevienodos ūkininkavimo sąlygos, varžoma ūkio subjektų iniciatyva, nesudaromos galimybės jai reikštis; Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės pareiga suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui, reguliuojant minėtą veiklą, derinti įvairias konstitucines vertybes, inter alia asmens ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą, sąžiningos konkurencijos laisvę, vartotojų interesų apsaugą; tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą, ir tik tiek, kiek to siekiama.

Pareiškėjas, pacitavęs kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, susijusias su konstituciniu teisinės valstybės principu ir jo elementais – teisėtų lūkesčių apsauga, teisiniu tikrumu ir teisiniu saugumu, taip pat pateikė bendro pobūdžio teiginius, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nebuvo užtikrintas konstitucinis proporcingumo principas ir kad šilumos energijos gamintojų ūkinės veiklos laisvė ir nuosavybės teisė buvo suvaržytos labiau, nei buvo būtina siekiant SGD terminalo įstatyme nustatytų tikslų.

4.3.2. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymo kontekste taip pat aktualios šios Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarime suformuluotos oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos:

pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 3 dalį, įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą energetikos srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas energetikos sistemos saugumas ir patikimumas, inter alia galimybė gauti energijos išteklius iš įvairių šaltinių (tiekėjų) nediskriminacinėmis sąlygomis ir nepiktnaudžiaujant kainomis; energetikos sistemos saugumas ir patikimumas yra konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas, kuriuo pateisinamas tam tikras diferencijuotas ūkinės veiklos teisinis reguliavimas šioje srityje; siekiant šio tikslo, įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai, skirti valstybės ūkio priklausomybei nuo monopolinio tam tikrų energijos išteklių (inter alia gamtinių dujų) tiekėjo panaikinti;

pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio; Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui.

Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutarime, vertindamas SGD terminalo įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai, konstatavo, jog SGD terminalo įstatyme įtvirtintu specialiu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas inter alia siekė įgyvendinti SGD terminalo, turinčio strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, projektą taip, kad būtų užtikrintas konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas – energetikos sistemos saugumas ir patikimumas. Paminėtina, kad, kaip konstatuota minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, SGD terminalo įstatyme nustatyta pareiga visiems energijos išteklių vartotojams savo lėšomis prisidėti prie minėto SGD terminalo projekto finansavimo, savaime nelaikytina ribojančia nuosavybės teises ir pažeidžiančia Konstitucijos 23 straipsnį.

4.3.3. Konstatuotina, kad pareiškėjas neatsižvelgė į minėtas Konstitucinio Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarimo nuostatas ir nepaaiškino, kaip konkrečiai ginčijamu teisiniu reguliavimu, susijusiu su SGD terminalo projekto įgyvendinimu, energijos gamintojų ūkinės veiklos laisvė ir nuosavybės teisė buvo ribojamos daugiau, negu būtina energetikos sistemos saugumui ir patikimumui kaip konstituciškai svarbiam tikslui, viešajam interesui užtikrinti. Pareiškėjas, be kita ko, nepaaiškino, kaip tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį energijos gamintojui, vykdančiam šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, galėtų būti bet kuriuo metu mažinama SGD terminalo būtinojo kiekio dalis, būtų užtikrintas Vyriausybės nustatyto minimalaus metinio dujinamų gamtinių dujų kiekio, reikalingo stabiliam SGD terminalo dujinimo technologijos procesui palaikyti dirbant minimaliu nepertraukiamu režimu, sunaudojimas, taigi ir energetikos sistemos saugumas ir patikimumas kaip konstituciškai svarbus tikslas, viešasis interesas.

4.4. Pareiškėjas, ginčydamas SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui, nurodo, kad pagal Konstituciją turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, tačiau, pasak pareiškėjo, šia ginčijama SGD terminalo įstatymo nuostata paneigiamas Šilumos ūkio įstatyme (2007 m. lapkričio 20 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas. Pareiškėjo teigimu, remiantis SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi negali būti pateisinama tai, kad energijos gamintojui gali būti nustatoma ir patiekiama SGD terminalo būtinojo kiekio dalis (jis gali būti įpareigojamas priimti SGD terminalo būtinojo kiekio dalį), kuri neatitinka energijos gamintojo faktinio gamtinių dujų vartojimo poreikio per metus parduodant šilumos energiją už valstybės reguliuojamą kainą ir (arba) kurios dėl Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (2013 m. kovo 14 d. redakcija), 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. redakcija) įtvirtinto teisinio reguliavimo nėra galimybės suvartoti energijos gamybai ir parduoti už valstybės reguliuojamas kainas.

