Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-5/2021

2021 m. gegužės 13 d. Nr. KT69-A-S63/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-5/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio (1996 m. liepos 11 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta, kad, nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas, 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 62 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalis, 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti praleistą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą, jei būtų laikoma, kad jis praleistas.

2. Konstitucinis Teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. KT159-A-S146/2020 ,,Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-107/2020“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas) atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą Nr. 1A-107/2020 ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams. Dalį minėto prašymo Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti kaip paduotą be svarbių priežasčių praleidus Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

Konstitucinis Teismas 2021 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. KT6-A-S6/2021 „Dėl prašymo Nr. 1A-169/2020 dalies grąžinimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2021 m. sausio 8  d. sprendimas) pareiškėjui grąžino jo prašymo Nr. 1A-169/2020 dalį, kurioje prašyta ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijai, konstatavęs, kad pareiškėjas Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais nepašalino šios prašymo dalies trūkumų. Nurodytame sprendime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 2 punkto konstitucingumą traktuotinas kaip prašymas peržiūrėti Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimą, tačiau minėtame pareiškėjo prašyme nenurodyta naujų esminių aplinkybių, kurios nebūtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimo priėmimo metu ir kurios galėtų būti pripažintos pagrindu spręsti klausimą dėl Konstitucinio Teismo sprendimo peržiūrėjimo pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnį.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. sausio 13 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio „Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka“ (1996 m. liepos 11 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek joje įtvirtinta, kad, nustatytu laiku nepaskyrus naujo teisėjo, jo pareigas eina kadenciją baigęs teisėjas tol, kol bus paskirtas ir prisieks naujas teisėjas, 11 straipsnio „Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimų nutraukimas“ 1 dalies 1 punktas.

5.1. Sprendžiant dėl šios prašymo dalies priimtinumo, pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. ir 2021 m. sausio 8 d. sprendimai, su kuriais pareiškėjas sieja savo konstitucinių teisių pažeidimą, buvo priimti ne ginčijamų Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio (1996 m. liepos 11 d. redakcija) 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadinasi, pareiškėjo ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu nebuvo priimta sprendimo, galėjusio pažeisti jo konstitucines teises ar laisves.

5.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nurodytas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja tik tokie Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai, kurių pagrindu priimtas sprendimas galėjo pažeisti šio asmens konstitucines teises ar laisves; pagal Konstituciją minėtas asmuo neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu nebuvo priimta tokio sprendimo (inter alia 2019 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. KT43-A-S31/2019, 2020 m. vasario 5 d. sprendimas Nr. KT19-A-S19/2020, 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. KT167-A-S153/2020).

5.3. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjas pagal Konstituciją neturi teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucinio Teismo įstatymo 4 straipsnio (1996 m. liepos 11 d. redakcija) 2 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitikties Konstitucijai.

5.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą.

5.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

6. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio „Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo peržiūrėjimas“ (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalies atitiktį Konstitucijai. Šis pareiškėjo prašymas grindžiamas tuo, kad, pasak pareiškėjo, ginčijamu teisiniu reguliavimu tik Konstituciniam Teismui suteikta teisė „savo iniciatyva nuspręsti ir (ar) peržiūrėti Konstitucinio Teismo nutarimą, išvadą ir sprendimą, nenumatant jokiam kitam asmeniui jokiomis aplinkybėmis inicijuoti proceso atnaujinimo bylą Konstituciniame Teisme“.

6.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 62 straipsnio (2015 m. gegužės 14 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas gali būti peržiūrėti paties Konstitucinio Teismo iniciatyva, jeigu paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui nutarimo, išvados ar sprendimo priėmimo metu, būtų galėjusios lemti kitokį priimto nutarimo, išvados ar sprendimo turinį.

6.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nuostata, jog Konstitucinio Teismo baigiamasis aktas gali būti peržiūrėtas tik paties Konstitucinio Teismo iniciatyva, nereiškia, kad įvairūs teisės subjektai, inter alia tie, kurie pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą gali kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ar paklausimu dėl klausimų, priskirtų Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, negali Konstituciniame Teisme kelti Konstitucinio Teismo baigiamojo akto peržiūrėjimo klausimo, tačiau pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą spręsdamas, ar tai daryti, Konstitucinis Teismas turi plačią diskreciją (2006 m. kovo 28 d. nutarimas, 2009 m. lapkričio 20 d. sprendimas).

