Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-8/2021

2021 m. gegužės 18 d. Nr. KT72-A-S66/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-8/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 350 straipsnio 1 ir 4 dalys tiek, kiek jose nustatytas, pasak pareiškėjo, kasacinių skundų atrankos modelis, ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek, pareiškėjo teigimu, procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti pastarosios CPK nuostatos galiojimą, iki bus priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl jo prašymo.

2. Iš pareiškėjo prašymo ir jo priedų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje inter alia atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) pagrindu, nes civilinė byla dėl pareiškėjo jau buvo peržiūrėta apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui priėmus 2015 m. birželio 16 d. nutartį ir šis pareiškėjo prašymas buvo pakartotinis.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, pastarąją nutartį palikęs nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. priimta teisėjų atrankos kolegijos galutine ir neskundžiama nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo kasacinį skundą.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui registruotu paštu išsiųstas 2021 m. sausio 13 d., Konstituciniame Teisme gautas 2021 m. sausio 18 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Pagal Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį (2019 m. kovo 21 d. redakcija) kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.

5. Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę paduoti Konstituciniam Teismui prašymą ištirti įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Vyriausybės aktų atitiktį Konstitucijai arba įstatymams, jeigu: 1) tų aktų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir 2) šis asmuo pasinaudojo visomis įstatymuose nustatytomis savo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemonėmis, įskaitant teisę kreiptis į teismą, ir, išnaudojus visas įstatymuose numatytas teismo sprendimo apskundimo galimybes, yra priimtas galutinis ir neskundžiamas teismo sprendimas, ir 3) nuo šios dalies 2 punkte nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepraėjo daugiau kaip keturi mėnesiai.

6. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo; pagal Konstituciją jos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdami bendro pobūdžio prašymus ištirti jo kompetencijai priskirtų teisės aktų atitiktį Konstitucijai (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. KT134-A-S124/2020, 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. KT203-A-S187/2020).

7. Kaip minėta, pareiškėjas inter alia prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 350 straipsnio 1 ir 4 dalys tiek, kiek jose nustatytas, pasak pareiškėjo, kasacinių skundų atrankos modelis.

7.1. Pažymėtina, kad CPK 350 straipsnio „Kasacinio skundo priėmimo tvarka“ 1 dalyje inter alia nustatyta, kad „kasacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko iš trijų teisėjų sudaryta atrankos kolegija. Kasacinis skundas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo bent vienas iš atrankos kolegijos narių“; CPK 350 straipsnio 4 dalyje inter alia nustatyta, kad „kasacinio skundo priėmimo klausimas išsprendžiamas nutartimi. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Pareiškėjo prašymas dėl nurodyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, be kita ko, grindžiamas tuo, kad, pasak pareiškėjo, iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ataskaitose pateikiamų duomenų matyti, jog kasacinis teismas kasmet at(si)renka nagrinėti tik kas 5–6 pateiktą kasacinį skundą; viešojoje erdvėje išreiškiamas nuolatinis nepasitenkinimas dėl to, kad galiojantis kasacinių skundų atrankos modelis neužtikrina tinkamo teisingumo valstybėje; bylų peržiūrėjimas kasacine tvarka asmenims nepasiekiamas.

7.2. Taigi pareiškėjas prašyme pateikia tik bendro pobūdžio teiginius, kurių apskritai nesieja su galimu savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimu.

7.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 29 d. priėmė sprendimą Nr. KT134-A-S124/2020, kuriuo atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą Nr. 1A-78/2020 ištirti, be kita ko, CPK 350 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai, kurį pareiškėjas grindė iš esmės tapačiais bendro pobūdžio teiginiais.

7.4. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas kreipėsi į Konstitucinį Teismą pateikdamas bendro pobūdžio prašymą ištirti CPK 350 straipsnio 1, 4 dalių konstitucingumą, nesiedamas jų su galimu savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimu.

Vadinasi, pagal Konstituciją pareiškėjas neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 350 straipsnio 1, 4 dalių atitikties Konstitucijai.

7.5. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

7.6. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

8. Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) tiek, kiek, pareiškėjo teigimu, procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

8.1. Pažymėtina, kad pagal CPK 366 straipsnio „Proceso atnaujinimo pagrindai“ 1 dalies 9 punktą (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

8.2. Pareiškėjo teigimu, ginčijamame CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) yra įtvirtintas ribojimas atnaujinti procesą bylose, kadangi toks proceso atnaujinimas galimas tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir tik jeigu šis sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka; šios abi sąlygos privalomos; tačiau šiuo CPK nustatytu pagrindu neleidžiama atnaujinti proceso inter alia dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties, net jeigu jose būtų padaryti grubiausi tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normų pažeidimai. Pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama pareiškėjo teisė kreiptis į teismą.

8.3. Pareiškėjo prašymo kontekste pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 14 d. nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, nurodė iš esmės tapačius argumentus, kuriais grindžiamas prašymas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija), ir kad jo argumentai buvo įvertinti minėtoje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi taip pat konstatavo, kad pareiškėjas pasinaudojo teise ginti savo interesus instancine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

8.4. Pažymėtina ir tai, kad CPK 340 straipsnio „Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka“ 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys CPK XVII skyriuje „Bylų procesas kasaciniame teisme“ nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 14 d. nutarties, pareiškėjas taip pat pasinaudojo minėta CPK suteikta teise apskųsti įsiteisėjusią apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka.

8.5. Vadinasi, pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą pareiškėjui nebuvo užkirstas kelias siekti, kad būtų ištaisyta civilinę bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose galimai padaryta teisės normos taikymo klaida.

8.6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

8.7. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2019 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. KT28-A-S17/2019, 2021 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. KT10-A-S10/2021, 2021 m. gegužės 13 d. sprendimas Nr. KT69-A-S63/2021).

8.8. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

8.9. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

10. Kartu pažymėtina, kad, atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti nurodytų CPK nuostatų atitiktį Konstitucijai, nėra pagrindo svarstyti ir jo prašymo sustabdyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) galiojimą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-8/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai              Elvyra Baltutytė

                                                                      Gintaras Goda

                                                                      Vytautas Greičius

                                                                      Danutė Jočienė

                                                                      Giedrė Lastauskienė

                                                                      Algis Norkūnas

                                                                      Daiva Petrylaitė

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                      Dainius Žalimas