4.4.1. SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.

Taigi SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta SGD terminalo įstatymo nuostatų taikymo pirmenybė kitų įstatymų, reglamentuojančių atskirų energetikos sektorių veiklą, atžvilgiu.

4.4.2. Pažymėtina, kad, kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones (inter alia 2009 m. kovo 2 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimai); energetikos srityje vykdoma ūkinė veikla yra specifinė ūkinė veikla (inter alia 2015 m. balandžio 3 d., 2020 m. liepos 8 d. nutarimai); tam tikro bendrojo teisinio reguliavimo išimčių nustatymas gali būti konstituciškai pateisinamas, jeigu yra siekiama užtikrinti konstituciškai pagrįstą visuotinai reikšmingą interesą (inter alia 2005 m. gruodžio 12 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2015 m. balandžio 3 d. nutarimai).

4.4.3. Atsižvelgiant į šias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas, pažymėtina, kad pareiškėjas nepagrindžia, kodėl pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas ūkinę veiklą energetikos srityje, kuri yra specifinė ūkinė veikla, negalėjo nustatyti specialaus teisinio reguliavimo, pagal kurį įtvirtinama SGD terminalo įstatymo nuostatų taikymo pirmenybė kitų įstatymų, reglamentuojančių atskirų energetikos sektorių veiklą, inter alia Šilumos ūkio įstatymo, atžvilgiu ir kodėl tokio specialaus teisinio reguliavimo nustatymas savaime reiškia, kad neužtikrinama teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna. Taigi pareiškėjas teisiškai nepagrindžia, kodėl ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiamas konstitucinis teisinės valstybės principas.

4.5. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų dėl SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai, Aprašo 4, 15, 16 punktų tiek, kiek jo nurodyta, atitikties Konstitucijai ir įstatymams.

5. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje, kuria kreiptasi į Konstitucinį Teismą, pateikti tam tikri ieškovės toje civilinėje byloje prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą išdėstyti argumentai dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Pareiškėjas nutartyje nurodė, kad jis sutinka su ieškovės argumentais.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, vien tai, kad pareiškėjas teismas prašyme, kuriuo kreipiasi į Konstitucinį Teismą, neanalizuoja, nevertina bylos šalių pateiktų argumentų dėl atitinkamo teisinio reguliavimo konstitucingumo ir apsiriboja vien bendro pobūdžio teiginiu, kad bylos šalies abejones pripažįsta pagrįstomis, jau yra pakankamas pagrindas grąžinti pareiškėjui prašymą kaip neatitinkantį Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų (2015 m. balandžio 7 d. sprendimas).

6. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų reikalavimų.

7. Paminėtina, kad pareiškėjo prašymas neatitinka ir kitų Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų, kaip antai reikalavimo prie teismo nutarties, kuria prašoma ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, pridėti ginčijamo teisės akto (jo nuostatos) tekstą (3 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 punktas).

8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 1 dalies (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 1 punktą, jeigu prašymas arba jo priedai neatitinka inter alia šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prašymas yra grąžinamas pareiškėjui; prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti trūkumai (Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalis).

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą ištirti SGD terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 3 dalies 1 punkto tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai, Aprašo 4, 15, 16 punktų tiek, kiek jo nurodyta, atitiktį Konstitucijai ir įstatymams.

II

10. Pareiškėjas ginčija inter alia SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalį, 3 dalies 1 punktą, Aprašo 4, 16, 20 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimo Nr. 1091 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2015 metams nustatymo“ (toliau – Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimas) 5 punktą tuo aspektu, kad pagal šiose nuostatose įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su sąnaudų, patirtų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo, kompensavimu, nėra garantuojamas sąnaudų padengimas gaminant tiek šilumos energiją, nes nėra garantuojama galimybė parduoti ją už reguliuojamą kainą, tiek elektros energiją, nes, pasak pareiškėjo, nėra nustatyta visuomeninio tiekėjo pareiga supirkti visą pagamintą remtinos elektros energijos kiekį.

