Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-3/2021

2021 m. gegužės 7 d. Nr. KT66-A-S61/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-3/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Iš pareiškėjos prašymo visumos matyti, kad ji prašo ištirti, ar:

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsniui, 109 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsniui neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 151 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalis, 279 straipsnio 1 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 301 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2, 4 dalys, 315 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalies 3 punktas, 331 straipsnio 6 dalis, 339 straipsnis;

konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja CPK 278 straipsnio 1 dalis.

2. Iš pareiškėjos prašymo ir jo priedų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį paliko nepakeistą.

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį, konstatavęs, kad pareiškėja prašė išaiškinti ne teismo nutarties rezoliucinę, o jos motyvuojamąją dalį, siekdama pakeisti šios nutarties turinį. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties pakeitimo atsisakė priimti.

3. Pareiškėjos prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. sausio 11 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Pareiškėja prašo ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsniui, 109 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams neprieštarauja CPK 151 straipsnio „Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas“ (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalis, 279 straipsnio ,,Sprendimo įsiteisėjimas“ 1 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 301 straipsnio „Neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimas apeliacine tvarka ir skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų“ (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2, 4 dalys, 315 straipsnio ,,Apeliacinio skundo priėmimas“ (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalies 3 punktas, 331 straipsnio ,,Apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) turinys ir įsiteisėjimas“ 6 dalis, 339 straipsnis ,,Apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimas“.

5.1. CPK 151 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalyje nustatyta, kad teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neskundžiamos kasacine tvarka. Kitose ginčijamose CPK nuostatose reguliuojami teisiniai santykiai, susiję su neįsiteisėjusių teismo sprendimų peržiūrėjimu apeliacine tvarka, apeliacinio skundo priėmimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimu.

5.2. Pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą iš esmės sieja su tuo, kad ji pagal CPK įtvirtintą teisinį reguliavimą negalėjo apskųsti apeliacine tvarka peržiūrėtos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nors apeliacinės instancijos teismas, pasak pareiškėjos, neištaisė ir net nevertino galimų pirmosios instancijos teismo padarytų fakto klaidų. Iš pareiškėjos prašymo matyti, kad ji savo poziciją iš esmės grindžia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, kad teisingumas vykdomas visada paliekant galimybę ištaisyti galimą klaidą; įstatyme turi būti įtvirtinta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas.

5.3. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal CPK 151 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 1 dalį visas CPK penktojo skirsnio „Laikinosios apsaugos priemonės“ nustatyta tvarka priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui, išskyrus CPK nurodytus atvejus. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (1 dalis); apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (2 dalis (2011 m. birželio 21 d. redakcija)).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020); apeliacinės instancijos teismas turi ištaisyti pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą padarytus pažeidimus, pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus; neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009, 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2011).

Pareiškėjos prašymo kontekste taip pat paminėtina, kad, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties, priešingai, nei teigia pareiškėja, apeliacine tvarka nagrinėjant pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, buvo vertintos faktinės bylos aplinkybės, tačiau padaryta išvada, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo tenkinti minėto pareiškėjos prašymo.

5.4. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, CPK įtvirtintas teisinis reguliavimas įpareigoja apeliacinės instancijos teismą ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Taigi šioje prašymo dalyje nėra tyrimo dalyko.

5.5. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tai, kad prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT84-A-S79/2020, 2020 m. birželio 18 d. sprendimas Nr. KT109-A-S101/2020, 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. KT179-A-S165/2020).

5.6. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

5.7. Vadinasi, yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

6. Pareiškėja taip pat prašo ištirti CPK 151 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalies, 279 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 21 d. redakcija), 301 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2, 4 dalių, 315 straipsnio (2011 m. birželio 21 d. redakcija) 2 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 6 dalies ir 339 straipsnio atitiktį Konvencijai. 

Taigi pareiškėja kelia įstatymo ir tarptautinės sutarties kolizijos klausimą.

6.1. Kaip 2016 m. gegužės 9 d. sprendime yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, įstatymo ir tarptautinės sutarties nuostatų kolizija yra teisės taikymo klausimas.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą; prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. KT82-A-S77/2020, 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. KT141-A-S130/2020, 2021 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. KT33-A-S32/2021).

6.2. Vadinasi, ši pareiškėjos prašymo dalis yra nežinybinga Konstituciniam Teismui.

6.3. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

7. Pareiškėja inter alia prašo ištirti CPK 278 straipsnio „Sprendimo išaiškinimas“ 1 dalies, kurioje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio, atitiktį konstituciniam teisinės valstybės principui.

7.1. Pareiškėja savo konstitucinių teisių pažeidimą sieja su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą išaiškinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį, konstatavus, kad pareiškėja prašė išaiškinti ne teismo nutarties rezoliucinę, o jos motyvuojamąją dalį, siekdama pakeisti šios nutarties turinį.

Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartyje, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatą interpretavo taip, kad teismas turi teisę išaiškinti nutarties rezoliucinę, o ne jos motyvuojamąją dalį, nors šioje nuostatoje, pasak pareiškėjos, tai nėra aiškiai įtvirtinta. Todėl pareiškėja abejoja, ar toks teisinis reguliavimas yra aiškus ir suprantamas.

7.2. Konstatuotina, kad iš pareiškėjos prašymo ir jame pateiktų teiginių matyti, jog pareiškėja abejoja ne ginčijamos CPK 278 straipsnio 1 dalies atitiktimi Konstitucijai, o kelia šios normos aiškinimo ir taikymo teismų praktikoje klausimą, t. y. nesutinka su Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartyje pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika grindžiamu taikytinos teisės aiškinimu, be kita ko, su tuo, kad teismas negali ir neturi aiškinti nutarties motyvuojamosios dalies.

7.3. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia, ar teismų sprendimai neprieštarauja Konstitucijai ir (ar) įstatymams, neturi įgaliojimų peržiūrėti teismų išnagrinėtų bylų ir panaikinti (pakeisti) teismų sprendimų (inter alia 2019 m. spalio 16 d. sprendimas Nr. KT31-A-S20/2019, 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. KT147-A-S136/2020, 2020 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. KT160-A-S147/2020). Prašymai išspręsti tokius klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui.

7.4. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

7.5. Taigi yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti šią pareiškėjos prašymo dalį.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjos prašymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjos [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-3/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                    Elvyra Baltutytė

                                                                            Gintaras Goda

                                                                            Vytautas Greičius

                                                                            Danutė Jočienė

                                                                            Giedrė Lastauskienė

                                                                            Algis Norkūnas

                                                                            Daiva Petrylaitė

                                                                            Janina Stripeikienė

                                                                            Dainius Žalimas