Titulinė skaidrė
Devizas
Vytis
En Fr

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

Nuasmeninta

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

SPRENDIMAS
DĖL ATSISAKYMO NAGRINĖTI PRAŠYMĄ NR. 1A-2/2021

2021 m. gegužės 7 d. Nr. KT65-A-S60/2021
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Elvyros Baltutytės, Gintaro Godos, Vytauto Greičiaus, Danutės Jočienės, Giedrės Lastauskienės, Algio Norkūno, Daivos Petrylaitės, Janinos Stripeikienės, Dainiaus Žalimo,

sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,

Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-2/2021.

Konstitucinis Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams neprieštarauja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (2017 m. lapkričio 23 d. redakcija) (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta išimtis, pagal kurią žemės sklypo savininkui netaikomas draudimas nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais tais atvejais, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje.

Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties vykdymą.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjo ieškinį tenkino visiškai: pripažino negaliojančia tarp atsakovų sudaryto 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimo dalį, kuria nutraukta 2018 m. birželio 20 d. sutarties dalis dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo; panaikino atsakovei išduotą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2018 m. birželio 11 d. pažymą „Dėl siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kai šio sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti“ ir įpareigojo minėtos tarnybos Švenčionių skyrių įrašyti pareiškėją kaip asmenį, pageidaujantį pirmumo teise pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklausiusį atsakovei; perkėlė pareiškėjui pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. birželio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį dalyje dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir nustatė, kad atsakovė pardavė, o pareiškėjas pirko šį žemės sklypą.

Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. sprendimu panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 3 d. galutine ir neskundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad minėtu 2018 m. rugsėjo 14 d. susitarimu atsakovai iš tikrųjų siekė jame nurodytų teisinių padarinių – nutraukti ankstesnę žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, nes ketino atitinkamai pirkti ir parduoti ne šį žemės sklypą atskirai, o kartu su besiribojančiu kitos paskirties žemės sklypu; atsakovė pareiškėjui siūlė įsigyti šį žemės sklypą naujomis sąlygomis, todėl pareiškėjo teiginys, kad minėtu susitarimu buvo siekiama apeiti jo pirmumo teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pripažintinas nepagrįstu, turint omenyje ir tai, kad Įstatymas nedraudžia parduoti tokio žemės sklypo kartu su kitu parduodamu šalia esančiu kitos paskirties žemės sklypu.

3. Pareiškėjo prašymas Konstituciniam Teismui pateiktas 2021 m. sausio 8 d.

Konstitucinis Teismas

konstatuoja:

4. Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

5. Pareiškėjas prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostata „Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje.“

Pareiškėjo prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad, jo teigimu, ginčijama nuostata yra dviprasmiška ir neaiški, nes joje expressis verbis nenustatyta, ar tarp visų parduodamų žemės sklypų, kurie ribojasi tarpusavyje, gali būti vien žemės ūkio paskirties žemės sklypai, ar ir kitos paskirties žemės sklypai, juolab su statiniais ant jų. Pasak pareiškėjo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ginčijamos Įstatymo nuostatos formuluotę „išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai ribojasi tarpusavyje aiškino plečiamai, laikydamasis pozicijos, kad šis teisinis reguliavimas nedraudžia parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo kartu su besiribojančiu kitos paskirties žemės sklypu. Pareiškėjo manymu, teismams netinkamai interpretuojant ir taikant ginčijamą teisinį reguliavimą, buvo pažeista pareiškėjo pirmumo teisė įsigyti atskirą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

5.1. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės abejoja ne ginčijamos Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos atitiktimi Konstitucijai, o kelia šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikoje klausimą, t. y. nesutinka su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartyje pateiktu aiškinimu, kad Įstatyme įtvirtintu teisiniu reguliavimu nevaržoma savininko teisė parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą atskirai arba kartu su besiribojančiais kitos paskirties žemės sklypais, nustatyti kitas pardavimo sąlygas, todėl ir atsakovei nebuvo draudžiama siekti parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą kartu su besiribojančiu kitos paskirties žemės sklypu.

Konstatuotina ir tai, kad pareiškėjo nurodyti teisinio reguliavimo neaiškumai nėra tokie, kad jų nebūtų galima pašalinti taikant ir aiškinant teisę, be kita ko, teismams nagrinėjant konkrečias bylas.

5.2. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų; teisės taikymo klausimus sprendžia teismas, nagrinėjantis konkrečią bylą (inter alia 2016 m. gegužės 9 d. sprendimas, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT17-A-S17/2021, 2021 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. KT28-A-S28/2021); jei įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, tai pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga (inter alia 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas, 2012 m. gegužės 11 d., 2014 m. kovo 13 d. sprendimai); įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas (inter alia 2006 m. lapkričio 20 d., 2016 m. gegužės 9 d. sprendimai, 2021 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. KT3-A-S3/2021). Prašymai išspręsti teisės taikymo klausimus yra nežinybingi Konstituciniam Teismui (inter alia 2020 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. KT8-A-S8/2020, 2021 m. sausio 28 d. sprendimas Nr. KT17-A-S17/2021, 2021 m. vasario 11 d. sprendimas Nr. KT28-A-S28/2021).

5.3. Vadinasi, pareiškėjo prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. 

5.4. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą, jeigu jo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.

6. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

7. Pažymėtina, kad, atsisakius nagrinėti pareiškėjo prašymą ištirti Įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatos atitiktį Konstitucijai, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 672 straipsnį nėra pagrindo svarstyti ir pareiškėjo prašymo sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarties vykdymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 25 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 28 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

nusprendžia:

Atsisakyti nagrinėti pareiškėjo [duomenys neskelbiami] prašymą Nr. 1A-2/2021.

Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinio Teismo teisėjai                 Elvyra Baltutytė

                                                                         Gintaras Goda

                                                                         Vytautas Greičius

                                                                         Danutė Jočienė

                                                                         Giedrė Lastauskienė

                                                                         Algis Norkūnas

                                                                         Daiva Petrylaitė

                                                                         Janina Stripeikienė

                                                                         Dainius Žalimas