10.1. Kaip minėta, pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė, remdamasi CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymų normoms prašė pripažinti negaliojančiais su atsakove sudarytos sutarties nuostatą ir papildomą susitarimą dėl suskystintų gamtinių dujų tam tikro kiekio tiekimo konkrečiu laikotarpiu; šios sutartys sudarytos įgyvendinant SGD terminalo įstatyme nustatytą įpareigojimą tam tikriems elektros energijos ir (ar) šilumos energijos gamintojams įsigyti per SGD terminalą įvežtas gamtines dujas.

10.2. Taigi pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs tik su civiliniais sutartiniais ginčo šalių santykiais dėl sutarčių sudarymo teisėtumo ir, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, pareiškėjui šioje civilinėje byloje nereikia spręsti ieškovės sąnaudų, patirtų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo, kompensavimo klausimo.

Vadinasi, SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalies, 3 dalies 1 punkto, Aprašo 4, 16, 20 punktų, Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimo 5 punkto nuostatos, kurios, pasak pareiškėjo, yra susijusios su valstybės vykdomu sąnaudų, patirtų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo, kompensavimu energijos gamintojams, pareiškėjo nagrinėjamoje civilinėje byloje netaikytinos.

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Konstituciją teismas į Konstitucinį Teismą gali kreiptis su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja ne bet koks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), o tik toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris turėtų būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (inter alia 2010 m. lapkričio 29 d. nutarimas, 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimai). Pagal Konstituciją teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (inter alia 2007 m. gegužės 22 d., 2018 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimai). Ši nuostata reiškia ir tai, kad teismas negali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tada, kai tai nėra būtina jam nagrinėjant konkrečią bylą (2016 m. liepos 7 d., 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimai).

12. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą (69 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį, kurioje prašoma ištirti, ar Konstitucijai neprieštaravo SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 1 dalis, 3 dalies 1 punktas, Aprašo 4, 16, 20 punktai, taip pat ar Konstitucijai ir SGD terminalo įstatymo 11 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. redakcija) 6 daliai neprieštaravo Vyriausybės 2014 m. spalio 15 d. nutarimo 5 punktas tiek, kiek juose, pasak pareiškėjo, nebuvo sureguliuoti sąnaudų, patirtų dėl SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimo, kompensavimo energijos gamintojams klausimai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25, 28 straipsniais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 3 dalies 2 punktu, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

1. Grąžinti pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą Nr. 1B-4/2021 ištirti, ar:

– „SGDTĮ 11 str. 3 d. 1 p., Aprašo 4, 15 p., 16 p. nuostatos pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį toje dalyje, kiek reguliuojami NŠG, tokie kaip ieškovas, privalo sunaudoti visą jiems priskirtą SGD terminalo dujų kiekį nepriklausomai nuo 1) faktinio reguliuojamo NŠG gamtinių dujų poreikio reguliuojamai veiklai, kuriai faktiškai galėtų būti taikomos valstybės reguliuojamos energijos pardavimo kainos, 2) šilumos gamybos rinkoje taikomos reguliuojamų ir nereguliuojamų NŠG šilumos gamybos kainų konkurencijos, 3) nebuvimo garantuotos galimybės šilumos tiekėjų organizuojamuose šilumos energijos supirkimo iš NŠG aukcionuose parduoti šilumos energijos kiekio, pagaminto iš minėtų normų pagrindu priskirto SGD būtinojo kiekio, 4) nebuvimo galimybės šilumos tiekėjų organizuojamuose šilumos energijos supirkimo iš NŠG aukcionuose parduoti visą šilumos energijos kiekį, pagamintą iš energijos gamintojui priskirto SGD būtinojo kiekio už reguliuojamo NŠG (taip pat ir ieškovo) valstybės reguliuojamą kainą, neprieštarauja (prieštarauja) Konstitucijos 23 str., 46 str. ir atitinkamai Aprašo 4, 15, 16 p. ar neprieštarauja nurodytiems Konstitucijos straipsniams bei ŠŪĮ 1 str. 2 d., 3 str. 2 d., 10 str. 1 d., 3 d., SGDTĮ 11 str. 6 d. ir ar nurodytos SGDTĮ ir Aprašo normos neprieštarauja ir teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams“;