6.3. Vadinasi, priešingai, nei teigia pareiškėjas, įvairūs teisės subjektai gali Konstituciniame Teisme kelti Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ar sprendimo peržiūrėjimo klausimą, kai paaiškėja naujos esminės aplinkybės, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui nutarimo, išvados ar sprendimo priėmimo metu, būtų galėjusios lemti kitokį priimto nutarimo, išvados ar sprendimo turinį. Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjas turėjo galimybę Konstituciniame Teisme kelti klausimą dėl Konstitucinio Teismo baigiamojo akto peržiūrėjimo, matyti ir iš Konstitucinio Teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šioje pareiškėjo prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

6.4.  Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. kovo 25 d. sprendimas Nr. KT55-A-S50/2020, 2021 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. KT10-A-S10/2021).

6.5. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.6. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

7. Pareiškėjas taip pat prašo ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijai.

7.1. Pažymėtina, kad, kaip minėta, pareiškėjas dėl ginčijamo teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai jau yra kreipęsis į Konstitucinį Teismą su prašymu Nr. 1A-169/2020 ir dėl šio prašymo priimtinumo tebegalioja Konstitucinio Teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimas. Nurodytu sprendimu pareiškėjui grąžintas prašymas ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijai, konstatavus, kad pareiškėjas Konstitucinio Teismo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju ir terminais nepašalino prašymo trūkumų.

Pažymėtina ir tai, jog Konstitucinio Teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendime konstatuota, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą, susijusį su Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkto nuostatomis, sieja su Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu tiek, kiek juo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį, konstatavus, kad prašymas paduotas be svarbių priežasčių praleidus prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą.

7.2. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, prašymo grąžinimas prašymo trūkumų per nustatytą terminą nepašalinusiam Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodytam asmeniui nesuteikia teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, jeigu šis asmuo nebegali įgyvendinti šios savo teisės pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytomis sąlygomis, inter alia per šiame įstatyme nustatytą keturių mėnesių nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminą (inter alia 2020 m. sausio 16 d. sprendimas Nr. KT6-A-S6/2020, 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. KT155-A-S142/2020, 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT178-A-S164/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, su kuriuo, kaip minėta, pareiškėjas siejo savo konstitucinių teisių pažeidimą, buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 3 d., pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą ištirti Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkto atitiktį Konstitucijai per Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytą keturių mėnesių terminą.

7.3. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su tuo pačiu Konstitucinio Teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, kaip ir prašyme Nr. 1A-169/2020, kurio priimtinumo klausimas išspręstas Konstitucinio Teismo 2021 m. sausio 8 d. sprendimu.

7.4. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 3 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas.

Šis atsisakymo pagrindas mutatis mutandis taikytinas ir tais atvejais, kai prašymo priimtinumo klausimas jau yra išspręstas Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas grąžinti prašymą, jeigu pareiškėjas nebegali įgyvendinti teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą pateikdamas naują prašymą Konstituciniam Teismui.

7.5. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

9. Pažymėtina, kad, atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti ginčijamų Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai, jo pateiktas prašymas atnaujinti praleistą Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. redakcija) 2 dalies 3 punkte nustatytą prašymo pateikimo Konstituciniam Teismui terminą nesvarstytinas.

10. Pažymėtina ir tai, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymo turinį ir jo priedus, kreipimosi į Konstitucinį Teismą pakartotinumą, šis prašymas gali būti traktuojamas ir kaip turintis piktnaudžiavimo asmens teise kreiptis į Konstitucinį Teismą požymių (inter alia 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT176-A-S162/2020). Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą (2019 m. liepos 16 d. redakcija) Konstitucinis Teismas turi teisę skirti baudas, kai dalyvaujantys byloje asmenys piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktais, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-5/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai             Elvyra Baltutytė

                                                                     Gintaras Goda

                                                                     Vytautas Greičius

                                                                     Danutė Jočienė

                                                                     Giedrė Lastauskienė

                                                                     Algis Norkūnas

                                                                     Daiva Petrylaitė

                                                                     Janina Stripeikienė

                                                                     Dainius Žalimas