– „Aprašo 15 p. ta dalimi, kuria nebuvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris atsižvelgtų į tokių šilumos gamintojų, kaip reguliuojamų NŠG, kurie netiekia šilumos energijos tiesiogiai galutiniam vartotojui (nėra šilumos tiekėjai), galimą faktinį dujų vartojimo poreikį vykdant šilumos energijos gamybos veiklą, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, neprieštarauja Konstitucijos 23, 46 str. ir teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams“;

– „Aprašo 16 p. ta dalimi, kuria nenustatė teisinio reguliavimo dėl SGD būtinojo kiekio dalies mažinimo metų eigoje reguliuojamiems NŠG priklausomai nuo jų faktinio gamtinių dujų poreikio parduodant šilumos energiją šilumos tiekėjo aukcione, kuris paaiškėja prieš kiekvieną šilumos supirkimo mėnesį kalendorinių metų eigoje, gaminant šilumos energiją, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos, neprieštarauja Konstitucijos 23, 46 str. ir teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams“;

– „SGDTĮ 1 str. 3 d. norma toje dalyje, kurioje reglamentuoja teisinius santykius, kylančius SGDTĮ pagrindu (SGD būtinojo kiekio skirstymas, nustatymas energijos gamintojams ir įpareigojimas jį priimti ir kt.), ir numato, jog kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui, neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintam teisinės valstybės principui“.

2. Atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą Nr. 1B-4/2021 ištirti, ar:

– „SGDTĮ 11 str. 1 d., 3 d. 1 p., Aprašo 4 p., 16 p., 20 p. ta dalimi, kuria reguliuojamiems NŠG už jiems paskirtojo tiekėjo nustatytą SGD būtinąjį kiekį (kurį turi nupirkti ieškovas) nėra garantuojamas būtinųjų sąnaudų dėl būtinojo SGD kiekio dalies įsigijimo iš paskirtojo tiekėjo padengimas ir diskriminuoja tokius reguliuojamus NŠG, palyginus su toje pačioje konkurencinėje šilumos gamybos rinkoje veikiančiais šilumos tiekėjais, neprieštarauja Konstitucijos 23 str., 29 str., 46 str. ir teisinės valstybės ir teisinio aiškumo principams“;

– „Aprašo 20 p. ta apimtimi, kuria nenustatytas teisinis reguliavimas dėl priskirto SGD būtinojo kiekio sąnaudų padengimo reguliuojamiems NŠG, kurie netiekia šilumos energijos tiesiogiai galutiniam vartotojui (nėra šilumos tiekėjai), tokiems kaip ieškovas, kurie parduoda šilumos energiją ŠŪĮ 10 str. 1 d., 3 d. pagrindu organizuojamuose šilumos tiekėjų šilumos supirkimo aukcionuose už žemesnę nei valstybės reguliuojamą kainą, neprieštarauja Konstitucijos 23, 46 str. ir teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams“;

– „Vyriausybės 2014-10-15 nutarimo Nr. 1091 5 p. toje apimtyje, kiek nustatyta visuomeninio tiekėjo teisė spręsti dėl superkamo remtinos elektros energijos kiekio iš reguliuojamo energijos gamintojo, tokio kaip ieškovas, kuriam šiuo nutarimu nustatyta remtinos elektros energijos apimtis ir kuriam dėl to buvo nustatyta pareiga vartoti SGD būtinąjį kiekį, ir nenumatyta visuomeninto tiekėjo pareiga supirkti remtiną elektros energiją pagal nustatytas apimtis iš energijos gamintojų, tokių kaip ieškovas, kuriems pagal SGDTĮ 11 str. 1 d., 3 d., Aprašo 4, 5 p. paskirstomas SGD būtinasis kiekis remtinos elektros energijos gamybai, neprieštarauja Konstitucijos 23 str., 46 str. ir teisinės valstybės ir teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principams ir SGDTĮ 11 str. 6 d.“.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai            Elvyra Baltutytė

                                                                    Gintaras Goda

                                                                    Vytautas Greičius

                                                                    Danutė Jočienė

                                                                    Giedrė Lastauskienė

                                                                    Algis Norkūnas

                                                                    Daiva Petrylaitė

                                                                    Janina Stripeikienė

                                                                    Dainius Žalimas